Svarbu
Registracija
Statomi barjerai žemės pirkėjams
lzinios.lt 2014-02-19
Gresiantis referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams privertė valdžią gerokai paskubėti ieškant tik neseniai pažadėtų saugiklių, apie kurių būtinybę mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES) rimčiau nekalbėta. Siūlomos priemonės jau kelia diskusijų, ar jos iš tiesų būtų efektyvios.
Valdančiosios koalicijos politinės tarybos įpareigota Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) per porą savaičių sudėliojo saugiklius, padėsiančius, kaip viliamasi, apsaugoti šalies dirbamos žemės rinką. Per tris mėnesius, likusius iki gegužės, kai Lietuva turės liberalizuoti žemės rinką, ketinama priimti pluoštą teisės aktų, kurie esą pažabos nepatikimų žemės pirkėjų antplūdį į kaimą. Kūrybinėmis idėjomis šioje srityje su valdančiaisiais konkuruoja opozicija.
Naujokai būtų nuskriausti
ŽŪM parengtame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekte siūloma gerokai sumažinti subjektų, kuriems būtų suteikta teisė nusipirkti dirbamos žemės, būrį. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims ketinama taikyti specialius reikalavimus ir apribojimus. Pagal projektą žemės galėtų įsigyti tik tie, kurie ne mažiau nei trejus metus iki sandorio sudarymo jau vertėsi žemės ūkio veikla. Be kita ko, tokie pirkėjai privalėtų turėti ir specialų žemės ūkio srities išsilavinimą. Trejų metų ūkininkavimo stažas ir pajamos iš šios veiklos būtų privaloma ir juridiniams asmenims.
Įsigyti žemės būtų leidžiama tik toje savivaldybėje, kurioje nuolat gyvenama (registruota juridinio asmens buveinė) arba kuri su ja ribojasi. Leidimus pirkti dirbamą žemę dalytų specialios komisijos. Jas sudarytų merijų ir žemės savininkus bei šia veikla užsiimančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.
Taip pat siūloma įteisinti draudimą pirkėjui 10 metų perleisti įsigytą žemę kitam, pareigą gaminti žemės ūkio produkciją ir atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą. Už tai galėtų grėsti bauda nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Projekto rengėjai pripažįsta, kad kai kurie reikalavimai apsunkintų asmenų, neturinčių žemės ūkio veiklos patirties, galimybes patekti į žemės ūkio paskirties žemės rinką. Problemų gali kilti ir dėl nuostatos, numatančios leisti įsigyti žemės tik toje savivaldybėje, kurioje gyvenama, ir tik tiems asmenims, kurie vertėsi žemės ūkio veikla. Dokumentų autorių teigimu, šios nuostatos gali būti pripažintos kaip pažeidžiančios ES teisės aktų reikalavimus, nes yra susijusios su laisvo kapitalo judėjimo ribojimu. Tokiu atveju Lietuvai galėtų būti pritaikytos ir piniginės sankcijos.
Privalu susitarti
“Ar siūlomi saugikliai bus efektyvūs, parodys gyvenimas. Tobulų variantų nebūna”, - paprašytas pakomentuoti ministerijos pateiktą projektą, LŽ sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. Jis pripažino, kad kai kurios nuostatos kelia nemažai diskusijų, o dėl kai kurių dalykų nerimaujama be reikalo. Pavyzdžiui, dėl reikalavimo įsigyti žemės toje savivaldybėje, kur esi registruotas.
“Kaip galima prižiūrėti ir dirbti žemę, esančią Akmenėje, Zarasuose ir Varėnoje? Kokios tuomet bus gaminamos produkcijos sąnaudos, jei šeimininkas važinės pirmyn ir atgal? Todėl reikalavimas logiškas, be reikalo save gąsdiname”, - įsitikinęs A.Stančikas. Jo manymu, dabar, kai leidžiama nusipirkti žemės bet kurioje šalies vietoje, tai daroma tik spekuliacijos tikslais. Ir siūlomas draudimas parduoti įsigytą žemę 10 metų, anot pašnekovo, yra normalus dalykas, nes, pavyzdžiui, plėtojant gyvulininkystę, rezultatų galima tikėtis tik po dešimtmečio.
Tačiau reikalavimas turėti trejų metų ūkininkavimo stažą, ŽŪR vadovo teigimu, iš tiesų ribotų kai kurių norinčiųjų gyventi kaime galimybes: “Tai diskutuotinas klausimas. Manyčiau, reikėtų sutarti, kaip protingai traktuoti kai kurias siūlomas nuostatas.”
Nepatogus klausimas
Svarstymai, ar nevertėtų uždrausti dirbamą žemę įsigyti juridiniams asmenims, pasak A.Stančiko, visiškai nereikalingi, nes teisiškai to padaryti neįmanoma. “Apie tai reikėjo galvoti 2003 metais, kai juridiniams asmenims buvo leista pirkti žemę”, - pabrėžė jis. Dabar, anot pašnekovo, liktume nesuprasti, kiltų daug triukšmo, didėtų susipriešinimas.
“Numatyti saugikliai neužkerta kelio įsigyti žemės ir užsienio piliečiams, tačiau tam tikrus barjerus jiems tektų įveikti”, - kalbėjo ŽŪR pirmininkas. Tačiau ūkininkaujančių užsienio piliečių Lietuvoje nėra daug. Didžiausius žemės plotus valdo juridiniai asmenys. Kiek konkrečiai, niekas nėra suskaičiavęs.
“Tai labai nepatogus klausimas. Šiandien nė viena institucija į jį neatsako. Bent jau saugumo požiūriu kas nors užsieniečių valdomų žemės plotų dydį vis dėlto turėtų žinoti”, - sakė A.Stančikas. Jis priminė, kad ŽŪR jau seniai ragino politikus imtis dėlioti saugiklius. Tai padaryti buvo galima dar 2011 metais, baigiantis pirmajam su Europos Komisija suderėtam pereinamajam laikotarpiui.
Bus galima tobulinti
Savą žemės rinkos saugiklių modelį yra pateikusi grupė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių. Jų siūlymu, dirbamos žemės norintys įsigyti fiziniai asmenys turėtų bent trejus metus nuolat gyventi Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą, turėti ūkininkavimo kompetencijos. Juridiniams asmenims reikėtų ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus naudoti žemę žemės ūkio produkcijos gamybai, jie galėtų įsigyti žemės tik toje savivaldybėje, kurioje registruota buveinė, ir tik gavę šios savivaldybės sudarytos komisijos sutikimą bei įsipareigoję neparduoti žemės 10 metų.
Šio projekto iniciatorius, Europos Parlamento narys konservatorius Algirdas Saudargas LŽ teigė esąs tikras, kad tokie saugikliai padėtų apsaugoti dirbamos žemės rinką nuo perėjūnų. “Pažvelkime į kitas ES valstybes. Ar ten kas atvažiuoja, išgrobsto žemę? Ne. Argi mes prastesni ar kvailesni? Juk galime susitvarkyti”, - motyvus, paskatinusius imtis projekto, dėstė europarlamentaras.
Pasak jo, svarbiausias uždavinys – “visokeriopai užkardyti rinką nuo spekuliacijos”. “Jei dar ko nors stigs, projektą visada galima tobulinti. Mes patys neseniai išsiaiškinome kai kurias teisines subtilybes. Ko gero, netrukus bus įregistruota nauja, šiek tiek pataisyta versija”, - kalbėjo A.Saudargas.
Politiko nuomone, jei ateityje paaiškės, kad kai kurios įstatymo nuostatos trukdo normaliai žemės rinkoje vykstančiai prekybai, jas bus galima palengvinti. Tačiau A.Saudargas įtaria, jog pradiniu etapu, kai nustos galioti draudimai, gali atsirasti asmenų, kurie sieks pasinaudoti situacija ir stengsis pakelti žemės kainas.