Istorinėje kalboje Obama perspėja: Rusija kelia grėsmę pasaulio tvarkai ir demokratijai

 

alfa.lt 2014-03-26

Agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainoje sukėlė grėsmę tarptautinei tvarkai Europoje ir visame pasaulyje, JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį sakė istorinėje kalboje Briuselyje, kur jis lankosi pirmą kartą. Jis taip pat pabrėžė visų amerikiečių ir visų europiečių atsakomybę dėl pasaulio ateities ir dėl to, kad „laisvė toliau triumfuotų prieš tironiją”.

Savo kalbą B. Obama pradėjo sveikindamasis flamandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. „Turiu pasakyti, kad lengva mėgti šalį, žymią šokoladu ir alumi”, – sakė JAV prezidentas, sukeldamas juoko bangą.

Kelių pastarųjų amžių pasaulio istoriją JAV prezidentas savo kalboje pasistengė pristatyti per konkurencijos tarp demokratinio ir autoritarinio mąstymo prizmę. Jis pabrėžė, kad Amerika po Antrojo pasaulinio karo prisijungė prie Europos, kad padėtų „atremti tamsesnes praeities jėgas”.

„Europos žmonės yra saugesni ir labiau klesti, nes mes kartu gynėme savo bendrus idealus. Šią akimirką mes turime pasitikti iššūkį mūsų idealams, mūsų tarptautinei tvarkai, būdami stiprūs ir ryžtingi”, – sakė B. Obama.

„Aš tuo tikiu ne todėl, kad aš naivus, o todėl, kad šie mūsų idealai yra tikri. Šie idealai yra universalūs”, – tvirtino JAV prezidentas.

„Pasaulyje, kuriame iššūkiai vis dažniau būna pasaulinio pobūdžio, visos šalys turi atlikti savo vaidmenį, prisiimti savo naštos dalį”, – sakė B. Obama, akivaizdžiai galvoje turėdamas įsipareigojimų stiprinti gynybinius pajėgumus nesilaikančias Europos šalis.

OBAMA GYNYBA NESIRŪPINANTIEMS EUROPIEČIAMS: LAISVĖ YRA MOKAMA

„Mes niekada neturime manyti, kad mūsų pasiekimai yra garantuoti”, – sakė JAV prezidentas, pereidamas prie esminės kalbos dalies. Jo teigimu, Rusijos veiksmai iškėlė abejonių dėl pamatinių tarptautinės sistemos principų, dėl tikėjimo tarptautine teise.

Skaityti daugiau...

Ukraina siekia bendrų karinių pratybų su JAV

lzinios.lt 2014-03-26

Ukrai­nos pre­zi­den­to par­ei­gas ei­nan­tis Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas tre­čia­die­nį pa­pra­šė par­la­men­to pri­ta­ri­mo ka­ri­nėms pra­ty­boms su NA­TO par­tne­riais, per ku­rias JAV ka­riai at­si­dur­tų vi­sai ša­lia Ru­si­jos pa­jė­gų anek­suo­ta­me Kry­mo pu­sia­sa­ly­je.

O.Tur­čy­no­vas to­kį pra­šy­mą pa­tei­kė tuo me­tu, kai Ru­si­jos Ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ši­nin­kas Mask­vo­je pa­skel­bė, kad jo pa­jė­gos da­bar vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja vi­sas 193 ka­ri­nes ba­zes, ku­rias Ukrai­na tu­rė­jo Kry­me iki jo užė­mi­mo šio mė­ne­sio pra­džio­je.

O.Tur­čy­no­vas sa­kė, kad Ukrai­na no­rė­tų šią va­sa­rą drau­ge su ame­ri­kie­čiais su­reng­ti dve­jas ka­ri­nes pra­ty­bas – „Ra­pid Tri­dent“ („Stai­gu­sis tri­dan­tis“) ir „Sea Bree­ze“ („Jū­ros bri­zas“), ku­rios anks­tes­niais me­tais kė­lė su­si­rū­pi­ni­mą Ru­si­jo­je.

Ukrai­na pla­nuo­ja dar dve­jas pa­pil­do­mas pra­ty­bas su NA­TO na­re Len­ki­ja ir bend­ras sau­su­mos ope­ra­ci­jas su Mol­do­va ir Ru­mu­ni­ja.

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja šį mė­ne­sį pa­siū­lė 28 proc. su­ma­žin­ti iš­lai­das Pen­ta­go­no ini­cia­ty­vai, ku­ria re­mia­mas Ukrai­nos ir ki­tų bu­vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų pa­jė­gų mo­der­ni­za­vi­mas. Ta­čiau Pen­ta­go­no at­sto­vė sa­kė, kad ir „Ra­pid Tri­dent“, ir „Sea Bree­ze“ vis tiek tu­rė­tų ar­ti­miau­siais mė­ne­siais įvyk­ti, kaip su­pla­nuo­ta.

Pra­ty­bos „Sea Bree­ze“ ypač er­zi­no Mask­vą, nes kar­tais bū­da­vo ren­gia­mos Kry­me, kur įsi­kū­ręs Ru­si­jos Juo­do­sios jū­ros lai­vy­nas. Vė­les­niais me­tais šios pra­ty­bos bu­vo per­kel­tos į Juo­do­sios jū­ros uos­ta­mies­tį Ode­są, kur Ukrai­na taip pat tu­ri ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­zę.

Pa­teik­da­mas pra­šy­mą O.Tur­čy­no­vas sa­kė, kad jū­ri­nių pra­ty­bų da­lis „Sea Bree­ze“ šį kar­tą vyks 25 die­nas nuo lie­pos iki spa­lio mė­ne­sio dvie­juo­se Ode­sos uos­tuo­se ir „Juo­do­sios jū­ros van­de­ny­se“.

Krem­liaus pa­jė­gos an­tra­die­nį štur­ma­vo pa­sku­ti­nį Ukrai­nos lai­vą Kry­me ir da­bar vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja Bel­gi­jos dy­džio te­ri­to­ri­ją, iš ku­rios 2 mln. gy­ven­to­jų dau­gu­ma yra ru­sa­kal­biai.

Ki­je­ve Ka­ro ir po­li­ti­kos stu­di­jų cen­tro di­rek­to­rius Dmy­tro Tym­ču­kas sa­kė su­skai­čia­vęs, kad iš 61 lai­vo, ku­riuos Ukrai­na tu­rė­jo iki pra­ėju­sio mė­ne­sio, Ru­si­jos vė­lia­vos ne­iš­kė­lė tik 10 lai­vų.

Ta­čiau tik vie­nas iš li­ku­sių Ukrai­nos lai­vų – Ode­sos uos­te pri­siš­var­ta­vęs mi­ni­nin­kas „Get­man Sa­gay­dach­niy“ – yra ti­kras ka­ro lai­vas, o ki­ti dau­giau­sia – dar­bi­niai ka­te­riai.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Redaguoti žodyną

V. Landsbergis. Redaguoti žodyną

delfi.lt 2014-03-27

Susiduriant su beatodairišku revanšizmu ir totalia agresija – ko gera, prieš visą pasaulį – itin svarbu mąstyti ir kalbėti aiškiomis sąvokomis.

Ši agresija, perkelta į aktyviąją stadiją, vykdoma ne tik žemėje, bet ir smegenyse, tad ginti reikia pirmiausia smegenis.

Totalitarizmas (Rusiją valdantys neo-totai) turi būti atmestas pirmiausia sąmonės lygmeniu, nelyginant viruso infekcija po „vieninga“ liaudies kaukole, kad neplistų taip sėkmingai kaip numatyta. Juolab, kad neplistų demokratijose.

Gebelsų-kiseliovų divizijos pavojingesnės net už SD ir SS divizijas, nekalbant jau apie „niepobedimą“ Kremliaus opričnikų Wehrmachtą.

Amunicija ir taktika prieš Ukrainą buvo parengtos avansu ir gausiai, kad nūnai užlietų ne vien Rusijos TV erdves totalaus melo tvanu. Šis turėtų parengti – jei demokratijos nekapituliuos, kaip kadaise Miunchene – ir kraujo tvaną. „Už tokią Rusiją norisi ir gyventi, ir mirti, ir žudyti“, – tai Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino žodžiai reklamuojant knygą „Trečioji imperija“, kur ši svajonių imperija rodoma jau užliejusi visą Europą raudonai net iki Grenlandijos.

Skaityti daugiau...

D.Grybauskaitė: karas ir okupacija tapo realia grėsme

lzinios.lt 2014-03-27

Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne, kiek­vie­nas da­bar tu­ri pa­da­ry­ti spren­di­mą - pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti, sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa – ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją – vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne. Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė“, - ket­vir­ta­die­nį Sei­me sa­ky­da­ma pa­sku­ti­nį šios ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą tei­gė pre­zi­den­tė.

Anot jos, Ukrai­nos pa­mo­ka – įpa­rei­go­ji­mas vi­siems – vi­so­mis iš­ga­lė­mis to­liau sau­go­ti sa­vo lais­vę. „Pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti. Šį spren­di­mą rei­kės da­ry­ti vi­siems – tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek kiek­vie­nam žmo­gui“, - tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. „Grės­mės aki­vaiz­do­je vi­si per­kai­no­jo­me sa­vo ver­ty­bes. Ir, ne­abe­jo­ju, kiek­vie­no­je šir­dy­je nu­bu­do par­ei­ga – pir­miau­sia sa­vo ar­ti­mui, o drau­ge ir sa­vo Tė­vy­nei“, - kal­bė­jo pre­zi­den­tė.

Anot jos, pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį. „Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te“, - tei­gė ji.

Net ag­re­si­ja ne­iš­ju­di­no VSD

In­for­ma­ci­nis ka­ras pa­ti­kri­no ša­lies sau­gu­mo bud­ru­mą, bet net at­vi­ra ag­re­si­ja ne­pri­ver­tė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos, par­eiš­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Net at­vi­ra ag­re­si­ja Lie­tu­vos pa­šo­nė­je ne­pri­ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius, pa­vo­jus ir grės­mes , ku­rie ky­la iš už­sie­nio ar ša­lies vi­du­je“, - ket­vir­ta­die­nį skai­ty­da­ma penk­tą­jį me­ti­nį pra­ne­ši­mą Sei­me sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Stum­do­ma at­sa­ko­my­bė už grės­mių pre­ven­ci­ją ma­ži­na po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį Lie­tu­vos at­spa­ru­mą. Del­si­mas, sa­vig­rio­va ir trum­pa­re­giš­ku­mas yra blo­giau nei ne­prog­no­zuo­ja­mas kai­my­nas“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Skaityti daugiau...

Danija pasiųs šešis naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvės

Naikintuvai „F-16“15min.lt 2014-03-27

Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR.

Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, – sakoma pranešime.

Danijos URM atstovas sakė negalintis patvirtinti šios informacijos prieš posėdį parlamente, kuris vyks ketvirtadienio rytą.

Prancūzija praeitą savaitę pasisiūlė pasiųsti keturis naikintuvus į Baltijos šalis ir Lenkiją, siekiant sustiprinti NATO patruliavimą virš šio regiono.

Šių žingsnių imamasi po to, kai JAV nutarė sustiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekiant parodyti solidarumą po Rusijos intervencijos Kryme.

Didžioji Britanija šį mėnesį pasiūlė atsiųsti iki keturių „Typhoon“ naikintuvų sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją. Jie galėtų atvykti į Lietuvą balandžio pabaigoje, kai iš amerikiečių misiją perims Lenkija.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Aukos kaip humanitarinė ir nacionalinė problema

lzinios.lt 2014-03-26

To­kie as­me­nys kaip drg. Bra­daus­kas ar­ba jau­ny­vas po­li­ti­kas Že­mai­tai­tis ne­at­si­ra­do iš nie­kur. Tai so­vie­tų oku­pa­ci­jos au­kos. Ant jų ne­rei­kia pyk­ti, siū­ly­čiau už­jaus­ti.

Re­van­šis­ti­niam Krem­liaus ka­rui ple­čian­tis, vie­ni dar lauks aiš­kaus ir tie­siai sig­na­li­zuo­jan­čio šei­mi­nin­ko, ku­ris juk ar­ti (nes to­li­mas drau­gas – to­li); ki­ti ne­dels­da­mi vie­šais po­li­ti­niais par­eiš­ki­mais re­gis­truo­sis į penk­tą­ją ko­lo­ną. Pro­cess pa­šol.

Pir­mie­ji su­sku­bę par­eikš­ti apie iš­ti­ki­my­bę ca­rui ti­kė­sis gau­ses­nių ir ap­do­va­no­ji­mų. Tai na­tū­ra­lu. Aš at­lei­džiu jus nuo mo­ra­lės, mei­ne Sol­da­ten, - sa­kė Adol­fas, tai ne­gi po to ant jų pyk­si? Kad ir ką da­ry­tų įgy­ven­din­da­mi to­kias vi­zi­jas kaip „Mein Kampf“ ar­ba „Tre­čio­ji im­pe­ri­ja“. Vai­ki­nų vei­dai ne­su­ža­lo­ti nei in­te­lek­to, nei at­sa­ko­my­bės (vėl ma­tom ekra­nuo­se), nes at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė fiu­re­ris.

Sau­sio 13-osios ry­tą mū­šio lau­ke sto­vė­jo šar­vuo­tis su rau­do­na žvaigž­de, o ja­me sė­dė­jo ka­rei­vė­lis ir ver­kė. Ke­lio­li­kos gy­vy­bių au­ka vie­na ru­so sie­la bu­vo iš­gel­bė­ta. Da­bar to­kių silp­nys­čių tarp Vla­di­mi­ro op­rič­ni­kų ne­be­pa­si­tai­kys, jie da­ly­kiš­kai vyk­do is­to­ri­nę di­dy­bės mi­si­ją. Pa­bai­sa il­giau ne­klū­pos, ji sto­ja­si. Tai prieš ją klaup­sis nau­jo­sios ir se­no­sios par­si­da­viz­mo au­kos, ir šių bus dau­giau nei anuo­met ke­tu­rio­li­ka kan­ki­nių Lie­tu­vo­je ar nū­nai šim­tas pa­šauk­tų į dan­gų Mai­da­ne.

Skaityti daugiau...

Solidarumas ir kišenė

Kalba EP nario Vytauto Landsbergio ir ES Ukrainos Verslo Tarybos surengtoje konferencijoje „Ukrainos svarba“,
Briuselis, viešbutis “Renaissance”, 2014-03-18

Ponai ir Ponios,

Grįžome 75 metus atgal. Ir vėl skamba Europos klausimas: kas būtų pasiryžęs mirti dėl Gdansko?

Paklauskime to paties dėl Ukrainos, ir tikriausiai niekas neatsistos ir nepasakys: aš.

Tada kitas galėtų paklausti: o kur jūsų šūkiai apie vertybių Sąjungą, apie visų europiečių, siekiančių demokratijos, solidarumą? Ko gera, atsakymas ateitų, kokio tikisi agresorius: baikit erzinti šeimininką, ten buvo tik žodžiai, žodžiai, žodžiai... „Solidarumas su mano kišene, ypač prieš rinkimus, daug svarbiau už aną pasenusią retoriką!“

Ačiū Dievui, to neatsitiko, bet galimybė išlieka.

Pastaruoju faktinio ir tęsiamo Rusijos antpuolio prieš Ukrainą atveju pirmas demokratijų solidarumo žingsnis būtų aiškus žodynas. Būdama iš įpročio teroristinė valstybė, Rusija arba „Kremlius“ atitinkamai ir pasielgė, stabdydama Ukrainoje tokias perspektyvas, kaip sutartys su ES, tikros reformos ir šalies kaip europinės demokratijos atkūrimas. Rusija pasirodė esanti „sukčių valstybė“, panašiai kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir kitos.

Klaida buvo Rusijos karinį įsiveržimą ir dalies Ukrainos okupaciją vadinti dviejų pusių „konfliktu“ arba dar įmantriau „įtampų augimu“. Kai Hitleris užpuolė Lenkiją, jo veiksmai sukėlė ne abipusės įtampos didėjimą. Buvo užverstas visas Europos istorijos puslapis. Tas pat vyksta dabar – šiuolaikinės istorijos dalymas į laikotarpius iki Rusijos ekspansinio karo Europoje ir po jo.

Esmingiau pasakius: laikotarpis, kai egzistavo tarptautinė tvarka ir sambūvis net su nedemokratijomis, sukurti pagal priimtas taisykles bei sienas, vadovaujantis vadinamąja tarptautine teise, tai po to, kai viskas atmesta, grįžome prie viduramžiškos „kumščio teisės“. Žinoma, imperatorius gali pasakyti: mano valdymas yra demokratija, o mano kumštis – tarptautinė teisė, bet aš tikiuosi, ponai ir ponios, kad tai nesvarbu. Svarbu Ukraina, kaip patys matote.

Su visu Europos palankumu užpultai tautai, Ukraina svarbi ne tik savaime ir ne tik sau pačiai.  Europinis Ukrainos pasirinkimas ir atsisakymas putinistinio plėšikavimo bei korupcijos tapo tikru iššūkiu abiem didelėms kaimynėms, ypač dėl susierzinusio imperatoriaus ir jo komandos elgesio.

Dabartinė neototalitarinė Rusija tęsia įvairių lygmenų, beveik visuotinį, ekspansionistinį karą. Priemonių spektras apima ne tik karinį, bet ir komunikacinį, informacinį bei ekonominį lygmenis. Abu pastarieji nukreipti ne vien prieš Ukrainą. Vykdoma iš anksto suplanuota (dez)informacijos agresija, kuri sparčiai eskaluojama prieš Lenkiją ir Lietuvą. Ekonominis šantažas naudojamas prieš visą Europos demokratinę bendruomenę, kad ši nesugebėtų veiksmingai bausti agresoriaus. O viščiukų sankcijos drakonui, kaip jas derėtų vertinti, nesustabdys to padaro su jo suverenia morale.

Viena kombinuoto antpuolio priežasčių yra tai, kad vis labiau save izoliuojanti Rusija bando izoliuoti Ukrainą, jei pavyks, pirmiausia susilpnindama, o paskui ir visai nužudydama Europos solidarumo jausmą. Jei tai pavyks, seks tolesni taikiniai.

Jei dar yra tarptautinės teisės liekanų, tai Ukrainos teisėtos sienos išliks kur buvę, tik force majeure užgrobta teritorija numatomoje ateityje išsprūs iš Kijevo rankų. Panašiai, kaip Rusijos dar neinkorporuotoje Pietų Osetijoje. Ką Kremlius bedarytų su Krymu – trinktelėtų užkariavimo pareiškimą  Rusijai, Baltarusijai ar Kinijai, - teisine prasme nesvarbu, nes tai už teisėtumo ribų.

Svarbi vidinė Kremliaus dezinformacinės politikos priežastis yra agresyviai eskaluoti nacionalistinį fašistinio tipo mentalitetą Rusijos visuomenėje, pumpuojant – valstybės valdomos ir sutotalintos žiniasklaidos pagalba – antiukrainietiškas ir antieuropines nuotaikas, kol bus pasiektas vienišumo ir baimės sprogstamasis lygmuo: aplink mus vieni priešai! Tai Rusijos tradicija per šimtmečius, ypač Stalino valdymo laikotarpiu: „apgulta tvirtovė“.

Skaityti daugiau...

J. Tvaskienė: Litwa Srodkowa. Kam to reikia?

lzinios.lt 2014-03-26

Ru­si­jos ra­di­ka­las, bet kar­tu ir Dū­mos de­pu­ta­tas Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Mask­vos var­du jau pa­siū­lė Len­ki­jai pa­si­da­ly­ti Ukrai­ną. Ran­kas anek­suo­to­jams at­ri­šo gru­pės Kry­mo, so­vie­tų ir jų tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos va­lia įgi­ju­sio au­to­no­mi­jos sta­tu­są, ru­sa­kal­bių pra­šy­mai di­džia­jai tė­vy­nei gin­ti jų tei­ses.

No­rin­čių­jų, kad juos ap­gin­tų, vi­si pui­kiai ži­no­me, yra ir Lie­tu­vo­je. Ypač Vil­niaus bei Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se. Taip pat pui­kiai ži­no­me, kad pa­gal­bos jie pra­šo Var­šu­vo­je, bet su­teik­ti ją pa­si­ren­gę bi­čiu­liai iš Mask­vos. To­kių ban­dy­mų bū­ta ne taip ir se­niai.

Kas pa­mir­šo ar­ba blo­gai mo­kė­si is­to­ri­ją: vos prieš 25 me­tus (be­veik prieš 25, nes tai vy­ko rug­sė­jį, tiks­liau - 1989 me­tų rug­sė­jo 15 die­ną), įsi­siū­buo­jant Są­jū­džiui, įsit­vir­ti­nant lais­vės ir Ne­prik­lau­so­my­bės vil­čiai, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų liau­dies de­pu­ta­tų ta­ry­bos, siek­da­mos su­truk­dy­ti Lie­tu­vai at­sis­kir­ti nuo So­vie­tų Są­jun­gos, pa­skel­bė apie len­kų au­to­no­mi­jos su­kū­ri­mą. 1990 me­tų spa­lį Vil­niaus, Šal­či­nin­kų, taip pat Tra­kų, Šven­čio­nių, Šir­vin­tų ra­jo­nų kai ku­rių apy­lin­kių at­sto­vai su­va­žia­vi­me Ei­šiš­kė­se pa­skel­bė įku­rian­tys Len­kų na­cio­na­li­nį te­ri­to­ri­nį kraš­tą so­vie­tų Lie­tu­vos su­dė­ty­je. Vals­ty­bę vals­ty­bė­je - Lit­wa Srod­ko­wa.

Karš­tas šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jas bu­vo tuo­me­ti­nis So­vie­tų Są­jun­gos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. Pert­var­kos šauk­lys sa­vo tarp­tau­ti­nei par­tne­rei Mar­ga­ret That­cher vie­šai pa­si­džiau­gė: gir­di, ne vi­si no­ri tos ne­prik­lau­so­my­bės, maiš­tin­ga­jai Lie­tu­vai dėl to gre­sia ne­tek­ti tiek au­to­no­mi­ją skel­bian­čio Vil­niaus kraš­to, tiek Klai­pė­dos kraš­to, ku­ria­me gy­ve­nan­tys drau­gai par­eiš­kė no­rą pri­si­jung­ti prie Le­ning­ra­do sri­ties.

Ofi­cia­lio­ji Len­ki­ja? Vie­šai au­to­no­mi­nin­kų Var­šu­va ne­pa­rė­mė, net pa­smer­kė. Ta­čiau pra­ėjus vos mė­ne­siui po au­to­no­mi­nin­kų dek­la­ra­ci­jos, Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, kad Lie­tu­va, no­rė­da­ma pa­lai­ky­mo ir ge­rų san­ty­kių, tu­rė­tų „grei­tai su­re­gu­liuo­ti“ len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos po­rei­kius: su­teik­ti len­kų kal­bai ofi­cia­lų sta­tu­są len­kų kom­pak­tiš­kai gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų, gat­vių pa­va­di­ni­mus, vie­to­var­džius ten ra­šy­ti dviem kal­bo­mis, už­ti­krin­ti len­kams ga­li­my­bę sa­vo pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba ir taip to­liau.

Tą­kart au­to­no­mi­jos dek­la­ra­ci­jos bu­vo pa­lai­do­tos, o per­vers­mo or­ga­ni­za­to­riai kas iš­si­laks­tė, kas pri­ti­lo. Li­ko tik rei­ka­la­vi­mai, ne­si­kei­čian­tys, ne­kei­čia­mi, reiš­kian­tys iš es­mės vie­na: mes gy­ven­ti čia no­ri­me taip, kaip mes no­ri­me. Ar­ba, kaip 2011-ai­siais par­eiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ener­gi­jos ge­ne­ra­to­rius Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis: „Kur in­teg­ruo­tis? Kur mes tu­ri­me in­teg­ruo­tis? Mes čia gy­ve­na­me vi­sa­da. Tai jūs tu­ri­te ši­ta­me kraš­te in­teg­ruo­tis, nes jūs čia at­va­žia­vo­te. Jū­sų pro­tė­viai tu­ri čia in­teg­ruo­tis. O mes ne­tu­ri­me in­teg­ruo­tis. Čia mū­sų že­mė.“

Skaityti daugiau...