Svarbu
Registracija
1. Bendroji dalis
1.1 Lietuvos sąjūdis, toliau „Sąjūdis“ yra visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, asmeninės ir pilietinės iniciatyvos pagrindu siekianti tvirtinti nepriklausomą demokratinę teisinę Lietuvos valstybę, garantuojančią žmogaus ir piliečio teises bei laisves, siekianti prisidėti prie atviros pilietinės tautinės visuomenės ugdymo.
1.2 Sąjūdis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti Sąjūdžio narių veiklą, atstovauti Sąjūdžio narių interesams.
Teisinė Sąjūdžio forma – Asociacija.
1.3 Sąjūdis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu bei kitais teisės aktais, šiais Įstatais bei Sąjūdžio programa. Sąjūdžio skyriai veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.4 Sąjūdžio buveinė yra Gedimino pr.1, Vilnius, Lietuvos Respublika.
1.5 Sąjūdžio finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
1.6 Sąjūdžio veiklos laikotarpis neribotas.
2. Sąjūdžio tikslai, veiklos sritys
2.1 Sąjūdžio tikslai ir veiklos sritys: ugdyti pilietinę atsakomybę, nesitaikstymą su nusikalstamumu ir įstatymų pažeidimais, skatinti Sąjūdžio narius aktyviai dalyvauti bendruomenių veikloje.
Sąjūdis leidžia laikraščius, žurnalus, knygas, plakatus ir kitus leidinius. Sąjūdžio struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, turi leidybos teisę.
2.2 Įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimui Sąjūdis turi teisę:
1) pristatyti ir ginti savo, savo narių, taip pat kitų piliečių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose, savivaldybėse ir kitur;
2) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą;
3) pirkti ar kitaip teisėtai įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo;
4) gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių, tarptautinių visuomeninių organizacijų, valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų;
5) teikti bei gauti paramą;
6) stoti į tarptautines nevyriausybines organizacijas, keistis delegacijomis, siųsti savo narius į tarptautinius renginius, seminarus, palaikyti ryšius su kitų valstybių tarptautinėmis organizacijomis;
7) dalyvauti labdaros akcijoje.
3. Sąjūdžio nariai. Jų teisės ir pareigos
3.1 Sąjūdis vienija Lietuvos piliečius – nepriklausomybės ir demokratijos šalininkus, telkia jų protą, sugebėjimus bei pastangas stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą.
3.2 Sąjūdžio nariais gali būti aštuoniolikos metų sulaukę Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Sąjūdžio nariais gali būti demokratinių politinių bei visuomeninių organizacijų nariai, taip pat asmenys, nepriklausantys jokioms kitoms organizacijoms, taip pat kitų demokratinių politinių bei visuomeninių organizacijų nariai, kurie neprieštarauja Sąjūdžio Įstatams ir asmenine veikla prisideda prie Sąjūdžio Programų vykdymo.
3.3 Sąjūdžio nariais negali būti buvusių respublikos, rajonų, miestų LKP-TSK partijų komitetų sekretoriai, KGB darbuotojai ir bendradarbiai, nenutraukę šios veiklos po 1990 m. kovo 27 d.
3.4 Sąjūdžio nariai perregistruojami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Sąjūdžio narių sąrašą tvarko Sąjūdžio taryba. Narių sąrašas yra laisvai prieinamas kiekvienam Sąjūdžio nariui. Sąjūdžio narys turi pažymėjimą.
3.5 Sprendimus dėl narių priėmimo ir šalinimo priima Sąjūdžio grupė ir duomenis apie priimtus narius ir jų sumokėtus nario mokesčius periodiškai kartą per pusę metų siunčia Sąjūdžio miesto (rajono) Tarybai. Sąjūdžio miesto (rajono) Taryba duomenis apie priimtus narius kas pusę metų siunčia Lietuvos Sąjūdžio Tarybai.Taryba periodiškai kartą per pusę metų atsiunčia skyriams atnaujintą Sąjūdžio narių sąrašą. Su šiais sąrašais (nurodant jų atnaujinimo datą) nariai gali susipažinti Sąjūdžio buveinėje arba miesto (rajono) skyrių Tarybose. Pavieniai Sąjūdžio nariai registruojami Lietuvos Sąjūdžio Taryboje arba Sąjūdžio rajono (miesto) tarybose.
3.6 Narystė Sąjūdyje pasibaigia:
3.6.1 nariui pateikus Sąjūdžio grupei raštišką prašymą ir išstojus savo noru.
3.6.2 Sąjūdžio grupės sprendimu, kai narys:
3.6.2.1 nesilaiko Sąjūdžio Įstatų bei Sąjūdžio Programos;
3.6.2.2 savo veikla diskredituoja Sąjūdį ar jo narius;
3.6.2.3 vykdo veiklą, kuri prieštarauja Sąjūdžio tikslams.
3.7 Įstatų ar dorovės normų nepaisančio grupės nario narystė sustabdoma Sąjūdžio grupės narių daugumos sprendimu. Pavienių narių narystę Sąjūdyje sustabdo Sąjūdžio Tarybos arba rajono (miestų) Sąjūdžio tarybos narių balsų dauguma. Dėl šio sprendimo panaikinimo narys gali kreiptis į miesto ar rajono Sąjūdžio tarybą. Nusižengusios Įstatams Sąjūdžio grupės registracija gali būti panaikinta miesto arba rajono Sąjūdžio tarybos 2/3 narių sprendimu. Dėl šio sprendimo panaikinimo Sąjūdžio grupė gali kreiptis į Lietuvos Sąjūdžio Tarybą, kurios sprendimas yra galutinis.
3.8 Išstojusiam ar pašalintam Sąjūdžio nariui stojamieji įnašai, nario mokesčiai ar kitaip Sąjūdžio nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami, išskyrus paskolintą turtą ar/ir pinigines lėšas.
3.9 Sąjūdžio nario teisės:
1) dalyvauti ir balsuoti Sąjūdžio suvažiavimuose, Sąjūdžio Seime;
2) dalyvauti Sąjūdžio veikloje, rinkti ir būti išrinktas į bet kurį Sąjūdžio organą;
3) susipažinti su Sąjūdžio dokumentais ir gauti visą Sąjūdžio turimą informaciją apie jo veiklą;
4) įstatymų nustatyta tvarka perduoti Sąjūdžiui lėšų ar (ir) turto;
5) bet kada išstoti iš Sąjūdžio;
6) kitas teisės aktuose numatytas teises.
3.10 Sąjūdžio nario pareigos:
1) laikytis Sąjūdžio Įstatų ir Sąjūdžio Programos;
2) vykdyti Sąjūdžio Suvažiavimų, Konferencijų ir valdymo organų priimtus sprendimus dėl Sąjūdžio veiklos politikos, strategijos bei taktikos;
3) laiku mokėti nustatytą nario mokestį, kurio dydį nustato miesto ar rajono Sąjūdžio skyrius.
4. Sąjūdžio organizacinė struktūra ir valdymas
4.1 Sąjūdžio struktūros pagrindas yra Sąjūdžio grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 (trys) Sąjūdžio nariai. Sąjūdžio grupė sudaroma pasirinktiniu (teritoriniu, profesiniu, gamybiniu ir t.t.) principu. Ji savarankiškai sprendžia konkrečius uždavinius, atitinkančius Sąjūdžio programą ir šiuos Įstatus. Sąjūdžio narys gali būti registruotas tik vienoje grupėje.
4.2 Sąjūdžio organų struktūra:
4.2.1 Sąjūdžio Suvažiavimas;
4.2.2 Sąjūdžio Seimas
4.2.3 Sąjūdžio Taryba;
4.2.4 Sąjūdžio Pirmininkas;
.2.5 Rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus konferencija;
4.2.6 Rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba;
4.2.7 Sąjūdžio grupė;
4.2.8 Etikos komisija;
4.2.9 Revizijos komisija.
Sąjūdžio Suvažiavimas
4.3 Sąjūdžio Suvažiavimas yra aukščiausias Sąjūdžio organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
4.4 Sąjūdžio Suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi delegatai. Vienas delegatas suvažiavime turi vieną balsą.
4.5 Sąjūdžio Suvažiavimas:
1) keičia Sąjūdžio Įstatus;
2) priima, keičia, pildo Sąjūdžio Programą ir kitus dokumentus;
3) nustato kolegialaus Sąjūdžio valdymo organo – Sąjūdžio Tarybos formavimo tvarką, renka Sąjūdžio tarybos narius, Sąjūdžio Pirmininką, bei juos atšaukia;
4) tvirtina Sąjūdžio Tarybos pirmininką;
5) renka ir atšaukia Etikos komisiją;
6) renka ir atšaukia Sąjūdžio revizijos komisiją;
7) nustato Sąjūdžio organizacinę struktūrą;
8) priima sprendimą dėl Sąjūdžio pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
9) priima sprendimą skirti ir atšaukti Sąjūdžio likvidatorių;
10) priima sprendimą suteikti Garbės pirmininko bei tarybos garbės nario vardą Sąjūdžio tarybos nariui už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Sąjūdžiui.
4.6 Suvažiavimų sprendimai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė į Sąjūdžio suvažiavimą deleguotų Sąjūdžio narių pagal atstovavimo normas ar jų įgalioti asmenys.
Atstovavimo normas nustato Sąjūdžio Taryba.
4.7 Suvažiavimo sprendimas laikomas priimtas, kai už jį gauta daugumos balsavimo metu dalyvaujančių delegatų balsų.
4.8 Jeigu Suvažiavime nėra kvorumo, suvažiavimas laikomas neįvykusiu. Per du mėnesius po neįvykusio suvažiavimo Sąjūdžio Taryba turi sušaukti pakartotinį suvažiavimą, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių delegatų skaičiaus.
4.9 Sprendimai suvažiavime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šių Įstatų 4.5 dalies 1) ir 7) punktus, kuriems priimti reikia 2/3 suvažiavime dalyvaujančių narių balsų daugumos.
4.10 Neeilinis suvažiavimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja bent 1/3 miestų ir rajonų Sąjūdžio tarybų arba Sąjūdžio Tarybos nutarimu. Neeilinis suvažiavimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip po trijų mėnesių priėmus nutarimą sušaukti suvažiavimą.
Sąjūdžio Seimas
4.11 Sąjūdžio Seimas yra aukščiausias Sąjūdžio organas, vadovaujantis Sąjūdžiui tarp suvažiavimų ir turintis dalį suvažiavimo įgaliojimų.
4.12 Sąjūdžio Seimas:
1) išklauso ir tvirtina Sąjūdžio Tarybos metinės veiklos ataskaitą;
2) nustato svarbiausias Sąjūdžio darbo kryptis ir kitus dokumentus;
3) Sąjūdžio Tarybos teikimu gali sustabdyti miesto (rajono) Sąjūdžio tarybos įgaliojimus;
4) tvirtina Sąjūdžio metinę finansinę atskaitomybę, revizijos komisijos veiklos ataskaitą.
4.13 Eilinis Sąjūdžio Seimo posėdis šaukiamas Sąjūdžio Tarybos sprendimu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Iš miestų bei rajonų Sąjūdžio Tarybų į Sąjūdžio Seimą deleguojamų dalyvių kvotą nustato Sąjūdžio Taryba.
4.14 Sąjūdžio Seimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 išrinktų (patvirtintų) į Sąjūdžio Seimą narių.
4.15 Sąjūdžio Seimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių Sąjūdžio Seime delegatų balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu Sąjūdžio Seime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis Sąjūdžio Seimas.
4.16 Neeilinis Sąjūdžio Seimas šaukiamas 1/3 miestų (rajonų) Sąjūdžio skyriaus tarybų reikalavimu.
Sąjūdžio Taryba
4.17 Sąjūdžio Taryba yra Sąjūdžio valdymo organas, vadovaujantis jo veiklai tarp Suvažiavimų ir Sąjūdžio Seimo posėdžių.
4.18 Sąjūdžio Tarybą sudaro 25 nariai, kuriuos dviejų metų laikotarpiui renka Sąjūdžio suvažiavimas Sąjūdžio Pirmininko teikimu.
4.19 Taryba gali sustabdyti posėdžiuose nuolat nedalyvaujančio jos nario įgaliojimus ir prireikus papildyti savo sudėtį naujais nariais, juos kooptuodama į Tarybą.
4.20 Taryba:
1) šaukia Suvažiavimus, Sąjūdžio Seimą, sudaro jų darbotvarkės projektus, teikia Sąjūdžio skyriams siūlymus dėl Sąjūdžio narių delegavimo į Sąjūdžio Seimą ir Sąjūdžio suvažiavimą normas;
2) formuoja sekretoriatą, skiria atsakingąjį sekretorių ir nustato jo veiklos pobūdį bei įgaliojimus, skiria materialiai atsakingą asmenį;
3) tvirtina Sąjūdžio vyriausiojo finansininko kandidatūrą, nustato jo atlyginimo dydį;
4) nustato apmokamų darbuotojų pareigybes ir jų atlyginimų dydį;
5) rengia Sąjūdžio veiklos programas, projektus ir jų finansines sąmatas;
6) ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos parengia ir pateikia Sąjūdžio Seimui tvirtinti kiekvienų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą;
7) kartą per metus išklauso Sąjūdžio Pirmininko, jo pavaduotojų ir revizijos komisijos ataskaitas;
8) analizuoja ir vertina Sąjūdžio skyrių veiklą, išklauso jų ataskaitas, teikia metodinę bei praktinę paramą;
9) kaupia lėšas Sąjūdžio veiklai finansuoti;
10) priima sprendimą dėl (kitų) juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
11) sprendžia Sąjūdžio skyrių (filialų) steigimo klausimus;
12) nustato dokumentų ir kitos informacijos apie Sąjūdžio veiklą pateikimo savo nariams tvarką;
13) nustato narių stojamųjų ir narių mokesčio mokėjimo tvarką.
4.21 Sąjūdžio Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja Sąjūdžio Tarybos pirmininkas. Sąjūdžio Tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka Taryba ir tvirtina Suvažiavimas. Sąjūdžio Tarybos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.
4.22 Sąjūdžio Tarybos posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį šaukia Sąjūdžio Tarybos pirmininkas. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių (arba jų įgalioti asmenys), o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.
4.23 Iš savo narių tarpo Sąjūdžio Tarybos Pirmininko siūlymu Sąjūdžio Taryba renka vieną arba kelis Sąjūdžio Tarybos pirmininko pavaduotojus, iš kurių vienas gali būti pirmasis pavaduotojas. Sąjūdžio Tarybos Pirmininkui dėl kurių nors priežasčių nustojus eiti pareigas, Taryba paskiria vieną iš pavaduotojų laikinai eiti Sąjūdžio Tarybos Pirmininko pareigas ir ne vėliau kaip per pusę metų sušaukia neeilinį Suvažiavimą Sąjūdžio Tarybos Pirmininkui tvirtinti.
Sąjūdžio Pirmininkas
4.24 Sąjūdžio Pirmininkas yra vienasmenis Sąjūdžio valdymo organas, kurį ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui renka Sąjūdžio suvažiavimas. Sąjūdžio Pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Sąjūdžio Pirmininkas ir Sąjūdžio Tarybos pirmininkas gali būti tas pats asmuo.
4.25 Sąjūdžio Pirmininkas:
1) atstovauja Sąjūdžiui Lietuvos Respublikos Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, apskričių administracijose ir savivaldybėse, kitose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, tarptautinėse ir užsienio nevyriausybinėse organizacijose;
2) pristato Suvažiavimui Tarybos ataskaitą dėl Sąjūdžio programos vykdymo;
3) pasirašo Suvažiavimų, Konferencijų, Tarybos posėdžių protokolus;
4) nagrinėja Sąjūdžio narių skundus, esant reikalui, teikia juos svarstyti Sąjūdžio Tarybai;
5) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, viešosios informacijos paskelbimą spaudoje, pranešimų apie esminius įvykius išsiuntimą Sąjūdžio nariams.
4.26 Sąjūdžio Pirmininkui dėl kurių nors priežasčių negalint laikinai jo pareigas eina Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, jei šias pareigybes eina ne tas pats asmuo, ir ne vėliau kaip per pusę metų turi būti sušauktas neeilinis Suvažiavimas Sąjūdžio Pirmininkui išrinkti.
Rajono (miesto) skyriaus konferencija
4.27 Rajono (miesto) skyriaus konferencija yra aukščiausias Sąjūdžio skyriaus organas mieste arba rajone, sprendžiantis svarbiausius Sąjūdžio skyriaus klausimus savo savivaldybės teritorijoje. Rajono (miesto) skyriaus konferencija šaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus
atitinkamos rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus tarybos sprendimu, arba 1/3 įregistruotų Sąjūdžio grupių reikalavimu. Delegatų į rajono (miesto) skyriaus konferencijas kvotas nustato rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba proporcingai Sąjūdžio grupių ir pavienių Sąjūdžio dalyvių skaičiui. Rajono (miesto) skyriaus konferencijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų delegatų.
4.28 Rajono (miesto) skyriaus konferencija dviejų metų laikotarpiui renka rajono (miesto) skyriaus tarybą.
Rajono(miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba
4.29 Rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba yra vykdomasis organas, atstovaujantis rajono (miesto) Sąjūdžio skyrių, vykdantis konferencijų sprendimus ir savo pagrindines veiklos kryptis derinantis su Lietuvos Sąjūdžio Taryba. Rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba iš savo narių tarpo dviejų metų laikotarpiui renka skyriaus tarybos pirmininką.
4.30 Rajonų (miestų) Sąjūdžio skyriaus tarybos gali vienytis į kraštų seimelius, kurie registruojami Sąjūdžio Taryboje.
Etikos komisija
4.31 Etikos komisiją iš 5 (penkių) narių renka ir atšaukia Sąjūdžio suvažiavimas. Etikos komisijos sprendimus per 15 dienų galima apskųsti Sąjūdžio Tarybai.
4.32 Sąjūdžio struktūriniai padaliniai: Sąjūdžio Seimas, suvažiavimai, tarybos, grupės, rajono (miesto) skyriaus konferencijos, rajono (miesto) Sąjūdžio skyriaus taryba, į jiems adresuotus Etikos komisijos sprendimus privalo pateikti atsakymus ar kitokio pobūdžio pareiškimus ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo sprendimo davimo dienos.
5. Sąjūdžio lėšų šaltiniai ir finansinės veiklos kontrolė
5.1 Sąjūdžiui nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, inventorius, transporto priemonės, taip pat gautas kaip parama kitas turtas bei lėšos, reikalingi jo Įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
5.2 Sąjūdžio lėšas sudaro:
1) Sąjūdžio narių stojamieji įnašai;
2) einamieji įnašai;
3) tiksliniai įnašai;
4) įnašai atskiroms programoms ir projektams vykdyti;
5) rėmėjų suteiktos lėšos;
6) dovanotos lėšos;
7) valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
8) kitos teisėtai gautos lėšos: pajamos iš leidybos, Sąjūdžio atributikos pardavimo ir kt.
5.3 Sąjūdžio lėšos turi būti naudojamos tik pagal paskirtį Įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos jos nariams.
5.4 Iš savo lėšų Sąjūdis finansuoja savo veiklą, atlygina samdomiems darbuotojams už atliktus darbus bei paslaugas. Sąjūdžio nuosavybė yra visų jo struktūrinių padalinių piniginės lėšos, turtas ir archyvai. Šią nuosavybę valdo ir ja disponuoja patys struktūriniai padaliniai.
5.5 Kiekvienų ūkinių metų pabaigoje Sąjūdis privalo atlikti savo finansinės veiklos patikrinimą. Jį atlieka 3 (trijų) asmenų revizijos komisija, kurią dviejų metų laikotarpiui renka ir atšaukia Sąjūdžio suvažiavimas.
5.6 Revizijos komisija įstatymų numatyta tvarka atsako už netinkamą Sąjūdžio finansinės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.
6. Įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka
6.1 Sąjūdžio Įstatai keičiami ar pildomi Suvažiavimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Pakeistus Sąjūdžio Įstatus pasirašo Sąjūdžio Tarybos pirmininkas arba Suvažiavimo įgaliotas asmuo.
6.2 Pakeisti Sąjūdžio Įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
7. Pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka
7.1 Pranešimai apie Sąjūdžio Suvažiavimus ir Seimo posėdžius viešai skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos Suvažiavimo ar Sąjūdžio Seimo posėdžio datos, Sąjūdžio interneto svetainėje, žiniasklaidos priemonėse bei pranešama miestų (rajonų) skyriams raštu.
7.2 Apie numatomą Sąjūdžio reorganizavimą ir likvidavimą viešai skelbiama dienraštyje “Lietuvos žiniose” ir raštu pranešama visiems kreditoriams Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytais terminais ir tvarka.
7.3 Informacija apie Sąjūdžio organizuojamus viešus renginius gali būti teikiama Sąjūdžio interneto svetainėje, afišomis bei kitais būdais.
8. Dokumentų ir kitos informacijos apie Sąjūdžio veiklą pateikimo jo nariams tvarka
Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo Sąjūdžio nariams tvarką nustato Sąjūdžio taryba atskiru dokumentu.
9. Sąjūdžio skyrių, padalinių (filialų) steigimo bei likvidavimo tvarka
9.1 Sąjūdžio Tarybos sprendimu rajonuose (miestuose) steigiami Sąjūdžio rajono (miesto) skyriai, neturintys juridinio asmens teisių. Sąjūdis gali priimti ir asocijuotus narius, kurie turi juridinio asmens teises ir yra registruoti savivaldos institucijose pagal skyriaus buveinės vietą.
9.2 Skyriai turi savo nuostatus ir savarankiškai vykdo juose numatytus uždavinius. Steigiamo skyriaus nuostatus tvirtina Sąjūdžio Taryba. Skyriaus Taryba tvirtina delegatus į Suvažiavimą bei Sąjūdžio Seimą.
9.2 Skyriai turi savo nuostatus ir savarankiškai vykdo juose numatytus uždavinius. Steigiamo skyriaus nuostatus tvirtina Sąjūdžio Taryba. Skyriaus Taryba tvirtina delegatus į Suvažiavimą bei Sąjūdžio Seimą.
9.3 Skyriaus veiklos nutraukimo pagrindas gali būti:
9.3.1 Sąjūdžio likvidavimas;
9.3.2 Sąjūdžio Tarybos sprendimas nutraukti įsteigto skyriaus veiklą;
9.3.3 Valstybės institucijų priimtas sprendimas nutraukti skyriaus veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.
10. Baigiamoji dalis
10.1 Sąjūdis pertvarkomas, reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.
10.2 Pasibaigus Sąjūdžio veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus jo kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodamas Pasaulio Lietuvių Bendruomenei.
10.3 Šiuose įstatuose neaptarti kiti, susiję su Sąjūdžio veikla klausimai reguliuojami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Vilnius, du tūkstančiai tryliktųjų metų birželio mėnesio pirmoji diena.
Sąjūdžio Pirmininkas Vidmantas Žilius _________________________