R. Terleckas:Tarp patriotizmo ir idiotizmo

lzinios.lt 2014-02-06

Šian­dien dar nė­ra aiš­ku, ar įvyks re­fe­ren­du­mas dėl že­mės ne­par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams, o ais­tros kun­ku­liuo­ja gar­siau nei tu­rė­tų va­ka­rie­tiš­ką ke­lią pa­si­rin­ku­sio­je Eu­ro­pos vals­ty­bė­je.

Iš Lie­tu­vos ki­lęs Ro­mai­nas Gar­ry sa­vo au­to­biog­ra­fi­nia­me ro­ma­ne „Auš­ros pa­ža­das“ ka­dai­se vy­lė­si, kad jo mo­ti­nos skriau­di­kės ir ap­gau­di­nė­to­jos iš Vil­niaus dar gy­vos su­lau­kė ko­mu­nis­tų val­džios. Su­bti­lus pa­lin­kė­ji­mas, ta­čiau ma­ne ma­ma mo­kė, kad žmo­gui ne­ga­li­ma lin­kė­ti blo­ga.

Ti­krai ne­no­riu re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riams lin­kė­ti dar gy­viems su­lauk­ti ko­mu­nis­tų val­džios, ta­čiau bent man at­ro­do, kad bū­tent to jie ir sie­kia. Ne­truk­dy­siu il­gais iš­ve­džio­ji­mais, ko­dėl ma­nau, kad toks re­fe­ren­du­mas yra blo­gis. Pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas – ne­leis­ti lais­vam žmo­gui dis­po­nuo­ti sa­vo tur­tu, tu­rė­ti sa­vo pa­žiū­ras ir steng­tis bent iš da­lies at­sa­ky­ti už sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią, yra pa­ma­tas bol­še­vi­ki­nės ideo­lo­gi­jos, ku­riai nie­ka­da ne­pri­ta­riau ir ne­pri­tar­siu.

Vi­siš­kai ne­svar­bu, ko­kiais šū­kiais bū­tų dangs­to­ma­si, es­mė ne­kin­ta – no­ri­ma ap­ri­bo­ti as­mens lais­vę spręs­ti, ką ir kaip da­ry­ti. Ži­no­ma, kiek­vie­nam at­sa­ky­ti už sa­vo pa­si­rin­ki­mą yra su­nkus iš­ban­dy­mas, ku­rio iki šiol ne­at­lai­ko po­so­vie­ti­nės erd­vės žmo­nės.

Klau­sy­da­ma­sis re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių ar­gu­men­tų, vis ne­ju­čia pa­gal­vo­ju, kad čia ne­ap­siei­ta be pi­ni­gi­nių in­te­re­sų, o už jų grei­čiau­siai sly­pi va­ka­rykš­čių ir šian­die­nių žemg­ro­bių, užau­gu­sių ant so­vie­ti­nės no­menk­la­tū­ros mėš­lo, au­sys. Ke­lis de­šimt­me­čius už gra­šius su­pir­ki­nė­ję že­mę jie no­rė­tų dar pra­tęs­ti šį pro­ce­są.

Skaityti daugiau...

G. Sarafinas:Mūsų politikai įkūrė flegmatikų asociaciją

 

veidas.lt 2014-02-03

Mūsų premjeras ir ministrai turėtų žinoti, kad automobilyje yra ne tik stabdžių, bet ir akceleratoriaus pedalas.

Mes vis mėgstame pasišaipyti iš kitų tautų lėtumo, bet iš tiesų patys esame ne ką greitesni, o dažnai ir lėtesni. Teisūs yra Mauzeris ir Sūrskis, išsityčioję iš mūsų vėžliojimo. Mūsų valdžia viską daro pačia lėčiausia pavara. Sūrskis šaiposi: “Kur mes skubame? Kur lekiame? Dar ir penkeri metai nepraėjo nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo idėjos, o jau statoma krantinė. Kam šitie beprotiški tempai, aš noriu paklausti. Reikia išdiskutuoti, išklausyti visas nuomones, atlikti paskaičiavimus, lyginamąsias studijas, galų gale surengti referendumą, o ne verstis per galvas kaip dabar. Kodėl su atomine elektrine viskas vyksta nuosekliai, pamatuotai, neskubant, tai kam kitą strateginį objektą reikia statyti paknopstomis.”
Humoristinėms laidoms ir knygoms tas mūsų slunkiškumas tinka, bet realiame gyvenime norėtųsi kažko kito. Norėtųsi veiksmo, judesio, proveržio, o gal net greičio. Ir tai tikrai nėra neįmanoma. Jei visi metų metais kalba, kad reikia keisti dabartinį Darbo kodeksą, tai galgi per kokius keturis mėnesius galime susikaupti ir patvirtinti naują pažangų kodeksą? Jei dešimtmečiais kalbame apie beviltišką mūsų mokesčių sistemą, o komisijos pateikė kalnus vertingų pasiūlymų, tai gal jau galime nebedelsti ir nors per pusmetį kažką užbaigti? Tiesiog taip paprastai: užsirašyti konkrečią datą (būtinai šių metų) ir užbaigti. Kai toji data artės, bus ir valia imtis darbo.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis ragina Europos Sąjungą Ukrainai siūlyti imtis konkrečių sprendimų

Trečiadienį Europos Parlamento plenarinėje diskusijoje su ES plėtros komisaru Stefanu Fule dėl padėties Ukrainoje dalyvavęs Vytautas Landsbergis savo pasisakyme akcentavo, kad Ukraina pirmiausia turėtų imtis „Berkuto“ pajėgų pertvarkymo, kad pareigūnai nepuoselėtų priešiškumo ir fašistinės neapykantos civiliams protestuojantiems prieš vyriausybę.

„Kas turėtų būti siūloma Ukrainai, jeigu europinės struktūros ir šie Rūmai veiktų efektyviau?

Laikinoji vyriausybė, kurią reiktų sudaryti kuo greičiau, turėtų pirmiausiai pakeisti Vidaus reikalų ministrą asmeniu, gebančiu imtis „Berkuto“ pertvarkymo ir permokymo – kad pareigūnai nepuoselėtų priešiškumo ir fašistinės neapykantos civiliams protestuojantiems prieš vyriausybę. Be kita ko, „Berkuto sąrašas“, į kurį patektų aukštieji pareigūnai atsakingi už žiaurybes kaip kankinimai ir žudymai, turėtų būti rengiamas jau dabar ir adresuoti Europos tikslines sankcijas.

Skaityti daugiau...

A. Bilotaitė. Ištieskime ranką Lietuvos lenkams

Agnė Bilotaitėdelfi.lt 2014-02-05

2014-ųjų pradžios įvykiai leidžia tikėtis, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pagaliau bus vertinama kaip prieš valstybę veikianti jėga.

Pirmoji atkirtį Europos Parlamente V. Tomaševskiui prieš visą Europą skėlė šalies Prezidentė, nedviprasmišką poziciją pagaliau užima ir šalies žiniasklaida.

Galiausiai, LLRA provokacijoms Europoje nesiliaujant, keliasdešimt garsių Lietuvos mokslininkų, menininkų ir Sąjūdžio pirmeivių kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, reikalaudami pašalinti LLRA iš valdančiosios koalicijos ir įvertinti šio antivalstybinio darinio elgesį Valstybės gynimo taryboje.

Teisinga reakcija

Dešimtmečius lietuvių ir lenkų tautas kiršinanti ir vien iš to gyvuojanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija šių metų sausį peržengė visas ribas ir atvėrė akis iki šiol jų reikalavimų nuoširdumu tikėjusiems optimistams. Suvokimas, kad tenkinant nepagrįstus LLRA reikalavimus, santykių su Lenkija nepavyks pagerinti, yra pirmas žingsnis problemos sprendimo link. LLRA gyvena iš konflikto, tad pasitaiko siūlymų jai nusileisti, bet naivu galvoti, kad reikalavimai liautųsi, o priešiškų konstitucinei santvarkai darinių keliamos problemos nuolaidžiavimu nesprendžiamos. Dar nuo Miuncheno suokalbio turėtume gerai atsiminti, prie kokių pasekmių veda toks „nuosaikus“ mąstymas. 

Skaityti daugiau...

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja

Anatolijus Lapinskasdelfi.lt 2014-02-05

Pastarieji Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuose sėkmingai pasirodė ir netikėtai į Vyriausybę pateko Lenkų rinkimų akcija, įžiebė viltį, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos lenkų pradėta įnirtinga savo tėvynės – Lietuvos juodinimo, šmeižimo ir diskreditavimo kampanija pagaliau liausis ar bent sumažės.

LLRA patekimo į Vyriausybę proga entuziastingai (o dabar matau – naiviai) rašiau: „Prasidėjo naujas lietuvių ir lenkų sugyvenimo etapas“, „LLRA tampa normalia politine jėga, o Lietuvos lenkų mažuma integralia šalies visuomenės dalimi“. „Tautinių mažumų atstovams įsitraukus į valstybės valdymą ir nustojus rašyti begalinius skundus Europai, pakils ir visos valstybės gyvenimo tonusas, kuriai nereikės amžinai atmušinėti tų beprasmiškų skundų atakas“.

Ir iš tikrųjų pirmąjį praeitų metų pusmetį lenkų skundų beveik nesigirdėjo, o ir antrąjį pusmetį, pirmininkaujant ES, buvo palyginti ramu. Deja, kaip dabar paaiškėjo, tai buvo tyla prieš audrą. Nuo pat šių metų pradžios LLRA puolė atsigriebti už neveiklos pauzę ir grįžo į tradicinę „Nė dienos be kovos“ būseną. Pasipylė jau žinomos tematikos šmeižtai dėl lenkų pragaro Lietuvoje, siunčiami Europos struktūroms, visais įmanomais instrumentais keliamas triukšmas ir Lietuvoje.

Naujausia akcija: 2014 sausio 23 d. Seimo LLRA frakcijos nariai paskelbė „Prašymą imtis priemonių tautinių mažumų teisėms apginti Lietuvoje“, adresuotą Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovams. Kitaip nei kituose skunduose, jame bandoma remtis tarptautiniais dokumentais, neva įrodančiais Lietuvos vykdomas skriaudas. Pasižiūrėkime, kas rašoma lenkų prašyme ir atidžiau pasiskaitykime nurodytus dokumentus (sudarytus ne be aktyvių Lietuvos lenkų ir pačios Lenkijos pastangų į tarptautinę erdvę iškelti visiškai nepamatuotus ir neteisėtus reikalavimus).

1. „Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) ataskaita pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo... daugumą tautinių mažumų klausimų galima spręsti remiantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija... Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms skubiai priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises”.

Skaityti daugiau...

Baimės dėl vienodo egzamino nemąžta

lzinios.lt 2014-02-03

Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų pe­da­go­gai tvir­ti­na, kad vy­res­nė­se kla­sė­se jų mo­ki­niams pa­di­din­tas lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų skai­čius at­otrū­kio nuo gim­tą­ją lie­tu­vių kal­ba be­si­mo­kan­čių vai­kų ne­ma­ži­na. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) va­do­vai ir to­liau ra­mi­na, kad su­vie­no­din­tam lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­nui pa­si­ruoš­ta.

Vi­si ša­lies abi­tu­rien­tai šiais me­tais lai­kys vie­no­dą lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­ną. Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Ela Ka­nai­tė tei­gia, kad vai­kų kal­bi­nė at­skir­ties prob­le­ma taip ir li­ko ne­išsp­ręs­ta. Pe­da­go­gė pa­si­gen­da komp­lek­si­nių spren­di­mų ir tei­gia, kad ug­dy­mo po­ky­čiai tu­ri pra­si­dė­ti nuo pra­di­nių kla­sių. E.Ka­nai­tę pik­ti­na, kad ŠMM ne­te­si sa­vo pa­ža­dų ir ne­pris­ta­to nau­jų lie­tu­vių kal­bos va­do­vė­lių, skir­tų tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų pra­di­nu­kams. „Va­do­vė­lių kaip nė­ra, taip nė­ra - ne­su­lau­kia­me“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė ji.

Tuo me­tu švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­nė ti­ki­na, kad ma­žė­ja mo­kyk­lą bai­gian­čių­jų at­skir­tis dėl ne­pa­kan­ka­mo lie­tu­vių kal­bos mo­kė­ji­mo. Jau šį­met pla­nuo­ja­ma pa­tvir­tin­ti ir vie­no­das lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo prog­ra­mas tiek lie­tu­viš­ko­se, tiek tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se.

Apie lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mą­si lie­tu­viš­ko­se ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se, mo­ky­mo prog­ra­mų nau­jo­ves ir jau šį­met vi­siems ša­lies abi­tu­rien­tams vie­no­dą lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­ną – lzi­nios.lt po­kal­bis su švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tre Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­ne.

Skaityti daugiau...

Vilniaus arkikatedra mini atšventinimo jubiliejų

Vilniaus arkikatedra mini atšventinimo jubiliejųdelfi.lt 2014-02-05

 

Trečiadienį Vilniaus arkikatedra bazilika mini 25 metų atšventinimo sukaktį. Katedros grąžinimo tikintiesiems jubiliejus bus minimas bendra malda, iškilmingomis Mišiomis ir sakralinės muzikos koncertu.

Prieš iškilmingas Mišias, kurias aukos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, ansamblis "Schola Gregoriana Vilnensis" giedos Vakarinę liturginę valandą. Tradicinė grigališkoji psalmodija skambės lietuviškai.

Po Mišių vyks sakralios šiuolaikinės muzikos koncertas, kuriame skambės nauji trijų lietuvių kompozitorių kūriniai. Bus atliktos penkios Gintaro Samsono Mišių "Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis" dalys, Vidmanto Bartulio "Credo" ir Algirdo Martinaičio "Obalsis Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui".

Skaityti daugiau...

L. N. Rasimas. Apie referendumo suktumą

Liudvikas N.Rasimasdelfi.lt 2014-02-05

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio nuostatos, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu neatsiejami nuo to, kad tik surinkus 300 tūkstančių parašų pasitvirtina, jog tie klausimai yra iš tiesų labai svarbūs. Akivaizdi netiesa, kad tiek parašų surinkti neįmanoma.

Matydamas, kad net fiktyviai įkurtų bendrovių akcininkai-užsieniečiai supirkinėja žemės sklypus Lietuvoje, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, jog tokie sandoriai yra niekiniai, naiviai galvojau, jog parašų rinkimas referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams pagaliau privers politikus nurodyti Vyriausybei, kad ji tokius sandorius paskelbs in corpore niekiniais, nes jie prieštarauja imperatyvioms konstitucijos normoms. Tokius sandorius pripažinti niekiniais net nereikia teismo sprendimo, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 1.78 ir 1.80 straipsniuose. Kai Nekilnojamojo turto registras juos išregistruos, nes tokie sandoriai negali būti registruojami,– jų dalyviai tegu įrodinėja savo teisybes teismuose arba sulaukia Civiliniame kodekse nustatytų sankcijų.

Nebuvo padaryta nieko. Taigi, į dabartinį referendumą vedė ir įvairių valdžių neveiklumas. Suprantama, kad tą pastebėjo euroskeptikai ir pačioje Lietuvoje, ir tie, kurie labai norėtų, jog Lietuva išsiskirtų iš kitų Baltijos šalių neturėdama euro, kad susipyktų su Europos Sąjunga ir pasidarytų tokia pilka politine zona, jog savaime taptų koridoriumi į Kaliningradą. Tad kodėl referendumo dėl žemės nepavertus faktiniu Lietuvos išstojimo iš Europos sąjungos referendumu? Išanalizavus pateiktus referendumui klausimus – akivaizdu, kad to paties siekia ir jo organizatoriai.

Skaityti daugiau...