Svarbu
Registracija
Vilniaus susitikimui artėjant – gąsdinimai Ukrainai tęsiasi
Maskva toliau didina spaudimą Ukrainai, kviečiamai sustiprinti bendradarbiavimą su ES. Pagrasinta iš šalies iškelti strategines įmones, jei Kijevas lapkričio pabaigoje pasirašys asociacijos sutartį su Briuseliu.
Dmitrijus Rogozinas, Rusijos vicepremjeras, atsakingas už šalies ginklų pramonę, vakar pagrasino, kad Rusija iškels visas, pasak jo, svarbias gamyklas iš Ukrainos, jei lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime Kijevas pasirašys asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES.
Tačiau politikas pareiškė netikįs, kad Ukraina gali tikėtis greito priartėjimo prie Bendrijos.
„Negalėsime perkelti tam tikrų svarbių technologijų į Ukrainą, turėsime jas visiškai sugrąžinti į Rusijos Federacijos teritoriją. Tai reiškia būsimas bendradarbiavimo problemas aviacijos ir kosmoso tyrinėjimų srityse ir daugelyje kitų sferų“, – Briuselyje žurnalistams dėstė p. Rogozinas. Jis tai pat išsakė kritiką, kad ES asociacijos sutartys tėra būdas erzinti Ukrainą ir Moldovą, nes ir pasirašymo atveju joms sulaukti visavertės narystės esą mažai galimybių.
„Labiausiai tikėtina, kad jos niekada netaps visateisėmis ES narėmis, tačiau prisiims įsipareigojimus paisyti užsienio normų ir standartų. Mes kviečiame ES nustoti erzinti mūsų partnerius, kad jie nepadarytų neapgalvotų sprendimų“, – aiškino p. Rogozinas.
Eduardas Eigirdas. Politinių karščių sezonas tik prasideda
Sunku pasakyti, kokie politiniai spektakliai, kovos ir intrigos mūsų dar laukia, tačiau, gerbiamieji skaitytojai, būkite pasiruošę – jų turėtų būti gana daug. Žinoma, negaliu teigti, kad jų įtaka bus labai didelė, tačiau pastangų išsiūbuoti Lietuvos valstybės jei ne pamatus, tai bent jau visuomenę tikrai bus.
Tik naivuoliai galėjo tikėtis, kad viskas praeis ramiai: Lietuva išsivaduos iš „Gazprom“ gniaužtų, Ukraina Lietuvoje pasirašys asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES), o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidovanos antrą kadenciją. Tokie reiškiniai ramiai nepraeina, ypač kai šalia yra nuolat „skriaudžiama“ ir peštis pasiruošusi kaimynė, kuri tiesiog negali pradėti spręsti savo valstybės problemų, nes visa gyvenime sukaupta patirtis susijusi tik su problemų kitiems sudarymu.
Tad nėra ko stebėtis, kad rugsėjį nemalonių žinių sulaukė ir Lietuva, ir Ukraina, ir prezidentė. Reikia pripažinti, kad Vladimiras Putinas elgiasi sąžiningai, nieko nepalikdamas be dėmesio. Beje, Lietuvai bent kol kas labai sekasi, nes smogta tik per transporto sektorių ir tik kai kuriems žemės ūkio produktų gamintojams, nors šiaip Rusija galėtų, pavyzdžiui, pradėti taisyti dujų vamzdį, nutraukti dujų tiekimą ir smogti Lietuvos ekonomikai gerokai stipriau.
ES tęs pastangas dėl susitarimo su Ukraina iki Vilniaus viršūnių susitikimo
lzinios.lt 2013-11-14
Europos Sąjungos (ES) specialieji pasiuntiniai, bandantys padėti pasiekti istorinę Asociacijos sutartį su Ukraina, tęs savo pastangas nepaisydami to, kad parlamentas Kijeve trečiadienį blokavo įstatymo projektą dėl kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko paleidimo, sakė vienas pareigūnas.
Europos Parlamento aukšto rango pareigūnas teigė, jog visos šalys norėjo, kad buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis tęstų savo darbą iki pat lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo.
Tokiam sprendimui trečiadienį vakare pritarė ir Europarlamento Pirmininkų sueiga, kurią sudaro ES parlamento pirmininkas ir parlamento politinių frakcijų pirmininkai.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas per spaudos konferenciją, surengtą po to, kai buvo pristatyta misijos ataskaita, sakė jog šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, pritarus visų politinių frakcijų lyderiams.
V. Landsbergis dėl Ukrainos: Europa vis dėlto pasiekė labai daug
balsas.lt 2013-11-13J. Jurgelis. Ar D. Grybauskaitė mokėsi KGB kursuose Leningrade?
delfi.lt 2013-11-14
Pastarosiomis dienomis pasijutau labai nekaip ir fiziškai, ir dvasiškai. Visi ką nors turi pasakyti prezidentei ar apie prezidentę, turi ką jai patarti, pamokyti. O aš nieko neturiu. Tarsi būčiau ne pilietis, tarsi man nerūpėtų šalies ateitis.
Štai Artūras Paulauskas pasakė, kad prezidentė viską daro blogai: blogai su užsienio politika, su vidaus politika, blogai su viskuo (visko nebeatsimenu), bet viskas blogai. Be to, arogantiška.
Mečys Laurinkus parašė, ką prezidentė turi daryti (sakyti), eidama į rinkimus. Ji turi daryti tai, kas rinkėjams patinka, kas juos domina. Rinkėjų nedomina, kaip Dalia Grybauskaitė leidžia laiką gamtoje, kokias gėles sodina, kokias knygas skaito, kokią poeziją mėgsta ir t. t. Rinkėjams įdomiausia jos biografija. Būtent biografijoje slypi pikantiškiausios detalės. Štai dėl to gerbiamas M. Laurinkus gerbiamai prezidentei siūlo kloti ant stalo visas atverstas kortas (visą savo biografiją iki paskutinio siūlo galo). Ir čia negaliu nieko nei pridėti, nei atimti.
Vis dėlto pagaliau radau kampą ir aš.
Skraidymai sapnuose ir ne tik
Filme „Trispalvis“ buvusi partizanų ryšininkė Aleksandra K. pasakoja, kaip mama ją siųsdavusi surinkti nušautų partizanų kraują ir užkasti kur nors po kryžiumi, kad žmogus bent šitaip būtų pagerbtas ir palaidotas.
Būna, kad montuodamas ir garsindamas filmą, susigyveni su jo veikėjais, prisijaukini jų gyvenimo situacijas. Paskui jos ima suktis galvoje, persekioti, netgi sapnuotis. Taip atsitiko ir su perpasakotu epizodu: štai aną naktį sapnavau, kad kažkokioj privačioj klinikoj Bradauskui perpilamas partizano kraujas, surinktas nuo grindinio. Ir netikėtai šis politikas pasikeičia.
Pabudau išpiltas prakaito. Atsiverčiau sapnininką, o ten parašyta: rinkti kraujo lašus nuo žemės - ko nors gailėsitės.
Taip ir buvo: tą pačią dieną sapno personažą rodė per TV, jis kalbėjo Seime.
II
Žiūrėjau TV ir svarsčiau sau – o koks gi kraujas teka mūsų politikų venomis? Ir kodėl jie yra tokie, kokie yra? Pavargę, pagiežingi, be azarto... Nesimato sustyguoto komandinio žaidimo, kur žaistume kaip darni Lietuvos komanda... (Belgijos pavyzdys rodytų, kad įmanomas bendras pozicijos ir opozicijos veikimas, ypač sudėtingose krizinėse situacijose.)
Vilniuje bus kuriamas Gyvybės mokslų centras
alfa.lt 2013-11-14
Ketvirtadienį Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre bus įbetonuota Gyvybės mokslų centro (GMC) kapsulė, duosianti pradžią naujo mokslo centro statybai.
Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą bus įkurtas 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto mokslo ir studijų centras su laboratorijomis ir bioinkubatoriumi.
„Centras sutelks mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas“, - teigiama VU pranešime.
GMC kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų, Onkologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu. Jis bus sudedamoji integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Santara“ dalis.
Lietuva – Vakarų ir Rytų imperijų susidūrimo priešakinėje linijoje
veidas.lt 2013-11-13
Lietuva net ir būdama Europos Sąjungos periferijoje įrodė, kad gali turėti įtakos svarbiems politiniams sprendimams: Rytų partnerystės politikos sėkmė ir ateitis paaiškės viso žemyno vadovų susitikime, kuris lapkričio pabaigoje vyks Vilniuje.
Aktyvus Lietuvos vaidmuo Rytų partnerystės politikos procese leidžia tikėtis, kad demokratijos ribos lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame Europos vadovų suvažiavime pasislinks į Rytus ir sukurs dar didesnį mūsų šalies saugumą.
Bus nubrėžta trajektorija
Kai statybininko iš Kijevo Andrejaus K. buvo paklausta, kuriuo keliu turėtų pasukti Ukraina – suartėti su Europos Sąjunga ir pasirinkti vakarietišką integracijos kryptį ar stoti į Eurazijos muitų sąjungą, diriguojamą Rusijos, jis lakoniškai atkirto: „Man šitie politikų žaidimai visiškai neįdomūs. Tik noriu, kad mano šalis, šeima ir vaikai turėtume geresnes gyvenimo sąlygas, stipresnę ekonomiką. Pažiūrėkite, kiek dabar turime problemų… Galbūt dėl to Vakarai atrodo gražiau.“
Tačiau Andrejus, kaip ir didelė dalis tautiečių, lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės politikos viršūnių susitikimo, kuriame bus nuspręsta, ar Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį, nevadina „lūžiniu“, „lemiamu“ ar kitais skambiais terminais, pamėgtais politologų ir politikų.