Svarbu
Registracija
Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė susitarimą dėl 2014 metų ES biudžeto
Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 dieną Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 metų ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 milijardo eurų, mokėjimai – 135,5 milijardo eurų.
Pasak finansų viceministro, ekonominių ir finansinių reikalų tarybos biudžeto klausimais pirmininko Algimanto Rimkūno, tai svarbus žingsnis visai ES.
„Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba finansavimą. Buvo sustiprintos ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos agentūros, taip pat Europos finansinės priežiūros agentūros. Tarybos ir Parlamento sutarimas – gera naujosios ES daugiametės finansinės programos pradžia“, – sakė A. Rimkūnas.
Remiantis Eltos pranešimu, beveik pusė biudžeto, 64 milijardai eurų, bus skirta „išmaniojo ir visapusiško augimo iniciatyvoms“. Šioje srityje bus gerokai padidintas mokslo tyrimų, inovacijų ir švietimo finansavimas, be to, 47,5 milijardo eurų įsipareigojama skirti sanglaudos politikai.
Sutarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, sušauktame, kai Europos Parlamentas pataisė ES Tarybos poziciją, padidindamas mokėjimus 1,4 milijardo eurų, o įsipareigojimus – 855 milijonais eurų. Taryba ir Parlamentas turi formaliai patvirtinti sutarimą per 14 dienų.
Pasak pirmininkavimo atstovo spaudai Briuselyje COREPER II klausimais Vykinto Pugačiausko, taikinimo komitetas taip pat sutarė dėl 2013 metų taisomojo biudžeto numeriu 9, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 400,5 milijono eurų Austrijai, Čekijai, Rumunijai ir Vokietijai, nukentėjusioms nuo gamtos nelaimių. Dalis sumos, 150 milijonų eurų, esą bus finansuojama iš 2014 metų biudžeto.
„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.
Ar pasitvirtins pasyvumo taktika?
Saulius SPURGA lzinios.lt 2013-11-12
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius galėtų mesti iššūkį prezidentei Daliai Grybauskaitei prezidento rinkimuose. Jų reitingų skirtumai nėra tokie dideli, kad laimėti būtų neįmanoma.
Be to, A.Butkevičius turėtų galimybę surengti kur kas įspūdingesnę rinkimų kampaniją, kurią „suktų“ populiari Socialdemokratų partija, o per antrąjį turą galėtų tikėtis ir koalicijos partnerių paramos.
Deja, prezidento rinkimų kovos tarp minėtų dviejų kandidatų nebus. Nuo pat pradžių nepareikšdamas noro grumtis dėl prezidento posto A.Butkevičius pats sau išmušė pagrindą iš po kojų. Norėdamas laimėti kandidatas turėtų ne tik formaliai iškelti savo kandidatūrą, bet ir pateikti ryškią programinę alternatyvą, tačiau A.Butkevičius tam nėra pasirengęs. Prezidento postas yra ne tas, kurį galėtum laimėti kandidatuodamas tarsi nenoromis, tarsi kažkieno stumiamas. Tuo įsitikino prezidentas Valdas Adamkus, nusvilęs per 2003 metų rinkimus. Todėl A.Butkevičiui protingiau būtų nedalyvauti prezidento rinkimuose, ir jis pats, manau, tai gerai supranta, juolab kad jis, kaip ir Algirdas Brazauskas, pirmenybę teikia premjero, o ne prezidento pareigoms.
Audrius Bačiulis. Teisėsaugą ant BNS užsiundė A.Butkevičius ir L.Graužinienė, bet kalta STT ir D.Grybauskaitė?
veidas.lt 2013-11-12
Teisėsauga ir žurnalistai tapo premjero ir Seimo pirmininkės noro sukompromituoti prezidentę, kuri yra jų pagrindinė politinė konkurentė ir kliūtis piktnaudžiauti valdžia, įkaitais.
Valdančiųjų veidmainystė neturi ribų: prieš pusantros savaitės patys pareikalavę, kad teisėsauga nedelsdama išsiaiškintų, kas nutekino naujienų agentūrai BNS informaciją apie VSD pažymą, kurioje rašoma apie Rusijoje rengiamas informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, dabar jau reikalauja sudaryti Seimo tyrimo komisiją, kuri tirtų, kodėl STT atlieka tyrimą.
Nesunku įsivaizduoti, kaip piktdžiugiškai kikena socdemai ir “darbiečiai”, matydami, su kokiu nesuvaidintu niršuliu ir pasipiktinimu žurnalistai puola STT, kurios agentai, ieškodami slaptos informacijos nutekėjimo šaltinių, apklausė BNS žurnalistus, paėmė jų kompiuterius ir atliko kratą naujienų redaktorės namuose. Gindami kolegas nuo teisėsaugos veiksmų visi kažkaip pamiršo, kas ir kada užsakė tyrimą, kuriam vykstant, apklausę ir iškratę Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės darbuotojų kabinetus bei namus, STT agentai atėjo ir pas žurnalistus.
Priminsime – viskas prasidėjo spalio 31-ąją, kai, BNS pranešus apie Rusijos rengiamus išpuolius prieš prezidentę, premjeras Algirdas Butkevičius nedelsdamas užmaurojo: „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti. Manau, kad dabar tam tikros tarnybos turi išsiaiškinti, kas šitą informaciją nutekino.“ O Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nedelsdama pridūrė: „Už slaptos informacijos nutekinimą yra labai griežta atsakomybė.“
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius
Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas.
Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio Piwosz ← piwosz „alaus mėgėjas“. Šiandien mūsų turimi lietuvių antroponimijos duomenys leidžia manyti senovėje lietuvius turėjusius dvikamienį asmenvardį Pì-vašas. Dėl pirmojo dėmens Pi- plg. Pì-gagas, Pì-gantas, Pì-kantas, Pì-karas ir kt. Dėl antrojo dėmens Vaš- plg. Nó-vašas, Nór-vašas, taip pat Vãš-gelas, Vãš-taras, Vãš-vilas ir kt. Plačiau žr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 157. Iš dvikamienio asmenvardžio Pì-vašas lengvai galėjo būti pasidaryti vediniai Pivãši(u)s ir Pivaši?nas, o iš pastarojo – gyvenvietės pavadinimas Pivaši?nai. Taigi miestelio pavadinimas Pivašiūnai (kaip ir Petraši?nai, Tamoši?nai ir pan.) galėjo atsirasti lietuviškai kalbančių žmonių aplinkoje, be slavų kalbų tarpininkavimo. Šiai prielaidai patvirtinti ar ją atmesti, suprantama, dar reikia specialių tyrimų, bet tokia prielaida yra visai galima.
Nuotraukoje: Z. Zinkevičius
NATO kolektyvinė gynyba užtikrins Lietuvos saugumą
lrp.lt 2013--11-06Trečiadienis, lapkričio 6 d. (Adažiai, Latvija). Lietuvos Respublikos Prezidentė kartu su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu, Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu ir NATO Generaliniu Sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu Adažių poligone Latvijoje stebi pirmą kartą regione surengtas kolektyvinės NATO gynybos ir greitojo reagavimo pratybas „Steadfast Jazz 2013". Tai didžiausios NATO pratybos nuo 2006 m.
Plataus masto kompleksinių pratybų tikslas ne tik užtikrinti gerą NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtį, bet ir pademonstruoti Aljanso saugumo garantijas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Jų metu yra įgyvendinami NATO kolektyvinės gynybos scenarijai Baltijos šalims.
„Šios pratybos rodo ne tik mūsų pasiryžimą kovoti už savo Tėvynę, bet ir tvirtą NATO įsipareigojimą ginti Lietuvą nuo bet kokių išorės grėsmių. Pavojui iškilus mes būsime ne vieni - ginsimės patys ir mus gins NATO sąjungininkai", - sakė Prezidentė.
Politiniai dinozaurai bando prisikelti
Lietuvoje dauguma politikų nemoka garbingai išeiti iš politinės arenos, nemoka garbingai pralaimėti rinkimų, nemoka nusileisti pora laiptelių žemyn.
Kažkada patirta politinė galia ir saldus valdžios skonis kai kuriems politikieriams neišsitrina iš atminties net keliolika metų. Jie vis linkę manyti, kad be jų mūsų valstybė sugrius arba nužingsniuos klystkeliais.
Bet tikrai nenužingsniuos. Gal net priešingai – kadaise vesta tų nesavikritiškų politikų Lietuva padarė daug klaidų ir patyrė daug praradimų. Ir jei jie nebelįs į politiką, gal tų klaidų, skandalų ir politinio liūno bus mažiau. Bet jie lenda. Ir ne po vieną, o būriais.
Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Ekspremjeras Gediminas Vagnorius prasimušti atgal į valdžią bando jau keliolika metų ir šiandien atrodo komiškiau ir beviltiškiau nei Don Kichotas. Kokių tik viražų jis neatliko, su kuo tik nesijungė, ko nežadėjo – viskas veltui. Ir šiandien jis sėdi užribyje. Neviltis ir desperacija, matyt, tokia didžiulė, kad G.Vagnorius ryžtasi bet kokiems sprendimams. Štai visai neseniai jis su savo partijėle prisijungė prie Darbo partijos, bet netrukus prasitarė: “Galbūt ir suklydau.” Ne galbūt.
Iš tiesų ne veltui sakoma, kad valdžios godulys aptemdo protą. Bet per dešimt ar daugiau metų tą godulį lyg ir būtų galima apmalšinti. Deja, pasirodo, ne.
Kitas užribinis politikas Artūras Paulauskas šiandien tiki, kad politiniai dinozaurai, priešingai nei tikrieji, turi galimybę prisikelti, taigi jau kuris laikas ir keliasi. Visi jam aiškina, kad jis neturi jokių šansų, bet jis nusprendė, kad galimybės milžiniškos, ir savo sugrįžimą į politinį olimpą planuoja pradėti ne nuo apačios, o iš karto nuo viršūnės, tai yra nuo kandidatavimo į prezidentus. Vos tik jis tam ryžosi, iš karto padvelkė naftalinu: mat jis kartoja savo jau kadaise išbandytus būdus ir metodus, žada ir siūlo keisčiausių dalykų, kurių Lietuvos gyventojai jau patyrę, nusivylę ir jau seniai įvertinę kaip atgyveną. Bet A.Paulauskas mano, kad pakilti galima sukant senas plokšteles. Negalima. Gyvenimas nušuoliavo šimtamyliais žingsniais, pasikeitė kartos, ir su savo senienomis geriausia kraustytis į istorijos ar krašto muziejų.
Meilė A.Butkevičiui ir jo komandai – už tai, ko nedarė
Gyvenimas per metus pagerėjo, bet valdančioji dauguma prie to prisidėjo beveik tik tuo, kad delsė priimti sprendimus. Tačiau amžinai delsti neįmanoma.
Algirdą Butkevičių vertėtų vadinti svajonių premjeru, o jo vadovaujamą Vyriausybę – vienu tobuliausių mūsų valstybės Ministrų kabinetų. Bent jau tokią išvadą galima daryti remiantis sociologų apklausomis. Labiau mylimas premjeras buvo tik Rolandas Paksas, o štai A.Butkevičiaus pirmtakas Andrius Kubilius turėjo tenkintis penkiskart mažesniu piliečių pasitikėjimu.
Tačiau meilė ir politikoje dažnai akla: paprašyti įvardyti A.Butkevičiaus ir jo Vyriausybės sėkmingus darbus net palankiai jį vertinantieji daugiausia minėjo tai, kas nepadaryta. Tad ar mylimas ir sėkmingai dirbantis premjeras – sinonimai? Ir koks premjeras – geras premjeras?
Nepriimta nė vieno strateginio sprendimo
„Tai pati silpniausia Vyriausybė Lietuvos istorijoje. Nors ši valdančioji dauguma turi tvirtą daugumą Seime, tad turėtų pajėgti daug ką padaryti, bet faktiškai nepadaro nieko“, – piktinasi politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Kęstutis Girnius. Ir tokiam vertinimui sunku rasti kontrargumentų, kai palygini, ką žadėjo prieš metus rankas sukirtusi valdančioji dauguma, ir kas iki šiandien atlikta.
Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje
voruta.lt 2013-11-08
Artėjant Vėlinėms ir galvojant apie mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimą Lenkijos lietuvių bendruomenė, Lenkijos lietuvių draugija ir Šv. Kazimiero draugija kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje, prašydamos, kad jis susidomėtų tuo, kas vyksta Berznyko kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Prašė taip pat padėti lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės. Todėl Lenkijoje veikiančios lietuvių organizacijos norėtų apginti Lietuvos karius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo niekinimo ir žeminimo.
Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai: Panerių, Nemuno mūšio ir šiais metais pastatytas su atmintinėmis lentomis „Akmenys šauks“, taip pat paminklinės lentos su vietovių Lietuvoje ir Baltarusijoje pavadinimais. Pridėtos ir nuotraukos, kur lietuviškų mokyklų mokiniai deda gėlių prie Lietuvos savanorių kapų, o Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap), Miesto tarybos pirmininkas Andžejus Mocarskis (Andrzej Mocarski) ir Eugenija Milevska (Eugenia Milewska) – prie kryžiaus patvoryje.