E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą

E. Eigirdas. Kremlius nusprendė <em>užreferenduminti</em> Lietuvądelfi.lt 2014-02-11

 

Gąsdinti ir kiršinti daug proto nereikia. Todėl organizuoti referendumus, siekiant ką nors uždrausti, neleisti ar stabdyti, – vienas malonumas. Ypač kai tiek daug interesų sutampa. Beje, kiekvienu atveju tikrai yra žmonių, nuoširdžiai tikinčių, kad referendumas yra gėris.

Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.

Skaityti daugiau...

Mokslininkai kreipėsi į V.Tomaševskį dėl "kurstomos tautinės nesantaikos Lietuvoje"

lzinios.lt 2014-02-10

75 Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos (LMA) na­riai at­vi­ru laiš­ku krei­pė­si į Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) pir­mi­nin­ką eu­ro­par­la­men­ta­rą Val­de­ma­rą To­ma­ševs­kį dėl "tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo".

Gru­pė moks­li­nin­kų į LLRA ly­de­rį krei­pė­si rea­guo­da­mi į V.To­ma­ševs­kio ko­men­ta­rą, ku­riuo šis "vi­suo­me­nės at­mes­tais mar­gi­na­lais" pa­va­di­no dau­giau nei 60 Lie­tu­vos moks­li­nin­kų, me­ni­nin­kų, Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio kū­rė­jų ir re­zis­ten­tų par­eiš­ki­mą, ku­riuo šie rei­ka­la­vo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ją pa­ša­lin­ti iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, o par­ti­jos veiks­mus įver­tin­ti Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bo­je.

"Ne­be­si­ti­ki­me Jū­sų at­sip­ra­šy­mo dėl sa­vo ko­men­ta­re pa­sa­ky­tų įžei­di­mų. Mes, čia pa­si­ra­šan­tys 75 Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos na­riai, sie­kia­me, kad pa­ga­liau liau­tų­si Jū­sų ir kai ku­rių LLRA na­rių ne­at­sa­kin­gais par­eiš­ki­mais ša­ly­je ir už­sie­ny­je ini­ci­juo­ta ir to­liau kurs­to­ma tau­ti­nė ne­san­tai­ka Lie­tu­vo­je", - ra­šo­ma moks­li­nin­kų laiš­ke, ku­rį pa­si­ra­šė bu­vęs Moks­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus But­kus, bu­vęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius, par­la­men­ta­ras Be­ne­dik­tas Juo­dka, fi­lo­so­fas Ar­vy­das Šlio­ge­ris ir dar sep­ty­nios de­šim­tys ki­tų Moks­lų aka­de­mi­jos na­rių.

Tarp pa­si­ra­šiu­sių­jų taip pat - ži­no­mi ša­lies me­di­kai, moks­li­nin­kai Jur­gis Brė­di­kis, Vy­tau­tas Jo­nas Sir­vy­dis, Vai­du­tis Ku­čins­kas, Gied­rius Už­da­vi­nys, is­to­ri­kai Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, Ed­var­das Gu­da­vi­čius, An­ta­nas Ty­la, fi­zi­kai Jo­nas Gri­gas, Gy­tis Juš­ka, tau­to­sa­ki­nin­kas Leo­nar­das Sau­ka ir ki­tų sri­čių moks­li­nin­kai.

"Mes esa­me pa­si­ry­žę įneš­ti sa­vo in­dė­lį ieš­kant bend­ro su­ta­ri­mo dėl pie­try­čių Lie­tu­vos ra­jo­nų len­kų ne ul­ti­ma­tu­mais tei­kia­mų siū­ly­mų, jei­gu jie ne­prieš­ta­raus Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai ir įsta­ty­mams", - pa­žy­mi­ma LMA na­rių raš­te.

Rea­guo­da­mas į gru­pės in­te­lek­tua­lų, me­ni­nin­kų ir ki­tų ži­no­mų žmo­nių par­eiš­ki­mą dėl LLRA pa­ša­li­ni­mo iš koa­li­ci­jos V.To­ma­ševs­kis pa­skel­bė ko­men­ta­rą, ku­riuo par­eiš­ki­mo au­to­rius pa­va­di­no "vi­suo­me­nės at­mes­tais mar­gi­na­lais, ku­rie to­kiais veiks­mais kaip pa­na­šių laiš­kų siun­ti­mas ban­do pri­min­ti apie sa­vo bu­vi­mą".

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Kartodama V.Adamkaus klaidas D.Grybauskaitė rinkimų nelaimės

veidas.lt 2014-02-11

Visuotinis įsitikinimas, kad Dalia Grybauskaitė prezidento rinkimus laimės lengvai ir užtikrintai, gal ir ne pirmajame ture, bet antrajame – tai jau tikrai, veikiausiai yra klaidingas ar bent jau labai toli nuo tikrovės.

„Na, už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?“ – toks buvo bene populiariausias pokštas praėjusį pirmadienį, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus senokai nebe naujieną esančią žinią, kad ji gegužės mėnesį sieks būti perrinkta antrai kadencijai. Visuotinis įsitikinimas, kad dėmesio vertų konkurentų dabartinei valstybės vadovei nėra, tad ji be vargo laimėsianti rinkimus, jau koks pusmetis virto į tikrai karštą diskusiją: ar D.Grybauskaitė, kaip ir prieš penketą metų, laimės jau per pirmąjį turą, ar šį kartą gali prireikti antrojo? Visų kitų šiuo metu žinomų jos konkurentų šansai vertinami tik pagal tai, gali jie išeiti į antrąjį turą,ar ne. Viskas, regis, jau tiek nulemta, kad dalis kolegų, kurių tikrai neapkaltinsi nepagarba demokratijai ar prezidento institucijai, demonstratyviai skelbia šį kartą nedalyvausiantys rinkimuose iš principo, nes „kokie tai rinkimai, jei pasirinkimo nėra, tai – farsas“.
Prieš kokius trejetą mėnesių ir aš prognozavau, kad D.Grybauskaitė turėtų be didelio vargo laimėti per pirmąjį turą ar bent jau turi tam visas galimybes. Tačiau jos elgesys priešrinkiminės kampanijos metu, taip pat – reitingų tendencijos šias prognozes verčia peržiūrėti. Dabar tenka sakyti, kad jei D.Grybauskaitė ir jos komanda nedės visų pastangų, kad žūtbūt laimėtų prezidento rinkimus per pirmąjį turą, antrajame jos šansai laimėti bus artimesni nuliui labiau, nei galima įsivaizduoti. Mat kol kas ji kartoja kone visas prezidento Valdo Adamkaus klaidas, kurias šis padarė siekdamas perrinkimo 2002-ųjų rudenį, o jų reitingo tendencijos stebėtinai panašios.

Skaityti daugiau...

P.Plumpa: laisvė atidarė kanalus ir tiesai, ir melui

lzinios.lt 2014-02-10

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, dau­ge­lis žmo­nių pra­plė­tė sa­vo pa­sau­lė­žiū­rą, ta­čiau tik ne­dau­ge­lis iš es­mės pa­kei­tė gy­ve­ni­mo bū­dą, san­ty­kius su ki­tais žmo­nė­mis ir sa­vo vals­ty­be, sa­ko bu­vęs re­zis­ten­tas Pe­tras Plum­pa. Jo tei­gi­mu, gy­ven­ti šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je iš­oriš­kai yra leng­viau, bet mo­ra­li­nės prob­le­mos ta­po tik pa­ines­nės.

Jei­gu so­viet­me­tį tiks­lai ir nuo­la­ti­niai prieš­inin­kai bu­vo aiš­kūs, tai da­bar dau­ge­lio žmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų ir par­ti­jų sie­kiai ne­pas­to­vūs, mo­ra­liš­kai ne­skaid­rūs, be to­li­mos pers­pek­ty­vos. To­dėl gy­ve­na­me tie­sos ir me­lo, gė­rio ir blo­gio miš­rai­nė­je, tei­gia vie­nas Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­kos lei­dė­jų Pe­tras Plum­pa. Pra­de­da­mi cik­lą „Po­kal­biai apie Lie­tu­vos vals­ty­bę”, kal­bi­na­me jį apie so­vie­ti­nę pa­tir­tį ir da­bar­ti­nės Lie­tu­vos prob­le­mas.

La­ge­riuo­se užau­gu­si pasaulėžiūra

- Gi­mė­te 1939-ai­siais. Tai­gi lais­vos Lie­tu­vos net ne­at­si­mi­nė­te, kai mo­kyk­los lai­kais įsi­jun­gė­te į ko­vą už ją. Kas ta­da pa­ska­ti­no jus tai da­ry­ti?

- Pir­mie­ji pa­trio­tiš­ki įspū­džiai pra­si­dė­jo 1944 me­tų pa­va­sa­rį, kuo­met ge­ne­ro­las Po­vi­las Ple­cha­vi­čius pa­skel­bė sa­va­no­rių mo­bi­li­za­ci­ją į Vie­ti­nę rink­ti­nę – su tiks­lu, pa­si­trau­kus vo­kie­čiams, ne­įsi­leis­ti į Lie­tu­vą so­vie­tų. Ka­dan­gi tuo me­tu te­tu­rė­jau pen­ke­rius me­tus, įvy­kių pra­smės ne­su­vo­kiau, bet ge­rai at­si­me­nu tą va­ka­rą, kuo­met į tro­bą su­si­rin­ko mies­te­lio vy­rai pa­ly­dė­ti ma­no bro­lių į lie­tu­viš­ką­ją ar­mi­ją ir su­sto­ję vi­si su­gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną.

Dar po pu­sės me­tų vy­res­ny­sis bro­lis iš­ėjo į par­ti­za­nus, to­dėl na­muo­se pra­dė­jo nak­ti­mis rink­tis gink­luo­ti „miš­ko bro­liai”. Po to pra­si­dė­jo kra­tos, areš­tai ir trem­tys. Mū­sų na­muo­se už­si­li­ko vie­no par­ti­za­no at­vež­ta prieš­ka­ri­nė pa­trio­ti­nė spau­da: „Ka­rys“, „Tri­mi­tas“, „Po­li­ci­ja“, „Žvaigž­dė“, „Lur­das“, „Žvaigž­du­tė“, „Ka­riū­nas“ ir kt., ku­rią vė­liau, jau pra­mo­kęs skai­ty­ti, nuo­lat var­čiau ir skai­ti­nė­jau. Vi­sa ma­no vai­kys­tė pra­ėjo bes­kai­tant tuos lei­di­nius ir be­gy­ve­nant ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos sie­kiais. Ma­nau, ma­no gy­ve­ni­mui tai pa­da­rė di­de­lę įta­ką. Tai bu­vo ti­kra pa­trio­ti­nio są­mo­nin­gu­mo mo­kyk­la.

An­ti­so­vie­ti­nes nuo­tai­kas su­stip­ri­no ne tik daž­nos kra­tos – mū­sų na­mus kra­tė bent aš­tuo­nis kar­tus, – bet ir įka­lin­ti bro­liai ir tė­vas. To­dėl Su­vai­niš­kio sep­tyn­me­tė­je mo­kyk­lo­je ne­si­ra­šiau į pio­nie­rius ir ne­ven­giau an­ti­so­vie­ti­nių pa­si­sa­ky­mų. Ka­dan­gi sė­dė­jau vie­na­me suo­le su bu­vu­sių trem­ti­nių sū­nu­mi Jo­nu, tai mū­sų nuo­tai­kos bu­vo pa­na­šios. To­dėl 1952 me­tų spa­lio 21 die­ną mus į mo­ky­to­jų kam­ba­rį iš­sik­vie­tė mo­ky­to­jai kom­jau­nuo­liai tar­dy­mui. Bu­vo­me kal­ti­na­mi dėl mū­sų an­ti­so­vie­ti­nių nuo­tai­kų bei kal­bų bei dėl to, kad no­ri­me „Ta­ry­bų Są­jun­gai už­ner­ti ant kak­lo kil­pą“!

Skaityti daugiau...

G.Sarafinas: Apie žvaigždžių ir žmonių spindesį

 

veidas.lt 2014-02-09

Kiekvienas gyvenime turime pasirinkimą: ar iš savęs išspausti tai, kas geriausia, ar kas blogiausia.

Astronomai yra nustatę, kad kai kurios žvaigždės danguje seniausiai užgesusios, bet jų šviesa regima ligi šiol. Mes, žmonės, taip pat esame kaip tos žvaigždės. Jei gyvenime neišspausime iš savęs to, kas geriausia, jei ignoruosime sąžinę, jei blaškysimės tarp skirtingų vertybių, jei temdysime save, tai po savęs nepaliksime ilgai išliekančio spindesio. Bet jei apsispręsime kalbėti tiesą, jei sieksime idealų, tada būsime žmonės, apšviečiantys tamsą, dvejones paverčiantys tikėjimu, neviltį – viltimi, kliūtis – galimybėmis.
Ir Lietuvoje dauguma žmonių bando po savęs palikti kažkokią žymę, bando iš savęs kažką išspausti. Tiesa, neretam iš savęs pavyksta išspausti ne tai, kas geriausia, o tai, kas blogiausia. Vieni daro tai tyčia, kiti – nesuprasdami, bet savo pėdsaką istorijoje palieka. Tik ar to reikia? Nežinau, ką ateities kartos kalbės, tarkime, apie tokią užgesusią žvaigždę, kaip Viktoras Uspaskichas.
Nemažai dabartinių politikų ir verslininkų yra elementarūs garbėtroškos, kurie, nors ir užima svarbius postus valstybėje, yra siauražvilgsniai ir jiems svarbiausias žodis yra “aš”. Dar jiems svarbūs reitingai, pagyros ir mėgavimasis savo valdžia bei galia.
Čia detaliau norėtųsi aptarti, pavyzdžiui, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pavyzdį. Iš tiesų ji yra jautri, darbšti, pareiginga, atsakinga moteris, geras žmogus. Dažnai padeda kitiems. Dabar ji – ir karjeros viršūnėje, tad savaime suprantama, kad jai norisi ir atitinkamos pagarbos, norisi įvertinimo. Tačiau viso to ji siekia kažkaip neadekvačiai. Kai susitinka su V.Uspaskichu ar kai partiją užlieja kritikos banga, susidaro įspūdis, kad jos akis aptraukia desperacijos migla. Ir tada prasideda keisčiausi žodžiai, dar keistesni siūlymai ir nesuvokiami sprendimai. Pamačius, kad reitingai toliau smunka, desperacija būna dar didesnė, o nesąmonės dar dažnesnės.
Dabar mūsų Seimo pirmininkė, tikriausiai išgirdusi kokio partiečio ar viešųjų ryšių specialisto patarimų, praktiškai kas dvi savaites paskelbia po kokią ~idee fixe~, kurią vėliau visi ilgai aptarinėja: vieni piktinasi, kiti džiaugiasi.

Skaityti daugiau...

Sutapimai: už A. Paleckį moka Maskva, už B. Daškevičių – Varšuva?

delfi.lt 2014-02-09

Apklausos rodo, kad prieš Europos Parlamento rinkimus Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reitingai gerokai kritę, į Lietuvos parlamentą ji nepatektų. Galbūt todėl ši partija toliau eskaluoja tautinių mažumų konflikto idėją, reikalauja priimti jos sukurtą Tautinių mažumų įstatymą, kuris iš esmės atitinka galiojusį sovietmečiu.

Negana to, iš Lenkijos parlamento išsikvietė opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atstovus ir tada pareiškė, kad lietuviai varo lenkus į desperaciją, bet jie ginsis, gal net kaip ukrainiečiai. Lenkijos parlamentarai atvyko ne tuščiomis – atvežė pinigų baudai už įstatymo nevykdymą susimokėti.

Beje, jų gali neužtekti, nes gresia antra bauda. Po lenkų dėl tautinių mažumų jau priekaištauja ir Maskva. Ir tada kažkodėl nuostabos nekelia, kai už mūsų šalį apšmeižusį Algirdą Paleckį baudą sumoka draugai iš Rusijos, o už įstatymo nevykdantį lenkų veikėją – svečiai iš Lenkijos.

 

Politikai atskleidžia pusę tiesos

Buvęs mokytojas, o dabar su Lenkų rinkimų akcijos vėliava pakilęs iki Seimo vicepirmininko posto Jaroslavas Narkevičius Šalčininkų gimnazistams postringavo, kad Lietuvoje engiami lenkai nepasiduos. Per Lietuvos pirmininkavimą ES tylėję, dabar jau tikrai kels sumaištį, o antro Maidano pavojus Lenkijos pašonėje turėtų kelti galvos skausmą ir Varšuvai.

„Matome įvykius Ukrainoje, mums irgi kyla desperacija, tačiau tikimės, kad mes iki panašių įvykių kaip Ukrainos neprieisime“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas, LLRA narys J. Narkevičius.

LLRA skalambija, kad Lietuvoje tautinių mažumų situacija blogesnė nei sovietmečiu, įstatymai draudžia net bendrauti gimtąją kalba, o teismai skiria drakoniškas baudas. Į tokį LLRA pagalbos šauksmą sureagavo antroji pagal dydį Lenkijos opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“. Skelbta, kad šiuo metu aukščiausius reitingus Lenkijoje turinti partija siunčia patį savo lyderį Jaroslawą Kaczynskį, tačiau šiam esą netikėtai susirgus, gesinti ugnies atvyko du jos atstovai. Jie pripažino, kad ir Lenkijoje teismų sprendimus vykdyti taip pat privalu.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė: Vokietija tvirtai remia Lietuvos energetinio savarankiškumo siekius

Angela Merkel, Dalia Grybauskaitėdelfi.lt 2014-02-08

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Erfurte susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel.

Dvišaliame darbo susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, verslo ir ekonominių ryšių stiprinimas, energetinio saugumo klausimai. Prezidentė su Vokietijos Kanclere taip pat kalbėjo apie Lietuvos perspektyvas 2015 m. įsivesti eurą ir Rytų partnerystės programos svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Kanclerės kvietimu garbės svečio teisėmis prezidentė dalyvavo ir A. Merkel vadovaujamos didžiausios Vokietijoje politinės jėgos - Krikščionių demokratų partijos kongrese, kur buvo aptariamos aktualiausios ES problemos.

Ekonominė Lietuvos žmonių gerovė ir finansinis stabilumas, pasak prezidentės, neatsiejami nuo visos ES sėkmės. Bendradarbiavimas su Vokietija tiek dvišaliame, tiek europiniame lygmenyje padeda rasti geriausius mūsų žmonėms sprendimus.

Skaityti daugiau...

Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius dėl lenkų grasina sukelti Maidaną Lietuvoje

delfi.lt 2014-02-07

Dėl neva ypatingai paminamų lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje mūsų šalį, jos vadovus ir koalicijos partnerius tarptautinėje erdvėje kompromituojanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) toliau nerimsta. Šįkart suspindėjo Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, davęs interviu Lenkijos laikraščiui "Nasz Dziennik"

„Lietuvos rytas“ rašo, kad interviu išspausdintas rubrikoje „Lenkijos pakraščiai“ ir pavadintas „Lenkų Maidanas Lietuvoje?“. Jame Lietuvos politikas nevyniodamas žodžių į vatą rėžia, kad lietuviai nori sunaikinti vietos lenkus, tačiau pasiduoti neketinama ir ruošiamasi sukelti sumaištį visoje Lietuvoje.

„Lietuvos rytas“ rašo, kad ketvirtadienį įvykęs antrosios pagal dydį Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ delegacijos vizitas - reakcija į skandalingus J. Narkevičiaus pareiškimus. Lenkijos politikai atvyko gelbėti tautiečių.

J. Narkevičius interviu sako, kad Lietuvoje vyksta kone prievartinis lenkų lituanizavimas, kai vaikus verčiama vesti į lietuviškas mokyklas, šeimose kalbėti lietuviškai. Jis kursto Lenkijos politikus aktyviai kištis į situaciją Lietuvoje - padėti Lietuvos lenkams, nes ir pačiai Lenkijai bus geriau, jei kaimyninė valstybė bus stabili, o ne sumaištyje. „Vertėtų paklausti, ar Lenkija kitoje sienos pusėje nori turėti stabilią ir draugišką šalį, ar šalį, kurioje nevaldoma vidaus padėtis. Šiandien Lietuvoje padėtis kaip tik tokia. Lenkijos valstybė turėtų veikti ne tiek savo tautiečių Lietuvoje atžvilgiu, kiek savo kaimyno atžvilgiu, iš kurio tikimasi, kad jo vidaus padėtis bus stabili, kuris yra prognozuojamas ir neturi vidaus problemų, kad ir jėgos pobūdžio“, - sako LLRA atstovas.

Skaityti daugiau...