L. Kasčiūnas. Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje

L. Kasčiūnas. Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvojedelfi.lt 2014-02-12

Po ilgesnės pertraukos tautiškumo klausimas susilaukė dėmesio Lietuvos viešojoje erdvėje. Prie to ypač prisidėjo diskusija užsimezgusi politinėje dešinėje.

Jeigu bandymą pasitelkus Vyčio ir Rūpintojėlio metaforas apibrėžti „tikrąjį“ tautiškumą galima vertinti kaip intelektualinę provokaciją, tai noras tautiškumo sklaidą susieti su Rusijos interesais liudija apie dar vieną bandymą perkurti Lietuvos politinės dešinės vertybių sistemą.

Pradėti reikėtų nuo šūkio „kuo daugiau Europos Lietuvoje, tuo mažiau Rusijos“ analizės. Iš tiesų, Vakarai ir Europa yra nediskuotina Lietuvos strateginė kryptis, saugumo garantijų šaltinis. Kadangi šis šūkis atspindi civilizacinį Lietuvos pasirinkimą, jis tikrai gali pretenduoti tapti geopolitiniu Lietuvos leitmotyvu.

Tačiau net ir krypties turėjimas neatleidžia nuo atsakomybės svarstyti - o kas yra šiandieninė Europa? Ar tai bendrą istorinę atmintį, saugumo sampratą ir krikščioniškas šaknis puoselėjanti bendruomenė, o gal užleido vietą estrelų, lunačekų, con benditų ir apskritai naujosios kairės ideologija grindžiamam dominavimui?

Skaityti daugiau...

Įtaria, kad referendumo iniciatoriai galėjo suklastoti dalį parašų

vz.lt 2014-02-12

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nusprendė dar nesvarstyti klausimo dėl to, ar yra surinkta pakankamai piliečių parašų referendumui dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams surengti. Mat dar nėra žinomi galutinės ekspertų išvados dėl to, ar tų parašų yra 300.000, kaip reikalauja Konstitucija.

Maža to, preliminarios ekspertų išvados rodo, kad tam tikra dalis patikrintų piliečių parašų galėjo būti suklastota. Tai gali grėsti baudžiamąja atsakomybe.

Į VRK trečiadienio posėdį buvo įrašytas darbotvarkės klausimas dėl to, ar referendumo dėl žemės iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų jam surengti. Tačiau prasidėjus posėdžiui komisijos nariai buvo informuoti, kad ekspertai kol kas yra patikrinę tik 35 parašų lapų bylas iš 73. Todėl dar nėra galutinės ekspertų išvados dėl parašų tikrumo.

Po diskusijų VRK nariai nusprendė išimti iš darbotvarkės klausimą dėl referendumą remiančių piliečių parašų patikrinimo rezultatų. Šis klausimas atidėtas iki ateinančio pirmadienio, tikintis, kad iki to laiko ekspertai pateiks galutinę savo patikrinimo išvadą.

Bet komisijos posėdyje užsiminta apie galimą dalies parašų suklastojimą. „Kaip žinia, iniciatoriams buvo suteiktas laikas pašalinti trūkumus iš parašų rinkimo lapų. Kai toks laikotarpis buvo baigtas, gavome atgal parašų rinkimo lapus. Suskaičiavus visus parašus gautas rezultatas, kad virš 300.000 parašų yra 376 parašų perviršis. Bet ekspertizės rodo, kad dalis parašų neregistruotini. Preliminarios išvados rodo, kad tų parašų skaičius yra nemenkas“, – sakė Zenonas Vaigauskas, VRK pirmininkas.

Pasak jo, pataisytuose parašų rinkimo lapuose neretai pasirašė ne tas asmuo, kuris pasirašė pirminiame lape.

Skaityti daugiau...

A. Ažubalis. Kas blogiau: istorijos politika ar jos neturėjimas?

 

A. Ažubalis. Kas blogiau: istorijos politika ar jos neturėjimas?

delfi.lt 2014-02-11

Tęsiant konservatorių pradėtą diskusiją apie „kietąsias“ ir „minkštąsias“ Rusijos galias bei informacinius karus, ypatingą dėmesį privaloma skirti informacijai apie mūsų valstybės praeitį.

Istorinė tautos atmintis jau seniai tapo išskirtiniu informacinių kovų lauku, kurį užkariavus, galima palaužti tautos savimonę. Tai suvokdama, Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turi pati, kad ir vėluodama, imtis politinių savisaugos priemonių.

Prieš porą metų (2011 m.) istorijos politiką Užsienio reikalų ministerijos metiniame darbų plane pirmąkart įvardijau strateginiu prioritetu. Reakcija buvo nevienareikšmė dėl tariamo istorijos antsvorio politikoje. To priežastį nesunku suprasti. Stalino „politpropagandą“ ir istorijos perrašymus menantys žmonės istorijos ir politikos žodžius bijo vartoti vieną šalia kito.

Ne mažesnių kaltinimų sulaukė ir naujausio Tautos istorinės atminties įstatymo projekto autoriai Seime. Įstatymo tikslas kilnus ir prasmingas. Juo siekiama iš kartos į kartą puoselėti reikšmingiausius Lietuvos valstybės istorijos faktus ir prasmes, pirmiausiai ieškant bendrumo ir sutarimo požiūriuose. Tačiau dalis istorikų ir tai įvertina kaip „cenzūrą“, kuri demokratijose negali egzistuoti.

Skaityti daugiau...

In memoriam. Tylus ir atsidavęs Lietuvos darbininkas

Be ga­lo liūd­na – mi­rė An­ta­nas Ra­čas. Kel­mės kraš­to sie­la, švie­suo­lis žmo­nių ža­din­to­jas ir ti­kin­čių­jų tei­sių gy­nė­jas so­vie­ti­nio per­se­kio­ji­mo lai­kais, vo­kie­čių kal­bos ir lie­tu­vy­bės mo­ky­to­jas, At­gi­mi­mo vei­kė­jas ir Lie­tu­vos Są­jū­džio or­ga­ni­za­to­rius, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tas, AT pir­mi­nin­ko įga­lio­tas dip­lo­ma­tas – pir­mas ad hoc pa­siun­ti­nys Vo­kie­ti­jo­je – Hiu­ten­fel­de ir Bo­no­je... 

Be­je, ir Mask­vo­je, kur 1990 me­tais ve­žė pen­kis mi­li­jo­nus pa­sau­ly su­rink­tų par­ašų už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. Nie­kas to ne­beap­ra­šys, o ir pats ne­pa­jė­giau pri­kal­bin­ti, ne sy­kį net ir griež­tai „į­pa­rei­go­da­mas“, kad žy­mė­tų­si at­si­mi­ni­mus ar į mag­ne­to­fo­ną pa­sa­ko­tų bent fak­tus, da­tas, įdo­miau­sias ap­lin­ky­bes. Vis var­žė­si, vis tu­rė­jo svar­bes­nių dar­bų. Štai ko­kie darbš­tūs ir kuk­lūs žmo­nės sta­tė iš nau­jo vals­ty­bę po so­vie­tų oku­pa­ci­jos, o An­ta­nas ją sta­tė vi­sur: mo­kyk­lo­je ir baž­ny­čio­je, Vil­niu­je – ša­lies par­la­men­te, už­sie­niuo­se ste­bin­da­mas ir pa­trauk­da­mas po­li­ti­kus nuo­šir­du­mu bei do­ra kai­mie­čio iš­min­ti­mi, sa­vo Kel­mės kraš­te, kur ska­ti­no ir ug­dė jau­nus ūki­nin­kus, or­ga­ni­zuo­da­mas jų iš­vy­kas - pra­kti­ką vo­kie­čių žem­dir­bių ūkiuo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se.

Tra­di­ci­nės kas­me­ti­nės pi­lig­ri­mų ei­ty­nės į Ši­lu­vą, vis da­ly­vau­jant jo kvie­čia­miems di­de­lės tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Tra­di­ci­ja, šei­ma, nuo­sa­vy­bė“ at­sto­vams, kai ka­da ir už­sie­nio dip­lo­ma­tams – kiek jo ten šir­dies įdė­ta!.. Pa­si­ges An­ta­no Ra­čo ir Są­jū­džio sei­me­lis Kel­mė­je, ir su­ki­lė­lių kal­ne­lis Šiau­liuo­se, ir jau­ni sa­ma­rie­čiai, ku­rių veik­lą ini­ci­ja­vo, ska­ti­no.

Bu­vai dar la­bai rei­ka­lin­gas, my­li­mas An­ta­nai, bet jau pa­il­sėk. To­kių kaip tu ne­daug tu­rė­jo­me.

 

Vytautas Landsbergis

 

E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą

E. Eigirdas. Kremlius nusprendė <em>užreferenduminti</em> Lietuvądelfi.lt 2014-02-11

 

Gąsdinti ir kiršinti daug proto nereikia. Todėl organizuoti referendumus, siekiant ką nors uždrausti, neleisti ar stabdyti, – vienas malonumas. Ypač kai tiek daug interesų sutampa. Beje, kiekvienu atveju tikrai yra žmonių, nuoširdžiai tikinčių, kad referendumas yra gėris.

Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.

Skaityti daugiau...

Mokslininkai kreipėsi į V.Tomaševskį dėl "kurstomos tautinės nesantaikos Lietuvoje"

lzinios.lt 2014-02-10

75 Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos (LMA) na­riai at­vi­ru laiš­ku krei­pė­si į Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) pir­mi­nin­ką eu­ro­par­la­men­ta­rą Val­de­ma­rą To­ma­ševs­kį dėl "tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo".

Gru­pė moks­li­nin­kų į LLRA ly­de­rį krei­pė­si rea­guo­da­mi į V.To­ma­ševs­kio ko­men­ta­rą, ku­riuo šis "vi­suo­me­nės at­mes­tais mar­gi­na­lais" pa­va­di­no dau­giau nei 60 Lie­tu­vos moks­li­nin­kų, me­ni­nin­kų, Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio kū­rė­jų ir re­zis­ten­tų par­eiš­ki­mą, ku­riuo šie rei­ka­la­vo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ją pa­ša­lin­ti iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, o par­ti­jos veiks­mus įver­tin­ti Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bo­je.

"Ne­be­si­ti­ki­me Jū­sų at­sip­ra­šy­mo dėl sa­vo ko­men­ta­re pa­sa­ky­tų įžei­di­mų. Mes, čia pa­si­ra­šan­tys 75 Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos na­riai, sie­kia­me, kad pa­ga­liau liau­tų­si Jū­sų ir kai ku­rių LLRA na­rių ne­at­sa­kin­gais par­eiš­ki­mais ša­ly­je ir už­sie­ny­je ini­ci­juo­ta ir to­liau kurs­to­ma tau­ti­nė ne­san­tai­ka Lie­tu­vo­je", - ra­šo­ma moks­li­nin­kų laiš­ke, ku­rį pa­si­ra­šė bu­vęs Moks­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus But­kus, bu­vęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius, par­la­men­ta­ras Be­ne­dik­tas Juo­dka, fi­lo­so­fas Ar­vy­das Šlio­ge­ris ir dar sep­ty­nios de­šim­tys ki­tų Moks­lų aka­de­mi­jos na­rių.

Tarp pa­si­ra­šiu­sių­jų taip pat - ži­no­mi ša­lies me­di­kai, moks­li­nin­kai Jur­gis Brė­di­kis, Vy­tau­tas Jo­nas Sir­vy­dis, Vai­du­tis Ku­čins­kas, Gied­rius Už­da­vi­nys, is­to­ri­kai Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, Ed­var­das Gu­da­vi­čius, An­ta­nas Ty­la, fi­zi­kai Jo­nas Gri­gas, Gy­tis Juš­ka, tau­to­sa­ki­nin­kas Leo­nar­das Sau­ka ir ki­tų sri­čių moks­li­nin­kai.

"Mes esa­me pa­si­ry­žę įneš­ti sa­vo in­dė­lį ieš­kant bend­ro su­ta­ri­mo dėl pie­try­čių Lie­tu­vos ra­jo­nų len­kų ne ul­ti­ma­tu­mais tei­kia­mų siū­ly­mų, jei­gu jie ne­prieš­ta­raus Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai ir įsta­ty­mams", - pa­žy­mi­ma LMA na­rių raš­te.

Rea­guo­da­mas į gru­pės in­te­lek­tua­lų, me­ni­nin­kų ir ki­tų ži­no­mų žmo­nių par­eiš­ki­mą dėl LLRA pa­ša­li­ni­mo iš koa­li­ci­jos V.To­ma­ševs­kis pa­skel­bė ko­men­ta­rą, ku­riuo par­eiš­ki­mo au­to­rius pa­va­di­no "vi­suo­me­nės at­mes­tais mar­gi­na­lais, ku­rie to­kiais veiks­mais kaip pa­na­šių laiš­kų siun­ti­mas ban­do pri­min­ti apie sa­vo bu­vi­mą".

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Kartodama V.Adamkaus klaidas D.Grybauskaitė rinkimų nelaimės

veidas.lt 2014-02-11

Visuotinis įsitikinimas, kad Dalia Grybauskaitė prezidento rinkimus laimės lengvai ir užtikrintai, gal ir ne pirmajame ture, bet antrajame – tai jau tikrai, veikiausiai yra klaidingas ar bent jau labai toli nuo tikrovės.

„Na, už ką balsuosi Grybauskaitės rinkimuose?“ – toks buvo bene populiariausias pokštas praėjusį pirmadienį, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus senokai nebe naujieną esančią žinią, kad ji gegužės mėnesį sieks būti perrinkta antrai kadencijai. Visuotinis įsitikinimas, kad dėmesio vertų konkurentų dabartinei valstybės vadovei nėra, tad ji be vargo laimėsianti rinkimus, jau koks pusmetis virto į tikrai karštą diskusiją: ar D.Grybauskaitė, kaip ir prieš penketą metų, laimės jau per pirmąjį turą, ar šį kartą gali prireikti antrojo? Visų kitų šiuo metu žinomų jos konkurentų šansai vertinami tik pagal tai, gali jie išeiti į antrąjį turą,ar ne. Viskas, regis, jau tiek nulemta, kad dalis kolegų, kurių tikrai neapkaltinsi nepagarba demokratijai ar prezidento institucijai, demonstratyviai skelbia šį kartą nedalyvausiantys rinkimuose iš principo, nes „kokie tai rinkimai, jei pasirinkimo nėra, tai – farsas“.
Prieš kokius trejetą mėnesių ir aš prognozavau, kad D.Grybauskaitė turėtų be didelio vargo laimėti per pirmąjį turą ar bent jau turi tam visas galimybes. Tačiau jos elgesys priešrinkiminės kampanijos metu, taip pat – reitingų tendencijos šias prognozes verčia peržiūrėti. Dabar tenka sakyti, kad jei D.Grybauskaitė ir jos komanda nedės visų pastangų, kad žūtbūt laimėtų prezidento rinkimus per pirmąjį turą, antrajame jos šansai laimėti bus artimesni nuliui labiau, nei galima įsivaizduoti. Mat kol kas ji kartoja kone visas prezidento Valdo Adamkaus klaidas, kurias šis padarė siekdamas perrinkimo 2002-ųjų rudenį, o jų reitingo tendencijos stebėtinai panašios.

Skaityti daugiau...

P.Plumpa: laisvė atidarė kanalus ir tiesai, ir melui

lzinios.lt 2014-02-10

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, dau­ge­lis žmo­nių pra­plė­tė sa­vo pa­sau­lė­žiū­rą, ta­čiau tik ne­dau­ge­lis iš es­mės pa­kei­tė gy­ve­ni­mo bū­dą, san­ty­kius su ki­tais žmo­nė­mis ir sa­vo vals­ty­be, sa­ko bu­vęs re­zis­ten­tas Pe­tras Plum­pa. Jo tei­gi­mu, gy­ven­ti šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je iš­oriš­kai yra leng­viau, bet mo­ra­li­nės prob­le­mos ta­po tik pa­ines­nės.

Jei­gu so­viet­me­tį tiks­lai ir nuo­la­ti­niai prieš­inin­kai bu­vo aiš­kūs, tai da­bar dau­ge­lio žmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų ir par­ti­jų sie­kiai ne­pas­to­vūs, mo­ra­liš­kai ne­skaid­rūs, be to­li­mos pers­pek­ty­vos. To­dėl gy­ve­na­me tie­sos ir me­lo, gė­rio ir blo­gio miš­rai­nė­je, tei­gia vie­nas Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­kos lei­dė­jų Pe­tras Plum­pa. Pra­de­da­mi cik­lą „Po­kal­biai apie Lie­tu­vos vals­ty­bę”, kal­bi­na­me jį apie so­vie­ti­nę pa­tir­tį ir da­bar­ti­nės Lie­tu­vos prob­le­mas.

La­ge­riuo­se užau­gu­si pasaulėžiūra

- Gi­mė­te 1939-ai­siais. Tai­gi lais­vos Lie­tu­vos net ne­at­si­mi­nė­te, kai mo­kyk­los lai­kais įsi­jun­gė­te į ko­vą už ją. Kas ta­da pa­ska­ti­no jus tai da­ry­ti?

- Pir­mie­ji pa­trio­tiš­ki įspū­džiai pra­si­dė­jo 1944 me­tų pa­va­sa­rį, kuo­met ge­ne­ro­las Po­vi­las Ple­cha­vi­čius pa­skel­bė sa­va­no­rių mo­bi­li­za­ci­ją į Vie­ti­nę rink­ti­nę – su tiks­lu, pa­si­trau­kus vo­kie­čiams, ne­įsi­leis­ti į Lie­tu­vą so­vie­tų. Ka­dan­gi tuo me­tu te­tu­rė­jau pen­ke­rius me­tus, įvy­kių pra­smės ne­su­vo­kiau, bet ge­rai at­si­me­nu tą va­ka­rą, kuo­met į tro­bą su­si­rin­ko mies­te­lio vy­rai pa­ly­dė­ti ma­no bro­lių į lie­tu­viš­ką­ją ar­mi­ją ir su­sto­ję vi­si su­gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną.

Dar po pu­sės me­tų vy­res­ny­sis bro­lis iš­ėjo į par­ti­za­nus, to­dėl na­muo­se pra­dė­jo nak­ti­mis rink­tis gink­luo­ti „miš­ko bro­liai”. Po to pra­si­dė­jo kra­tos, areš­tai ir trem­tys. Mū­sų na­muo­se už­si­li­ko vie­no par­ti­za­no at­vež­ta prieš­ka­ri­nė pa­trio­ti­nė spau­da: „Ka­rys“, „Tri­mi­tas“, „Po­li­ci­ja“, „Žvaigž­dė“, „Lur­das“, „Žvaigž­du­tė“, „Ka­riū­nas“ ir kt., ku­rią vė­liau, jau pra­mo­kęs skai­ty­ti, nuo­lat var­čiau ir skai­ti­nė­jau. Vi­sa ma­no vai­kys­tė pra­ėjo bes­kai­tant tuos lei­di­nius ir be­gy­ve­nant ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos sie­kiais. Ma­nau, ma­no gy­ve­ni­mui tai pa­da­rė di­de­lę įta­ką. Tai bu­vo ti­kra pa­trio­ti­nio są­mo­nin­gu­mo mo­kyk­la.

An­ti­so­vie­ti­nes nuo­tai­kas su­stip­ri­no ne tik daž­nos kra­tos – mū­sų na­mus kra­tė bent aš­tuo­nis kar­tus, – bet ir įka­lin­ti bro­liai ir tė­vas. To­dėl Su­vai­niš­kio sep­tyn­me­tė­je mo­kyk­lo­je ne­si­ra­šiau į pio­nie­rius ir ne­ven­giau an­ti­so­vie­ti­nių pa­si­sa­ky­mų. Ka­dan­gi sė­dė­jau vie­na­me suo­le su bu­vu­sių trem­ti­nių sū­nu­mi Jo­nu, tai mū­sų nuo­tai­kos bu­vo pa­na­šios. To­dėl 1952 me­tų spa­lio 21 die­ną mus į mo­ky­to­jų kam­ba­rį iš­sik­vie­tė mo­ky­to­jai kom­jau­nuo­liai tar­dy­mui. Bu­vo­me kal­ti­na­mi dėl mū­sų an­ti­so­vie­ti­nių nuo­tai­kų bei kal­bų bei dėl to, kad no­ri­me „Ta­ry­bų Są­jun­gai už­ner­ti ant kak­lo kil­pą“!

Skaityti daugiau...