Akad. Z.Zinkevičius: Lenkiškai kalbantys lietuviai

Lenkiškai kalbantys lietuviaivoruta.lt 2014-01-22

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo. Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus, bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta.

Įsitikinus tokių aiškinimų absurdiškumu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokia kilmė manoma, kad yra žeminanti. Juk iki tautinio atgimimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lietuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik diduomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. Taigi, abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – statusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra buvęs vienodas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais susiję.

Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys lietuviai?

Taip vadiname gausią savo tautos dalį, gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po Liublino unijos.

Skaityti daugiau...

„Tvarkiečiai“ kapituliavo dėl R. Pakso

delfi.lt 2013-01-23

Seimas ketvirtadienį turėjo priimti sprendimus, reikalingus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso kandidatavimui prezidento rinkimuose. Iš Seimo atsklido „tvarkiečių“ lyderiui ne itin palankios žinios, o tuoj po jų „tvarkiečiai“ kapituliavo dėl savo lyderio reabilitavimo.

„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis kapituliuoja. Paaiškėjus konservatorių ir liberalų pozicijai, jis pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso negali būti įgyvendintas.

„Frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti EŽTT sprendimą“, - pareiškė P. Gražulis.

Už P. Gražulio siūlymą balsavo 104 Seimo nariai. Taigi R. Pakso klausimas iš darbotvarkės išimtas dar nepradėjus jo svarstymo.

Prieš siūlymą braukti R. Pakso klausimą iš darbotvarkės pasisakiusių nebuvo.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis balsavimo pulte paspaudė „prieš“, tačiau jis čia pat pareiškė suklydęs ir paprašė protokole užfiksuoti, kad jis balsavo už.

 

Dėl darbotvarkės trumpinimo susilaikė „darbietis“ Saulius Bucevičius, keturi liberalai, konservatorė Agnė Bilotaitė – iš viso 6 Seimo nariai.

R. Paksui reikalingos Konstitucijos pataisos įtvirtinimui reikalinga labai solidi balsų dauguma – mažiausiai 94 Seimo narių balsai. Ne visi valdantieji susirinko į posėdį. Pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys trečiadienį informavo, kad „darbiečių“ patriarchas Viktoras Uspaskichas veikiausiai dar nebus grįžęs iš užsienio.

Be to, konservatorių frakcija nutarė balsuoti prieš Konstitucijos pataisą. Žlugus šiam balsavimui, prezidento rinkimų durys R. Paksui užsitrenktų.

„Tiesiai ir atvirai sakau – siūlysiu frakcijai nepritarti toms Konstitucijos pataisoms. Vienas argumentas – tai jų svarstymo procedūra, kuri galimai pažeidžia Konstituciją, ir tai dabar nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Bet procedūrų klausimas yra antraeilis. Svarbiau pats pataisų turinys. Prisimenant, kad jos daromos po Strasbūro teismo sprendimų, reikia pabrėžti, kad jos neatitinka tų Strasbūro teismo sprendimų turinio, nes Strasbūro teismas pasakė, kad prezidentui, sulaužiusiam priesaiką ir apkaltos keliu pašalintam iš prezidento posto, negalima iki gyvenimo pabaigos drausti būti renkamam eiliniu Seimo nariu.

Skaityti daugiau...

Popiežius Davoso elitą ragina įgūdžiais naudotis neturtingųjų labui

 

lrytas.lt 2014-01-22

Popiežius Pranciškus antradienį paragino Davose susirinkusį pasaulio politinį ir verslo elitą savo verslumu pasinaudoti tam, kad pasaulyje būtų sumažintas didžiulis skurdas.

Savo laiške, kuris buvo perskaitytas per metinio Pasaulio ekonomikos forumo atidarymo ceremoniją, Pranciškus sako: „Tie, kas pademonstravo savo sugebėjimą būti novatoriškais ir (sugebėjimus) dėl daugelio žmonių gyvenimo gerinimo savo sumanumu ir profesine kompetencija, gali dar labiau prisidėti panaudodami savo įgūdžius dėl tų, kurie vis dar gyvena baisiame skurde“.

„Netoleruotina“, kad badas ir toliau persekioja pasaulį, nors „reikšmingi kiekiai“ maisto yra išmetami, pridūrė pontifikas.

Prieš šį metinį pasaulio elito susitikimą, kuris baigsis šeštadienį, labdaros organizacija „Oxfam“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, jog nelygybė tapo tokia nebekontroliuojama, kad 85 turtingiausių planetos žmonių valdomas turtas yra lygus „pusės visos žmonijos turtui“.

Skaityti daugiau...

Lietuvos lenkaitė papasakojo apie Šalčininkuose „užguitus“ lenkus

Lietuvos lenkaitė papasakojo apie Šalčininkuose „užguitus“ lenkusdelfi.lt 2014-01-22

„Šalčininkai yra mano gimtasis kraštas, aš gimiau, augau šiame miestelyje, todėl galiu drąsiai pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kokie, pasak politikų, yra „užguiti“ Lietuvos lenkai“, - sako Lietuvos lenkaitė. Mergina piktinasi, kad apie lenkus tėvynėje kalbama taip, tarsi reikėtų juos įrašyti į Raudonąją knygą.

Prisipažinsiu, kol rašiau savo nuomonę, vis galvojau, kas aš – lietuvaitė ar lenkaitė, nes manyje teka tiek lenkų, tiek lietuvių kraujas.

Širdyje visada sergu už Lietuvą. Mano šeimoje yra ir lenkų, ir lietuvių, todėl savęs priskirti kažkuriai vienai tautybei nedrįstu, o liguistai teigti ir mušti sau į krūtinę, kad esu lenkaitė, nes gyvenu Šalčininkų rajone, nenoriu, nors prisipažinsiu, kad asmens dokumentuose įrašyta mano tautybė – lietuvė. Visada stengiuosi mąstyti racionaliai ir turėti savo nešališką požiūrį į įvairius reiškinius.

Pastaruoju metu skaičiau politines nuomones dėl lietuvių „užguitų“, „vargšų“ lenkų tautybės žmonių, tautinės mažumos, kaip dažnai mano kraštiečius įvardija žymūs politikai. Iš paskutinių Lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) atstovų, o ypač V. Tomaševskio pasisakymų, galima jau įsivaizduoti, kad lenkus, t. y. tautinę mažumą, mes tuoj turėsime įrašyti į Raudonąją knygą.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

delfi.lt 2014-01-22

Rinkimuose nebedalyvausiantis konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia nenorintis jokių apkalbų dėl vaikaičio Gabrieliaus šuolio į Europos Parlamento rinkimų traukinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

Pasak politiko, anūko jis neproteguoja ir niekaip neskatina eiti į politiką, nors dvasia remia G. Landsbergio pasirinkimą.

„Ką gali žinoti, ką šita pavardė gali žmonėms pasufleruoti? Ji gali paskatinti apsispręsti už šitą partiją arba kaip tik ne. Jeigu kas nors mąsto, kad V. Landsbergis kolūkius sugriovė, tai turėti kolūkių griovėjo pavardę nėra pats geriausias variantas“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

- Ką jūs pats galvojate apie savo anūko G. Landsbergio kandidatavimą Europos Parlamento rinkimuose po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skėčiu?

- Aš nieko ypatinga negalvoju, tiesiog konstatuoju faktą ir stebiu įvykius. Pats stengiuosi nė kiek nesikišti.

- Ar yra priežasčių, kodėl stengiatės nesikišti?

 

- Matote, mes gyvename savotiškai labai sudėtingoje visuomenėje, neišskiriant nė mūsų partijos. Aš nenoriu klausytis kažkokių kalbų, kad jeigu mano anūkas pasiryžo eiti pabandyti jėgas politikoje, tai todėl, kad aš ką nors darau, kad čia mano projektas ar kad aš sudarau kokias protekcijas. To absoliučiai nėra. Aš nenoriu, kad taip net atrodytų kokiais nors požiūriais, kad kas nors galėtų platinti tokias apkalbas.

Skaityti daugiau...

Pasąmonės išdaigos

veidas.lt 2014-01-22

Atėję naujieji metai galbūt kai kam iš mūsų sužadino krizę ir paskatino bejėgystės jausmą, su kuriuo žūtbūt reikia susidoroti.

Psichologai mano, kad šventinis laikotarpis visuomet susijęs su tam tikra krize. Tiek mūsų gimtadieniai, tiek senų metų pabaigos ir naujų metų pradžios virsmas dažnai sukuria sunkumų žmogaus psichologinei būsenai. Neretai patys to nepastebėdami artėjant gimtadieniui įžengiame į kažkokį nesėkmių ruožą, laukdami ateinančių naujųjų tampame irzlesni, o kartais liūdnesni.
Ir niekas nėra pajėgus paaiškinti, kodėl tai nutinka, o dažniausiai sakome, kad tiek metų virsmas, tiek dar vienų metų gyvenimo kelyje įveikimas ir yra ta slapta liūdesio, nerimo ar kito neįprasto jausmo atsiradimo priežastis… Net ir tie, kurie džiaugsmingai sutinka minėtus pokyčius, ne visuomet iš tikrųjų būna laimingi, nes džiaugsmas, pasak psichoanalitikų, kartais tiesiog slepia jausmą, kurio pripažinti sau negalime ar nenorime. Ir tuomet nesąmoningai imame ignoruoti liūdesį ar kokį kitą nemalonų jausmą, o vietoj jo susikuriame priešingą, kurį priimti kur kas smagiau.
Galbūt jau pastebėjote, kad vis kalbu apie nesąmoningus procesus, teigdamas, kad daugelį dalykų mes renkamės pasąmonės skatinami. Tai, apie ką pries gerą šimtmetį ėmė kalbėti psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas, šiandien tapo kasdienio gyvenimo dalimi, ir niekam nekyla abejonių, kad žmogaus psichika funkcionuoja ne vien sąmoningu lygmeniu. Pasąmonė, kurioje kaupiama visa išgyventa ar sužinota informacija, yra galinga jėga, neretai kiekviename žingsnyje valdanti mūsų likimą. Kai kurie mokslininkai net teigia, esą ji tokia galinga, jog manyti, kad žmogus yra sąmoninga būtybė, yra mažų mažiausiai naivu.

Skaityti daugiau...

Kodėl latviai jau turi eurą, o lietuviai – ne

veidas.lt 2014-01-21

Kalbėdamasis su Latvijos vadovais, ekonomistais, paprastais gyventojais „Veidas“ Rygoje aiškinosi, kaip kaimynai sugebėjo mus aplenkti, nors lig tol daug metų Lietuva pagal daugelį rodiklių buvo priekyje jų.

„Jei tu nesi prie stalo, tai esi meniu (“If you are not at the table, you are on the menu”)“, – amerikiečių politikų mėgstamu posakiu autoritetingas Latvijos ekonomistas Andris Strazdas atsako į klausimą, kokio galo latviams reikėjo skubėti į sunkumus išgyvenančią euro zoną, juolab ir patiems Latvijos piliečiams netrykštant noru atsisakyti lato.

Na, gal be euro ir nebūsi „suvalgytas“, bet akivaizdu, kad jei jau norėjome būti ES nariai, norėtųsi būti ir prie sprendimų priėmimo stalų. Juolab euras – daugiau nei valiuta, tai ES integracijos šerdis, – vis kartojo latvių pasveikinti tapus aštuoniolikta euro zonos nare į Rygą atvykę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Skaityti daugiau...

Verslo naujienos Baranauskas norėjo pasisvinti 2 mln. EUR "Snoro" pinigų

vz.lt 2014-01-21

Iš karto po to, kai laikinai buvo apribota „Snoro“ veikla, vienas buvusių pagrindinių banko akcininkų Raimondas Baranauskas į Rusijos banke „Conversbank“ turimą asmeninę sąskaitą norėjo persivesti 1,969 mln. EUR (6,8 mln. Lt) „Snoro“ lėšų.

Ši praeities detalė paaiškėjo Londono teismo sprendime, kuriame pateikiama santrumpa, ką, nagrinėjant bylą dėl buvusių pagrindinių „Snoro“ akcininkų išdavimo Lietuvai, kalbėjo vienai ir kitai pusei atstovavę liudytojai.

Visą bylos santrumpą skaitykite ČIA.

Kaip rodo bylos dokumentai, buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teismui liudijo, kad jei ne jo sprendimas „Snorą“ atjungti nuo bankinės SWIFT sistemos, bankas būtų netekęs minimų 1,969 mln. EUR.

Kaip žinia, „Conversbank“ bankas siejamas su kitu „Snoro“ akcininku Vladimiru Antonovu.

Skelbta, kad pirmadienį Londono Vestminsterio Magistrato teismo teisėjas pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros išduotus Europos arešto orderius paskelbė sprendimą dėl dviejų įtariamųjų „Snoro“ byloje perdavimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą.

Skaityti daugiau...