Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.
Svarbu
Registracija
Slaptas Rusijos vaidmuo Ukrainos krizėje
bernardinai.lt 2014-02-19
Rusija apkaltino Vakarus politiniu kišimusi į Ukrainos reikalus. Maskva stengėsi vaizduoti, kad pati nesikiša į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, tačiau užkulisiuose vis tik tampė įtakos stygas. Šiandien Maskva kaltina Vakarus dėl paskutinės smurto bangos Kijeve.
Antradienį kilo patys žiauriausi opozicijos ir milicijos susidūrimai nuo pat to laiko, kai praėjusių metų lapkritį prasidėjo protestų banga. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smurtas yra „tiesioginis rezultatas“ Vakarų paramos Ukrainos opozicijai.
Iki tol Maskva bent oficialiai stengėsi demonstruoti, kad nesikiša į tai, kas vyksta Ukrainoje. Nė vienas iš svarbiausių Rusijos politikų neapsilankė Kijeve. Nė prezidentas Vladimiras Putinas, nė premjeras Dmitrijus Medvedevas neskelbė kasdienių pareiškimų, kuriais kviestų kovojančias puses pradėti dialogą. Kitaip tariant, Rusijos politikai vengė daryti tai, kuo užsiėmė Europos Sąjungos ir JAV atstovai.
Maskva kritiškai vertino Vakarų politikų keliones į Kijevą. „Man neatrodo nei teisinga, nei mandagu kasdien siųsti Vakarų emisarus“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per paskutinį Maskvoje vykusį susitikimą su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu. Prezidentas V. Putinas sausį pareiškė, kad Rusija „niekada nesikiš“ į Ukrainos reikalus.
Prie Seimo suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai
lzinios.lt 2014-02-19
Daugybė žmonių trečiadienį nuo 18 valandos prie Seimo rūmų rinkosi Ukrainoje nuo smurto kenčiantiems protestuotojams paremti. Sostinės Nepriklausomybės aikštėje suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai.
Pirmiausia buvo tylos minute pagerbti žuvusieji, kurių per dvi dienas skaičiuojama jau virš 20. Svečiai iš Ukrainos atliko savo šalies himną. Kalbas ant scenos sakę Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas ir kiti politikai pabrėžė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsakingas už pralietą ukrainiečių kraują, o Europos Sąjunga turėtų išreikšti aiškią poziciją bei taikyti sankcijas atsakingiems Ukrainos valdžios asmenims. Mitinge pasisakė ir iš Ukrainos į Lietuvą gydytis atvažiavę nukentėję Maidano aktyvistai.
Palaikyti Maidane protestuojančių ukrainiečių socialiniuose tinkluose aktyviai kvietė ne tik nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir politikai. Į Ukrainos palaikymo akcijas kviečiami žmonės ir kituose šalies miestuose. Pranešama, kad prie iniciatyvos prisijungė Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės, Radviliškio, Utenos – miestų ir rajonų savivaldybės.
Nuo lapkričio pabaigos vykstančiuose protestuose per pastarasias dvi dienas Kijeve sužeisti virš tūkstančio žmonių, pranešta apie 26 žuvusiuosius.
E. Eigirdas. Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai
Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.
S. Spurga: R.Paksas – pasiklydęs Europoje
lzinios.lt 2014-02-20
Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo Rolandą Paksą kaip prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvį, tačiau dalyvauti šiuose rinkimuose greičiausiai neleis. Nesu R.Pakso šalininkas, bet sutinku su Strasbūro teismo nuomone, kad politiko nušalinimas visam laikui nuo pareigų, susijusių su būtinybe duoti priesaiką, yra neproporcinga nuobauda.
Labai norėtųsi, kad šioje absurdiškoje ir nuolat tam tikrą įtampą keliančioje situacijoje, į kurią, beje, Lietuvą įstūmė Konstitucinis Teismas (KT), būtų padėtas taškas. Mat R.Pakso bylą narpliojęs ir KT išaiškinimais rėmęsis Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo priverstas konstatuoti, esą Lietuvos Konstitucijos straipsniai pažeidžia žmogaus teises. Sunku įsivaizduoti, kad koks nors šios aplinkybės nežinantis teisininkas, kuriam analizuoti būtų duota Lietuvos Konstitucija, atrastų joje tokią didžiulę spragą.
Konservatoriai ir liberalai, paskutinę akimirką atšaukę savo paramą atitinkamai Konstitucijos pataisai, greičiausiai planavo sumažinti konkurenciją prezidento rinkimuose jų remiamai kandidatei Daliai Grybauskaitei. Už tokį žingsnį gal ir sulauks jos padėkos, tačiau žvelgiant į ateitį Lietuvos politinė padangė nuo to nepragiedrėjo, juo labiau kad šiuo metu R.Paksas nėra stiprus kandidatas į prezidentus.
Vienas liberalų lyderių Gintaras Steponavičius paskelbė straipsnį „Kodėl nepalaikysiu Konstitucijos pataisos dėl Pakso“. Publikacija informatyvi ir naudinga – primenama daugumos visuomenės jau primiršta destruktyvi R.Pakso veikla. Tačiau pagrindinė autoriaus pateiktos analizės mintis ydinga: už Konstitucijos pataisą G.Steponavičius nebalsuos, nes R.Paksas yra blogos valios politikas. Keista, kad bendruosius teisingumo principus, balsavimą dėl pagrindinio įstatymo, Konstitucijos, liberalas keičia paprastu ramunės žiedlapių plėšymu „myliu-nemyliu“. Reikėtų prisiminti, jog 2004 metais, dar nenurimus prezidento apkaltos skandalo aistroms, tie patys apkaltą surengę politikai priėmė įstatymo pataisas, numatančias, kad iš pareigų pašalintas prezidentas negali būti vėl renkamas į šį postą penkerius metus. KT pripažino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, ir tada Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), prasidėjo procesas, per kurį buvo konstatuotas žmogaus teisių pažeidimas. Jei Lietuva teikia pirmenybę teisei ir gerbia tarptautinius įsipareigojimus, Strasbūro teismo sprendimas negali būti nuleistas negirdomis.
Lenkijos lietuviai jaučiasi diskriminuojami dėl mokesčių kultūrinei veiklai
lzinios.lt 2014-02-13
Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai ketvirtadienį apkaltino vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai.
Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami.
"Tai yra miesto mero piktybiškumas ir nepalankumas lietuvių tautai. Jis turi tą kraujyje ir jo mąstymo nepakeisime", - BNS ketvirtadienį sakė fondo ir Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovas Jonas Vydra.
Vyskupo A.Baranausko fondas rūpinasi Lietuvių namų Seinuose bei "Žiburio" mokyklos išlaikymu.
Pasak J.Vydros, kurį laiką lietuviai būdavo atleidžiami nuo mokesčio, tačiau pastaruosius kelerius metus miesto valdžia reikalauja susimokėti, teigdama, kad fondo veikla neturi ypatingos reikšmės visuomenei.
J.Vydra ironizavo, kad tokiu būdu Lenkijos lietuviai sumokės Šalčininkų rajono valdžiai skirtą baudą už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles nevykdymą.
Kreipimasis į demokratinių pasaulio šalių ambasadorius
2014-02-19
Kaunas
Gerbiami demokratinių pasaulio šalių ambasadoriai,
Ukrainos valdžia parodė visišką neįgalumą atstovauti tautos valią ir pasuko kruvinų represijų keliu, panaudodama ginkluotus dalinius prieš savo taikius piliečius, atsisakydama dialogo su protestuotojais ir tarptautine bendruomene.
Negalim toliau leisti, kad žūtų žmonės, negalim leisti smurtu, baime ir krauju paveržti Ukrainos žmonių pilietines teisės laisvai ir taikiai reikšti valią kurti savo valstybės gerovę.
Neturim teisės laukti, kol aukų skaičius pasieks nežmonišką mastą ar kol protestai peraugs į pilietinį karą. Vakarų civilizacija deklaruoja ginanti pamatinius demokratijos principus, žmogaus teises bei laisves, todėl kreipiamės į visų demokratinių šalių ambasadas, kad šios nedelsiant susisiektų su savo vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis dėl veiksmingų sankcijų nusikalstamai Janukovyčiaus vadovybei įvedimo; prašome dėti visas pastangas, kad esama valdžia atsistatydintų ir būtų surengti išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai.
Esama Ukrainos valdžia su prezidentu Janukovičium priešakyje yra tiesiogai atsakinga už šiuos nusikaltimus prieš savo tautą ir žmoniją, todėl tai tampa tarptautinės bendruomenės pareiga jiems aiškiai duoti suprasti, kad laisvoje Europoje, kurios dalimi yra Ukraina, tokie dalykai tiesiog negali vykti ir kad už nusikaltimus teks atsakyti.
Dar kartą kreipiamės ir prašome imtis kuo skubiausių priemonių sustabdyti beprasmį nekaltų žmonių aukojimą ir prisidėti prie demokratijos pergalės Ukrainoje.
Tam, kad be sąžinės priekaištų gyventume saugioje ir laimingoje Europoje ateityje dėkim visas pastangas šiandien.
Šlovė Ukrainai, šlovė didvyriams!
Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba
Leonas Milčius Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo (Kovo 11-osios) signataras
2014-02-19
Kaunas
Košmaras Kijeve tęsiasi: aukų skaičius pasiekė 25, nušautas žurnalistas
delfi.lt 2014-02-19
Naktis Kijeve priminė filmą apie karą - liepsnos, sproginėjimai, šūksniai, maldos. Žuvusiųjų skaičius auga – trečiadienio rytą pasiektas 25 aukų skaičius, skelbiama, jog sužeistųjų skaičius siekia 1000, 240 žmonių yra hospitalizuoti, bet tai gali būti ne riba.
Tarp sužeistųjų yra 80 pareigūnų, 3 nepilnamečiai bei mažiausiai 5 žurnalistai, skelbia Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija.
Naktį ribotą įvažiavimą į Ukrainos sostinę kai kurie kovotojai įveikė - protestuotojų autobusai atvyksta iš kitų miestų. Tačiau apie atsipūtimą negali būti nė kalbos – Ukrainos riaušių milicija anksti trečiadienį atakavo protestuotojus Kijevo centrinėje aikštėje.
Apie 5 val. ryto vėl „Berkut“ kariai ėmė bandyti įveikti protestuotojus – į darbą paleido vandens patranką, bandoma užgesinti ugnies sieną, kuria atsitvėrę protestuotojai. Riaušių milicijos būriai ašarinėmis dujomis apšaudė savo stovyklą ginančius protestuotojus.
V.Janukovyčiui - raginimai nutraukti smurtą
„Reuters“, ELTA, AP, BNS ir lrytas.lt inf. 2014-02-19 08:03, atnaujinta 2014-02-19 14:03
Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino abi Ukrainos konflikto šalis nutraukti smurtą ir sakė, jog yra susirūpinęs dėl kruvinų susirėmimų Kijeve.
„Kviečiu visas šalis sustabdyti visus smurtinius veiksmus ir siekti susitarimo bei taikos šaliai“, – sakė jis.
Europos Sąjungos šalių vyriausybės tikriausiai nedelsiant susitars paskelbti sankcijas atsakingiems už smurtą ir per didelį jėgos naudojimą Ukrainoje, trečiadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
„Leidome aiškiai suprasti , kad ES atsakys į bet kokį padėties pablogėjimą. Dėl to tikimės, jog mūsų šalys narės skubos tvarka susitars dėl tikslinių priemonių prieš atsakingus už smurtą ir per didelį jėgos naudojimą“, – sakoma J.M.Barroso pareiškime.
„Raginame visas (konflikto) šalis nedelsiant baigti smurtą ir pradėti prasmingą dialogą, atsakant į Ukrainos žmonių demokratinius siekius“, – pridūrė jis.
Tarp sankcijų, kurias galėtų paskelbti Bendrija, minimas draudimas atvykti į ES kai kuriems Ukrainos lyderiams ir jų sąskaitų įšaldymas.
ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton biuras pranešė, kad ketvirtadienį bus sušauktas bloko užsienio reikalų ministrų nepaprastasis susitikimas Briuselyje, kuriame bus tariamasi dėl galimo atsako.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas trečiadienį sakė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra atsakingas už kraujo liejimą Kijeve.
„Turime kalbėti aiškiai: didžiausia atsakomybė už (žmonių) mirtį ir smurtą tenka prezidentui Janukovyčiui. Jo rankos kruvinos“, - „Twitter“ parašė C.Bildtas.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma trečiadienį Latvijos nacionalinės televizijos laidoje „900 sekundžių“ sakė, kad situacija Ukrainoje yra „kelianti nerimą ir bjauri“. Vyriausybės vadovė kalbėjo, kad padėtis Kijeve turėtų būti aptarta ES užsienio reikalų taryboje, tačiau pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybė turėtų savo vidines problemas spręsti be užsienio įsikišimo.
Europos Sąjunga svarsto sankcijas už kruvinus neramumus Ukrainoje atsakingiems žmonėms, trečiadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.
Jos pareiškime sakoma, kad ji sušaukė ES politikos ir saugumo komiteto posėdį. „Bus išnagrinėtos visos galimybės, tarp jų – varžomosios priemonės prieš tuos, kurie yra atsakingi už represijas ir žmogaus teisių pažeidimus“, - nurodė ji.
Vokietija trečiadienį apkaltino V.Janukovyčių, jog jo atsisakymas pradėti rimtą dialogą su opozicija lėmė naują mirtino smurto proveržį per jau tris mėnesius vykstančius neramumus.
„Ukraina brangiai sumokėjo už prezidento Janukovyčiaus vilkinimo taktiką, – sakė užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. – Jo atsisakymas surengti rimtas derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir konstitucijos reformos yra didelė klaida.“
Europos Sąjunga (ES) tikriausiai įves sankcijas Ukrainai, kur per neramumus žuvo mažiausiai 25 žmonės, trečiadienį sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
„Negalime likti abejingi“, - sakė L.Fabiusas, kuris pridūrė, kad „bus konsultacijos su mūsų draugais, vokiečiais, ir, tikriausiai, sankcijos“.