Lietuva palieka Afganistano Goro provinciją


Elitinio Lietuvos kariuomenės padalinio seržantas išleido knygą apie operacijas Afganistane (Leidyklos nuotr.)

Čagčaranas, rugpjūčio 26 d. Lietuva sekmadienį oficialiai baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, kurios saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus.

Dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai.

Visi Lietuvos kariai iš Goro provincijos turėtų išvykti per artimiausią savaitę.

„Galime sakyti, kad mes sau keltą užduotį įvykdėme“ - BNS sakė J.Olekas po renginio, per kurį stovykloje nuleista Lietuvos vėliava, prieš tai sugrojus Lietuvos ir Afganistano nacionalinius himnus.

 

Ministro teigimu, per aštuonerius metus padėtis vienoje iš skurdžiausių Afganistano provincijų pasikeitė į gera, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties.

Skaityti daugiau...

Tuskulėnų rimties parko memoriale atidaryta tarptautinė paroda „Totalitarizmas Europoje“

totalitarizmas
www.bernardinai.lt 
2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienį, minint Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo ir Baltijos kelio dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo atidaryta tarptautinė kilnojamoji paroda „Totalitarizmas Europoje".

Paroda „Totalitarizmas Europoje" – tai Europos atminties ir sąžinės platformos narių, viešųjų ir nevyriausybinių institucijų bei organizacijų, siekiančių įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus Europoje, bendradarbiavimo projektas. Tarp dviejų dešimčių partnerių iš trylikos Europos šalių – ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Paroda siekiama pagerinti Europos visuomenės informuotumą ir švietimą apie 20-ojo amžiaus totalitarinių diktatūrų padarytus nusikaltimus ir atskleisti jų istorinius tarpusavio sąryšius. Tikimasi, kad ji taip pat prisidės prie visų totalitarizmo formų, įskaitant ir komunizmą, tarptautinio pasmerkimo.

Skaityti daugiau...

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas

Gelumbauskas

Viduryje A.Gelumbauskas

Algimantas Zolubas

Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link.

Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui. Žinotina, kad Tautos Sąjūdis iš nieko negalėjo rastis; jam pagrindą ir ištakas suteikė Vasario 16-osios Lietuva, 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija, partizaninio karo aukos ir atraminė uola – Lietuvos katalikų Bažnyčia, kurios sunaikinti ir jos veiklos nutraukti okupantas nepajėgė. Nors vyko nuožmi ateistinė propaganda, persekiojami bei žudomi dvasiškiai, uždarinėjamos bažnyčios, pakankamai didelė Tautos dalis okupantui nepasidavė, viešai ir pogrindyje okupacijai priešinosi. Tos nepalaužiamos ir nesunaikinamos dvasios užteko Sąjūdžiui rastis, per jį Nepriklausomybę atgauti.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip susigrąžinti „Pribaltiką”?

Romas Sadauskas-Kvietkevičius,
"Druskininkų naujienos"
2013 m. rugpjūčio 22 d. 11:06
DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Vis dažniau girdime apie Rusijos „minkštosios galios” didinimą ir šimtus milijonų naftos dolerių, skiriamų kultūrinei ekspansijai į kaimynines šalis.

Tai jums ne brutalūs dujininkų grasinimai didinti kainas ar mūsų verslo diskriminavimas Rusijos rinkoje. Dabar Rusija ateina taikiai, ištiesta ranka, su gėlių puokštėmis, dainomis ir šokiais, koncertų bei festivalių programomis.

„O kas čia blogo?”- klausia ne tik Maskvoje ar Leningrade mokslus baigę ir supuvusiuose Vakaruose rusiško dvasingumo pasigendantys senosios kartos inteligentai. Jauniems žmonėms dar sunkiau suprasti, kuo autoritarinės Rusijos kultūros eksportas skiriasi nuo britiško, prancūziško ar vokiško.

Skaityti daugiau...

Rugpjūčio 23-iosios mitingas

sajudis_mazas

 

1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Laisvės Lygasurengė pirmąjį viešąjį mitingą,

smerkiantį slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus.

 

Lietuvos Sąjūdis rugpjūčio 23 d. kviečia į šv. Mišias 17 val. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje,

po to 17.45 su trispalvėmis žygiuosime prie A. Mickevičiaus paminklo, kur 18 val. vyks mitingas.

 

Mitinge kalbės:

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis

kun. Robertas Grigas

Seimo narys Rytas Kupčinskas.

 

Dalyvaus folkloro ansamblis „Ula“.

..

siluva

.

kelme


Molotovo ir Ribbentropo pakto pasirašymo aplinkybes prisimenant

2013-08-23
Rubrikose: Atmintis » Atminties žaizdos
Molotovo ir Ribbentropo susitikimas Maskvoje rugsėjo 28 d. Šaltinis: ww2db.com

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir Sovietų Sąjungos atstovas Viačeslavas Molotovas vykdydami savo vadų, Hitlerio ir Stalino, nurodymus, pasirašė sutartį, o kartu su ja ir slaptuosius protokolus, kurie nulėmė dešimčių milijonų žmonių likimą.

Skaityti daugiau...