Svarbu
Registracija
Versijos: kas stovi V. Tomaševskiui už nugaros
voruta.lt 2014-01-18
Ką dar galima pasakyti apie Lenkų Rinkimų Akcijos frakcijos poelgį Seime Sausio 13-osios minėjimo metu, kai demonstratyviai buvo išeita iš salės kalbant Vytautui Landsbergiui? Kaip pavadinti tą melo ir dezinformacijos srautą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Briuselio, kartu sužibant visuose Lietuvos TV ir internetinės žiniasklaidos kanaluose, dar ir dar kartą bandant pagrįsti tokį savo demaršą, atsieit, be kaltės baudžiamų, diskriminuojamų, persekiojamų lenkų skriaudomis? LLRA, kaip politinės jėgos, lemtis Lietuvoje nesunkiai numatoma – daugumos piliečių visiškai pagrįsta panieka ir pasipiktinimas. Tai įvyks ne šiandien ir ne rytoj. Šios vyriausybės bei prezidentės pozicija koalicijos partnerių atžvilgiu parodys, kas ko yra vertas. Kaip ir kodėl Lenkų rinkimų akcija įgijo tokią galią? Kaip galėjo atsitikti, kad vadinamasis Tomaševskio blokas užuot surinkęs 7 proc. rinkėjų balsų, buvo praleistas į Seimą su penkiais? Kodėl Irenai Degutienei, tuo metu Seimo pirmininkei, iškėlus klausimą dėl galimybės skirti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, netrukus paaiškėjo, kad tokio nepaprasto žmogaus tiesiog nėra kuo pakeisti? Ar tai nereiškia, kad buvo paliktas rinkimų balsų skaičiavimui reikalingas žmogus vienam svarbiam tikslui?
Nuo brigados nario iki politiko
Vertinant LLRA istoriją ir veiklą nėra reikalo imtis kokių ypatingų tyrimų – neilgai pavargus, visą norimą informaciją galima atgaminti iš laikraščių ir visažinio interneto. Ten rasime ir klaustuką, kur LLRA ir „Tomaševskio bloko“ simbolis – pats Valdemaras Tomaševskis – buvo ir ką veikė 1990 – 1991 metais.
Vytautas Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
bernardinai.lt 2014-01-18
Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.
Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius aršiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, kad tik bendrų, visų suinteresuotų pusių pastangų dėka įmanoma imtis neatidėliotinų priemonių toms epidemijoms ar pandemijoms sustabdyti.
O va, štai čia ir prasideda grynų gryniausia politika, kuomet vardan visiems be išimties neišvengiamai būtino rezultato yra ieškoma bendro sutarimo, kuris įrodo tokio proceso galimybę ir, tuo pačiu, iškelia klausimą - kodėl tokie susitarimai neįmanomi kitais, nebūtinai „kiauliškais“ atvejais? Nors tie patys politikai, taip pat nuoširdžiai besidievagodami, deklaruoja savo veiksmų ir žodžių nuoširdumą, priima visiems svarbius sprendimus, nepaisydami logikos ir prasilenkdami su išmintimi, nekalbant apie sąžinės ir padorumo sąvokas, kurios pastaruoju metu politiniame žodyne, o ir viešojoje žiniasklaidoje daugeliu atveju yra paprasčiausiai ignoruojamos.
Teisėjai kyla prieš Graužinienės siūlymus: jei leisime įžeidinėti teisėjus, bus įžeidinėjama valstybė
alfa.lt 2014-01-21
Šią savaitę Seimas neeilinės sesijos metu ketina imtis Seimo pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės inicijuotų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma netraukti asmenų baudžiamojon atsakomybėn už nepagarbą teismui. Teisėjai, teisės specialistai neslepia nuostabos dėl tokios parlamento vadovės idėjos. Nepasitenkinimo siūlymu nebausti už nepagarbą teismui neslepia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius, pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į viešus įvairių asmenų pareiškimus apie teisėjus, atsakomybė minėtu klausimu turi išlikti.
L. Graužinienės Seime įregistruotame BK pakeitimo projekte siūloma iš kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo, nepagarbos teismui, o už šmeižtą siūloma numatyti tik baudą.
Pagal pataisas baudžiamoji atsakomybė nebebūtų taikoma už įžeidimą, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ir nepagarbą teismui. Dabar už šias veikas numatyta bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, priklausomai nuo veikos pobūdžio. Tuo metu už šmeižtą L. Graužinienė siūlo palikti baudžiamąją atsakomybę, tačiau šį BK straipsnį paredaguoti taip, kad „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis padarė nusikaltimą, baudžiamas bauda”.
Pasak Seimo pirmininkės, atsakomybę už teismo negerbimą, taip pat ir už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, todėl jos numatyti BK nereikia.
V.Klyčko gaudo provokatorius, Ukrainoje įsigaliojo griežti įstatymai
Antradienio rytą „Ukrainos balse“ paskelbti valdžios priimti įstatymai, kurie išprovokavo protestuotojų susirėmimus su policija. Jie pradeda galioti nuo paskelbimo „Ukrainos balse“.
Šie įstatymai sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje.
Prasidėjo suėmimai
Ukrainos milicija įtaria 13 asmenų dalyvavus masiniuose neramumuose Kijeve. Tokią informaciją pateikia Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnai.
VRM duomenimis, buvo sulaikyti 32 žmonės – jie šiuo metu nuvežti į teisėtvarkos organų būstines. Iš jų „13-ai sulaikytųjų iškelti kaltinimai“ dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose, nurodo Ukrainos VRM. Atliekamas tyrimas, kuriuos siekiama nustatyti kiekvieno asmens vaidmenį šios nusikalstamos veiklos metu.
Baudžiamojo kodekso straipsnyje už „dalyvavimą masinėse riaušėse“ numatoma bausmė iki 15-os metų laisvės atėmimo.
Landsbergis: baisi gėlelė
alfa.lt 2014-01-17
Kas nors iš atokesnės planetos stebėtųsi Žemės bepročiais. Kas jiems pasidarė, kad maža gėlelė ir net pati jos spalva tampa zoologinės neapykantos objektu?
Neužmirštuolės akcija ir emblema pasirodė prieš pat daugeliui šventą Sausio 13-ąją ir paplito žaibiškai. Atmink mylėjusius gyvenimą, išėjusius ir kritusius kovose, atmink mylėtus artimuosius, kurių nebėra, bet jie tebėra, jei prisimeni, atmink visa gera ir gražu, ko yra buvę, kad ir toliau būtų... O koks kilo įniršis! Kaip stabdyti tą meilės ir taikos ženklą?
Nesistebiu, kad urgzdamas atsiliepė koncernas „Rrrrr“, kad šiepiasi nemirtinga kairioji kairrrė; bet gėlele džiaugėsi ją įsisegę ir socialdemokratų lyderiai, ir Prezidentė, ir liberalai su krikščioniškais konservatoriais. Visi pasirodė išsiilgę santarvės ir truputėlio meilės – kitaip, negu tie urzgiantieji ar stropiai dirbantieji, kad mes, tėvynės likimą ir brolius kankinius pamiršę, dabartyje kruvinai rietumės.
„Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę“, taipgi skaudžių išmėginimų ir kilnaus pasiaukojimo praeitį su gražiais artimo meilės pavyzdžiais – štai didysis pavojus kažkam.
V.Užusienis: Grįžtanti „kolchozų“ kultūra jau graso valstybingumui
lzinios.lt 2014-01-17
Stebint pastarųjų mėnesių Seimo darbą norom nenorom kyla mintis, kad daliai šios kadencijos seimūnų jau seniai yra svetimos pamatinės visuomenės moralės normos, o kai kurie jų pamiršo net priesaiką sąžiningai tarnauti Tėvynei ir ginti ją nuo priešų.
Užtat pamažu atkuriama sovietiniuose „kolchozuose“, kur „visi buvo lygūs, tačiau buvo ir lygesnių“, vyravusi kultūra. Blogiausia, kad parlamentarų pavyzdys užkrečia ir visuomenę, kuri, praėjus beveik 24 metams po nepriklausomybės atkūrimo, buvo lyg ir primirštanti sovietinio elgesio šablonus.
Būtų slogu plačiau kalbėti apie parlamentarą Bronių Bradauską, kurio elgesys, kai Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai šio veikėjo pastangomis buvo sutrukdyta renginio svečiams parodyti tiesą apie tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, primena Tėvynės išdavystę. Jeigu panašus atvejis būtų nutikęs stalininėje Sovietų Sąjungoje, kuri, regis, komunistu save tebelaikančiam B.Bradauskui vis dar daro įspūdį, „šlovingą“ SSSR praeitį sutrypęs politikas greičiausiai nebūtų išgyvenęs nė dviejų parų.
URM: Rusija skleidžia dezinformaciją
lzinios.lt 2014-01-16
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) reikalų teigia, kad Rusijos URM antradienį paskelbtame pranešime apie žmogaus teisių apsaugos padėtį pateikia klaidingą informaciją.
Susirūpinimas dėl klaidinančios informacijos išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame URM Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriaus Oskaro Jusio ir Rusijos ambasados Lietuvoje ministro patarėjo Dmitrijaus Masiuko susitikime, pranešė URM.
„Šis pranešimas yra neobjektyvus aptariamos temos atžvilgiu, skleidžia dezinformaciją apie procesus Europos Sąjungoje ir mūsų šalyje. Jame taip pat bandoma ginčyti esminius Lietuvos istorijos faktus, nepripažįstant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų. Lietuva kategoriškai pažymi, kad tokie Rusijos vertinimai ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, – teigė O.Jusys.
Virgis Valentinavičius: „Referendumai reikalingi tuomet, kai siekiama sužlugdyti rimtą projektą“
Europos Humanitarinio Universiteto (EHU) Socialinių ir politikos mokslų departamento direktorius Virgis VALENTINAVIČIUS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog Lietuva pasidžiaugti ramybe šiuo metu negali. Užtektinai daug politinių grumtynių, nesusipratimų, natūraliai ir dirbtinai eskaluojamų skandalų. Kas atsitiko?
Atsakyti į klausimą, kas dabar dedasi Lietuvoje, - paprasta. Artėja Prezidento rinkimai. Politinis šurmulys tokiais atvejais neišvengiamas. Tik šių prezidentinių rinkimų ypatumas toks, kad rinkimų rezultatai aiškūs jau dabar. Dalia Grybauskaitė turėtų įtikinamai laimėti. Intriga tik dėl vieno niuanso – laimės pirmąjame ar antrąjame ture. D.Grybauskaitės atotrūkis nuo kitų kandidatų per didelis, kad būtų įmanomi netikėtumai.
Vienintelis konkuruoti su Dalia Grybauskaite galėjo premjeras Algirdas Butkevičius. Bet socialdemokratų lyderis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“, ir tiesiog nepanorėjo rungtyniauti. Pralošti rinkimus – menkas malonumas. Akivaizdu, jog rinkimus pralošęs politikas populiarumo daugiau tikrai neįgauna.
Bet jei Prezidento rinkimų rezultatai žinomi iš anksto, jie tampa puikia platforma siekti gerų rezultatų kituose rinkimuose. Omenyje turiu Europos Parlamento rinkimus. Daugelis intrigų, kurios šiuo metu kurpiamos, labiau nukreiptos ne į prezidentinius, bet į Europos Parlamento rinkimus.
Akivaizdu ir tai, jog destruktyvių jėgų užtenka tiek Lietuvos viduje, tiek ir už Lietuvos sienų. Rinkimai – puiki galimybė toms destruktyvioms jėgoms suaktyvėti. Dabar šį aktyvėjimą ir matome.