DELFI turimi dokumentai rodo, kad „darbietis“ kiek patrumpino savo biografiją sovietmečio laikotarpiu. Joje nebeliko įrašo apie tarnybą Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Administracinių organų skyriuje. Šis CK skyrius, pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, buvo atsakingas už teisėsaugos struktūrų, tarp jų – ir KGB – priežiūrą.

„Ten tas laikotarpis toks mažas, keli mėnesiai, kad aš nemanau, kad turėjau kažkaip ypatingai pažymėti. Ten iš esmės keli mėnesiai, pusmetis ar panašiai. Dabar net nepamenu. Ten rašoma pagal etapus: prokuratūra, politika... Aš taip dėliojau. Aš ne viską surašiau, kur dirbau. Jeigu taip pažiūrėjus, kur ir kada dirbau, tai kažkada dirbau ir sargu, ir statyboje. Išrašius visą darbo knygelę, tai aš daugiau vietų esu dirbęs, bet aš paėmiau etapais. Pavyzdžiui, sargu aš dirbau gal net metus“, - aiškino politikas.

Oficiali biografija – tik tardytojas ir prokuroras

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikta A. Paulausko biografija – oficialus kandidato dokumentas, pagal kurį informaciją apie jį gali sužinoti kiekvienas rinkėjas.

„Darbietis“ savo karjerą sovietmečiu Vyriausiajai rinkimų komisijai apibūdino štai taip:

1976 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė teisės studijas ir įgijo teisininko specialybę. Po studijų pradėjo dirbti tardytoju Kaišiadorių prokuratūroje. 1979 m. paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju. 1982 m. tapo Varėnos prokuroru.

1988 m. pradžioje paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju. 1990 m. tapo pirmuoju atsikūrusios Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

Dingo paskyrimas su A. Brazausko palaiminimu

Šiuose keliuose sakiniuose sudėta ne viskas, ką A. Paulauskas veikė sovietmečiu. Kandidatas į prezidentus kažkodėl nutylėjo nuo 1981 m. priklausęs Komunistų partijai, nors tai tikrai nededa dėmės ant jo munduro. A. Paulauskas VRK nurodė narystę tik Darbo partijoje. Ankstesnių partijų – LKP ir jo vadovautos prie „darbiečių“ prisijungusios Naujosios sąjungos – politikas neįvardijo. Tačiau narystė partijoje, kuri daugeliui sovietmečiu buvo kone neišvengiama, nėra vienintelis nutylėtas biografijos epizodas.

Lietuvos ypatingajame archyve DELFI gauti dokumentai byloja, kad A. Paulauskas savo biografijoje nutyli dvi darbovietes, kuriose dirbo prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

1988 m. balandžio 25 d. Lietuvos komunistų partijos CK sekretoriatas nutarė paskirti A. Paulauską CK Administracinių organų skyriaus instruktoriumi. Politiko įdarbinimą CK skyriuje palaimino partijos vadovybė – ir CK vadovas Algirdas Brazauskas, pirmasis demokratiškai išrinktas Lietuvos prezidentas, 1997 m. prezidento rinkimuose savo favoritu pasirinkęs ne ką kitą, o A. Paulauską. Jau gegužę „darbiečio“ pavardė atsirado ir oficialiuose CK Administracinių organų skyriaus darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose.

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, A. Paulauskas pakeitė darbovietę. Tiesa, tik formaliai. Administracinių organų skyrius pakeitė pavadinimą. Beje, CK dokumentuose pateikiamoje A. Paulausko biografijoje nėra jokio įrašo, kuris patvirtintų, kad „darbietis“, kaip pats nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai, „1988 m. pradžioje paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju“.

Darbą Administracinių organų skyriuje A. Paulauskas kažkodėl nutylėjo ir dalyvaudamas 2004 m. Seimo rinkimuose. Beje, tada jis VRK kiek paankstino savo paskyrimo į aukštas pareigas prokuratūroje: prieš 10 metų A. Paulauskas deklaravo, kad jis „1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju“.

2002 m. kandidatuodamas į prezidentus A. Paulauskas vienu sakiniu užsimena apie darbą CK, tačiau skyriaus nenurodo, o metus pateikia ne taip, kaip nurodoma Ypatingojo archyvo dokumentuose. „1987 m. buvo pakviestas dirbti į Vilnių ir keletą mėnesių dirbo LKP CK instruktoriumi. Tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju“, - teigiama 2002 m. rinkėjams pateiktoje A. Paulausko biografijoje.

Dar ankstesnėse biografijose politikas skelbėsi darbo CK metu padėjęs rengti Lietuvos komunistų atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos gaires.

A. Anušauskas: šis skyrius kuravo KGB

Istorikas, konservatorių atstovas Seime Arvydas Anušauskas DELFI teigė, kad nutylėtosios A. Paulausko darbovietės funkcijos buvo labai rimtos – prižiūrėti sovietinės Lietuvos teisėsaugos organus: Vidaus reikalų ministerijos struktūras, prokuratūrą ir netgi KGB.

„Prokuratūra, vidaus reikalai, KGB – tai yra teisėsaugos institucijos tuometinės, sovietinės“, - A. Paulausko darbovietės kuruojamas sritis išvardijo A. Anušauskas.

Pasak jo, Administracinių organų skyriaus instruktoriai turėjo aiškias funkcijas. „Jam turėjo būti pavesta kokios nors teisėsaugos institucijos kontrolė. Gal tos pačios prokuratūros, gal KGB, gal Vidaus reikalų ministerijos – nežinau“, - sakė istorikas.

Faktas, jog darbas CK struktūroje dingo iš A. Paulausko biografijos, A. Anušauskui kelia nuostabą.

„Anksčiau tai buvo žinoma. Keista, kad jis šito neįrašė. Iš biografijos neišbrauksi tokių faktų“, - sakė konservatorius.

A. Paulauskas: nei aš kuravau KGB, nei ką

A. Paulauskas teigia savo biografijoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, surašęs pagrindinius biografijos faktus, bet į smulkmenas nesivėlęs. Politikas sako praeityje net sargavęs bei dirbęs statybose, tačiau oficialiame gyvenimo aprašyme to neminėjęs, nes tai pernelyg trumpi laikotarpiai.

Klausiamas, ar tik nebus taip, kad LKP CK Administracinių organų skyriaus instruktoriaus darbas iš biografijos prapuolė tyčia, A. Paulauskas tvirtino, kad taip tikrai nėra.

„Ne, ne, taigi mano biografija yra žinoma, jeigu kas atidžiau žiūri, kad ir jūs. Čia ne tas tikslas buvo, aš manau, kad visai kitaip buvo bandoma daryti – taigi nerašai visur, kur dirbai kiekvieną dieną“, - sakė A. Paulauskas.

Į A. Anušausko teiginį, kad nutylėtosios A. Paulausko darbovietės funkcijos buvo prižiūrėti Vidaus reikalų ministerijos struktūras, prokuratūrą ir netgi KGB, politikas atsakė trumpai.

„Ponas A. Anušauskas tegul daugiau pasitikrina, nei aš KGB kuravau, nei ką. Na, čia su ta KGB tai žinote, čia konservatoriai gyvena iš to, tai bent jau jūs negyvenkite iš rusų fobijų“, - sakė A. Paulauskas, leisdamas suprasti, kad, jo nuomone, straipsnis rengiama užsakius konservatoriams.

Politikas svarstė, kad žurnalistai galėtų nekreipti dėmesio į A. Anušausko teiginius.