Svarbu
Registracija
K. Masiulis. Prasiskolinusi Vilniaus savivaldybė miestą galės valdyti iš čigonų taboro
delfi.lt 2013-12-07
Juokas juokais, bet tai, kas anksčiau atrodė kaip šventvagystė, dabar tapo norma: Vilniaus savivaldybė užstatė visą įmanomą turtą, net savivaldybės pastatus, kuriuose dirba valstybės tarnautojai. O skolas sekasi atidavinėti sunkiai, tad jei antstoliai areštuotų savivaldybės dangoraižį Konstitucijos prospekte, tarnautojai nebetektų savo kabinetų ir.. galėtų kraustytis darbuotis nebent į nelegaliai suręstas čigonų taboro trobas.
Visi patenkinti, kad skolos auga?
Sostinės valdantieji pamiršo apie visuomenės bei valstybės interesus ir savo sprendimais provokuoja absoliučią finansinę griūtį.
Kai Vilniuje į mero postą grįžo Artūras Zuokas, miesto skolos jau atrodė nebepakeliamos ir siekė apie 800 mln. litų. Dabar tos skolos jau siekia per 1,3 mlrd., kai miesto metinis biudžetas apie 1 mlrd. litų. Meras bei jo vadovaujama koalicija net neslepia, kad žaidžia va bank ir taupyti net neketina. Valdantieji užstatė visą įmanomą turtą, kurį rado dar neužstatytą ir paėmė visus įmanomus kreditus, kuriuos tik galėjo.
Sukoncentruotomis lėšomis A. Zuokas dar bando palaikyti įvaizdį, kad yra energingas meras. Įkurtos naujos taksi ir oro kompanijos, pradėtos naujos mokyklos bei darželio statybos, investuota į gatves ir šv. Roko ligoninę, tačiau kas bus, kai baigsis tie skolinti pinigai? Ogi baigsis savivaldybės politikų kadencija...
Lietuvos Sąjūdžio delegacija išvyko į Ukrainą
Visas demokratinis pasaulis, ir ne tik, stebi Ukrainoje vykstančius įvykius.
Šioje šalyje vyksta procesai, kuriuos prieš ketvirtį amžiaus išgyvenome ir mes.
Prisimename, kai kovoje už laisvę laukėme bet kokio palaikymo iš demokratinės pasaulio bendrijos. Šios pagalbos sulaukėme, esame laisvi.
Šiandien tokia pat pagalba reikalinga ir Ukrainos tautai.
Lietuvos Sąjūdžio atstovai kartu su „Baltųjų pirštinių" akcijos dalyviais šiandien išvyko į Ukrainą.
Delegacija, vadovaujama Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Andriaus Tučkaus, dalyvaus gruodžio 07 dieną Kijeve vyksiančiuose renginiuose, kurių metu bus palaikoma ukrainiečių siekiamybė integruotis į Europos Sąjungą. Vyks susitikimai su Ukrainos demokratinio judėjimo atstovais.
A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai?
delfi.lt 2013-12-06
Prieš keletą mėnesių DELFI išspausdino mano straipsnį „Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą“ Toji kova – tai mano išgirstas viceministrės pagąsdinimas per „Znad Wilii“ radiją, kad ji paduos Lietuvos Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą.
Už ką? Už tai, kad 2011 metais buvo priimtas Švietimo įstatymas ir nustatytas vienodas lietuvių kalbos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Viceministrė norėtų tokį egzaminą panaikinti, nes jos nuomone, tautinės mažumos, konkrečiai lenkai, lietuvių kalbos per 12 metų negali išmokti. Kodėl? Todėl, kad atėję į mokyklą šie pirmokėliai dar gerai nemoka ir gimtosios lenkų kalbos.
Mano nuostabai viceministrė E. Tamošiūnaitė pastebėjo mano straipsnį ir netgi parašė atsakymą, tiesa, ne DELFI, bet savaitraščiui „Dialogas“ (Nr. 32): „Nenorėčiau komentuoti tokio provokuojamo A. Lapinsko straipsnio. Tačiau savo požiūrį į suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą noriu išdėstyti“.
E. Gentvilas: premjeras Butkevičius paneigė savo išsakytą netiesą
alfa.lt 2013-12-05
Šiandien premjeras A. Butkevičiaus Seime per Vyriausybės valandą viešai paneigė anksčiau paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo garbę ir orumą.
Prieš mėnesį liberalas E. Gentvilas kreipėsi į šalies premjerą A. Butkevičių, prašydamas Ministro Pirmininko paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, esą E. Gentvilas, eidamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo pareigas, nebuvo pradėjęs įgyvendinti nė vieno projekto, susijusio su Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybomis, uosto gilinimu.
Premjero taip pat prašyta paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, esą šiai Vyriausybei pradėjus dirbti visi konkursai dėl SGD terminalo, kurie buvo pradėti organizuoti anksčiau, buvo sustabdyti ir paskelbti nauji konkursai. E. Gentvilo tvirtinimu, nė vienas konkursas, susijęs su Klaipėdos uostu ir SGD terminalu, nebuvo sustabdytas.
S.Spurga: Lemtingas Ukrainos posūkis
lzinios.lt 2013-12-04
Vis dėlto ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas Vilniuje taps istorinis. Nuo jo matuosime Ukrainos integracijos į ES pradžią. Šios šalies kelias į Vakarus bus ilgas ir sunkus. Tačiau nuo šiol procesas tapo negrįžtamas.
Ukrainos posūkį į Vakarus lėmė ne prezidento Viktoro Janukovyčiaus laviravimas, ne politikų interesai ar verslo magnatų užkulisiniai žaidimai. Jo priežastis - ryškiai pasikeitusi visuomenės nuomonė. Būtent dėl to įvyko didžiulis geopolitinis tektoninis lūžis.
Žinoma, Rusijos įniršis dėl tokios įvykių eigos – didžiulis. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kuriama Eurazijos muitų sąjunga savo karūnoje nebematys didžiausio, be pačios Rusijos, brangakmenio – Ukrainos. Tačiau dėl to Rusija gali kaltinti ne šioje šalyje dažnai minimą „europinį meduolį“, „ES minkštąją jėgą“ ar tariamai ES rengiamus smogikus, o pačią save. Rusija norėjo paklupdyti Ukrainą ant kelių, tačiau ši yra pernelyg didelė ir pernelyg išdidi šalis, kad pasiduotų šiurkščiam spaudimui.
Iš Ukrainos grįžęs O. Koršunovas: V. Janukovyčius nebeturi jokių šansų
delfi.lt 2013-12-03
Daug jėgos ir adrenalino, ryžtingai nusiteikę žmonės ir gerai organizuotos eisenos.
Tai revoliucija, kuri skleidžiasi visu laisvės grožiu ir giljotinos siaubu. Taip apie įvykius Ukrainoje kalba savaitgalį čia viešėjęs ir demonstracijose dalyvavęs režisierius Oskaras Koršunovas.
O. Koršunovas nuo šeštadienio iki pirmadienio viešėjo Ukrainoje: rodė spektaklį „Paskutinė Krepo juosta“. „Mačiau ir mitingus, ir susidūrimus. To neapsakysi, tai neįtikėtinas jausmas. Emocinis pakilimas Maidane sunkiai perteikiamas. Žiniasklaidos priemonės daugiau rodo visokias muštynes, o iš tikrųjų tai yra revoliucija“, – DELFI sakė O. Koršunovas.
Pasak O. Koršunovo, patys kijeviečiai mano, kad sekmadienį į gatves buvo išėję apie milijoną žmonių. „Kada eina šimtatūkstantinė minia ir skanduoja „revoliucija, revoliucija!“, nebelieka abejonių, kas ten vyksta“, – kalbėjo režisierius.
Audrius Bačiulis: Loreta įsisiautėjo. Reikia nukenksminti, kol nevėlu
Socialdemokratai, prieš porą mėnesių vieningai balsavę už Loretos Graužinienės skyrimą Seimo pirmininke, turėtų suvokti, kad provincijos buhalterės žaidimai užsienio politika prezidentei Daliai Grybauskaitei pakenkti negali, užtat Lietuvai jau tampa pavojingi.
Nežinia, dėl ko penktadienį labiau sopėjo galvą Lietuvos politikams, ypač atsakingiems už šalies užsienio politiką, – dėl Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus siekio išsiderėti iš Europos Sąjungos porą dešimčių milijardų eurų mainais į parašą ant Asociacijos sutarties, ar dėl Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizito Latvijoje?
V.Janukovyčius, tegu ir nepateisino ES bei jai pastarąjį pusmetį pirmininkavusios Lietuvos vilčių ir Asociacijos sutarties nepasirašė, tačiau tai buvo prognozuojamas, nieko pernelyg nenustebinęs Ukrainos prezidento sprendimas. Juoba iš V.Janukovyčiaus pusės aiškiai argumentuotas, kartu nurodant, kad derybos nėra baigtos ir ateityje sutarimas įmanomas. Tad nors ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir kitos svarbios ES galvos kritikos Vilniuje V.Janukovyčiui nepagailėjo, veiksmai iš abiejų pusių neperžengė diplomatijoje priimtinų ribų.
V.Uspaskichas ir V.Gapšys visiškai susipainiojo savo meluose
veidas.lt 2013-12-03
Praėjusią savaitę Lietuvos apeliaciniame teisme pagaliau pradėta nagrinėti Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Priminsime, kad spalio mėnesį bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl vienos iš Darbo partijos advokatų ligos.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Viktoras Uspaskichas, tiek Vytautas Gapšys ankstesniais mėnesiais vis pabrėždavo norintys, jog Darbo partijos byla būtų užbaigta kuo greičiau. Tačiau teisme jų veiksmai nuo žodžių labai stipriai skyrėsi, buvo matyti akivaizdžios pastangos bet kokiomis priemonėmis vilkinti teismo procesą: V.Gapšys pareiškė nepasitikėjimą teisėjų kolegija – Violeta Ražinskaite, Svajūnu Knizleriu ir Albinu Bielskiu, esą teisėjai gali būti šališki. V.Uspaskichas tam pritarė, nors spalio mėnesio posėdyje aiškino, kad teisėja V.Ražinskaite pasitiki.
Vis dėlto galiausiai prašymas nušalinti visą teisėjų kolegiją buvo atmestas.