Žaliojo tilto skulptūras priglaustų Grūtas

lzinios.lt 2014-05-28

Pri­glaus­ti ke­tu­rias sta­li­ni­nes sos­ti­nės Ža­lią­jį til­tą puo­šian­čias skulp­tū­ras vi­suo­met pa­si­ren­gęs Grū­to par­kas. Jo stei­gė­jas vers­li­nin­kas Vi­liu­mas Ma­li­naus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad sa­vo vie­tą dau­giau nei šim­to so­viet­me­čio ideo­lo­gi­zuo­tų pa­mink­lų eks­po­zi­ci­jo­je po at­vi­ru dan­gu­mi jos ti­krai ras­tų.

“Jei skulp­tū­ros Vil­niui ne­rei­ka­lin­gos, mie­lu no­ru jas pri­glaus­čiau. Gal net ko­kį Ža­lią­jį til­tą su­ręs­čiau”, - va­kar LŽ ti­ki­no V. Ma­li­naus­kas. Pa­sak pen­kio­lik­tus me­tus vei­kian­čio mu­zie­jaus stei­gė­jo, pa­sta­ruo­ju me­tu eks­po­na­tų ran­da­ma kur kas ma­žiau nei anks­čiau, ta­čiau dau­gy­bė jų yra su­kaup­ta ar­chy­vuo­se. “Šiuo me­tu po at­vi­ru dan­gu­mi ro­do­me 111 skulp­tū­rų, o iš vi­so sau­go­me apie 1,5 mln. įvai­rių eks­po­na­tų”, - LŽ pa­sa­ko­jo V. Ma­li­naus­kas. Da­lį jų Grū­tui yra pa­sko­li­nę įvai­rūs ša­lies mu­zie­jai. Jei­gu pa­vyks su­si­tar­ti dėl pro­tin­gų nuo­mos ter­mi­nų, vers­li­nin­kas pri­si­pa­ži­no ku­rian­tis pla­nus at­ei­ty­je sta­ty­ti nau­ją mu­zie­jų. “Ta­čiau šim­tus tūks­tan­čių kiš­da­mas į to­kią sta­ty­bą tu­riu tu­rė­ti kaž­ko­kių ga­ran­ti­jų”, - sa­kė pa­šne­ko­vas. Anot jo, par­ko iš­lai­ky­mas at­siei­na ne­pi­giai. Vien tik zoo­lo­gi­jos so­das, vei­kian­tis mu­zie­ju­je, per me­tus su­ry­ja apie 400 tūkst. li­tų. “Nie­ka­da ne­si­gai­liu to, ką jau pa­da­riau. O ar bū­tų bu­vę ge­riau, jei tie pa­mink­lai, kaip ki­to­se vals­ty­bė­se, bū­tų su­nai­kin­ti?” - klau­sė V. Ma­li­naus­kas, ku­rio ki­še­nę Grū­to kū­ri­mas pa­tuš­ti­no sep­ty­niais mi­li­jo­nais li­tų. O kiek dar, anot vers­li­nin­ko, “pur­vo ant gal­vos bu­vo iš­pil­ta”.

Viliumas Malinauskas / aftenposten.no nuotrauka

Ta­čiau da­bar, pa­sak vers­li­nin­ko, su­nku bū­tų įvar­dy­ti ša­lį, ku­rios žur­na­lis­tai ne­bu­vo ap­lan­kę mu­zie­jaus. “Per me­tus su­lau­kia­me maž­daug 100-120 tūkst. lan­ky­to­jų, tas skai­čius vis au­ga”, - pa­sa­ko­jo V. Ma­li­naus­kas. Pa­klaus­tas, koks eks­po­na­tas jam pri­im­ti­niau­sias, pa­šne­ko­vas ti­ki­no vi­sus kū­ri­nius ver­ti­nąs kaip ati­tin­ka­mo lai­ko­tar­pio Lie­tu­vos skulp­to­rių dar­bus. “Man la­biau­siai pa­tin­ka mo­te­rų skulp­tū­ros. Yra to­kia ma­žiu­kė Ma­ry­tė Mel­ni­kai­tė. Ne, ne ta di­de­lė iš Za­ra­sų”, - skulp­tū­rą pri­si­mi­nė V. Ma­li­naus­kas. Jis pa­sa­ko­jo, kad pir­mo­ji į mu­zie­jų at­ke­lia­vu­si skulp­tū­ra taip pat bu­vo skir­ta mo­te­riai – so­vie­ti­nei pe­da­go­gei Onai Su­kac­kie­nei. Vė­liau bu­vo at­vež­ti sta­li­nai, le­ni­nai bei ki­ti ryš­kiai ideo­lo­gi­zuo­ti so­vie­ti­nių lai­kų he­ro­jai, su­rink­ti iš vi­sos Lie­tu­vos. Re­mian­tis 1998 me­tų Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu į Grū­tą bu­vo “ko­man­di­ruo­tos” 42 skulp­tū­ros. “Ta­čiau kol per po­rą mė­ne­sių vis­ką su­ve­žė, trys spė­jo pra­ding­ti”, - pri­si­mi­nė mu­zie­jaus stei­gė­jas. Pa­sak V. Ma­li­naus­ko, jei Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ri­nės gru­pės ir bus eks­po­nuo­ja­mos Grū­te, jos vis tiek liks vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė.

Ke­tu­rios skulp­tū­ri­nės kom­po­zi­ci­jos, vaiz­duo­jan­čios ka­rei­vius, dar­bi­nin­kus, vals­tie­čius ir stu­den­tus, ant sos­ti­nės Ža­lio­jo til­to bu­vo pa­sta­ty­tos 1952 me­tais. Skulp­tū­ros yra įra­šy­tos į sau­go­mų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą. Tai dik­tuo­ja tam ti­kras to­kių ob­jek­tų prie­žiū­ros tai­syk­les. Nuo ta­da, kai bu­vo pa­sta­ty­tos, skulp­tū­ros nė kar­to ne­bu­vo res­tau­ruo­tos, da­bar jų būk­lė – ap­gai­lė­ti­na. Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė ke­tu­ris kar­tus skel­bė skulp­tū­rų at­nau­ji­ni­mo kon­kur­są, ta­čiau vi­si jie bu­vo ne­sėk­min­gi, ne­at­si­ra­do no­rin­čių­jų jas res­tau­ruo­ti.

Prieš ke­le­rius me­tus ver­ti­ni­mo ta­ry­bos spe­cia­lis­tai bu­vo su­ta­rę šias skulp­tū­ras pa­lik­ti kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­tre. Ta­čiau at­siž­velg­da­mas į vi­suo­me­nės nuo­tai­kas, kad jos yra so­vie­ti­nės pro­pa­gan­dos da­lis ir žei­džia žmo­nes, ko­vo­ju­sius už Lie­tu­vos iš­si­va­da­vi­mą, iš so­vie­tų oku­pa­ci­jos Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas ke­ti­na svars­ty­ti, ar jos ver­tos kul­tū­ros ver­ty­bės sta­tu­so. Iš­brau­kus iš kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­tro, jas bū­tų ga­li­ma nu­kel­ti.