Praryti Ukrainą bandanti Rusija apkandžiojo ir savo draugus

lrytas.lt 2014-03-13

Į Krymo pusiasalį įžengusi Rusija neteko net artimiausių draugų. Nuo Maskvos nusigręžė ne tik labai svarbi partnerė Kinija, bet ir ištikimasis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Bandymas okupuoti Krymą jau dabar panašėja į didelę politinę Rusijos nesėkmę.

Baltarusijos šeimininkas net pareiškė, kad Minskas pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.

Prieš dvi savaites, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Krymą, panašios pozicijos laikėsi ne tik Vakarų valstybės, bet ir Kinija.

„Racionaliai žiūrint iš pačios Rusijos pozicijos, labiausiai šitoje situacijoje pralošė ji pati“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius. Jis sako, kad šiuo metu Maskva neturi draugų.

Išgąsdino ir kaimynus, ir draugus

Tokia padėtis, kai nuo Rusijos nusigręžia net artimiausi sąjungininkai, nėra netikėta. Net Baltarusijos poziciją buvo galima prognozuoti.

„Toks Baltarusijos žaidimas nėra naujiena. A.Lukašenka visada bandė laviruoti tarp Rytų ir Vakarų. Dabar jis jaučia stiprėjantį Rusijos spaudimą, kuris kelia jam nerimą“, – kalbėjo politologas.

Jis citavo rusų Vidurinės Azijos ekspertą Arkadijų Dubnovą, kuris rašė, kad Rusijos agresija Ukrainoje ne tik atstūmė visus galimus sąjungininkus, bet ir sukėlė visų aplink Rusiją esančių valstybių nerimą. Ne tik Baltijos šalių ar Lenkijos, bet ir tokių, iš pažiūros Rusijai draugiškų valstybių, kaip Kazachstanas.

„Kazachstanas taip pat turi separatizmo problemą, tai kodėl vieną dieną rusai negalėtų atsirėžti dalį jų teritorijos? Visos valstybės, kurios yra aplink Rusiją, dabar pradėjo jausti grėsmę. Jeigu V.Putinas taip gali pasielgti su Ukraina, tai kodėl negali su kitomis šalimis?“ – apie Rusijos pasėtą sumaištį regione kalbėjo M.Laurinavičius.

Paramos Maskva neturėtų tikėtis ir iš tokių valstybių, kaip Libija ar Sirija. Pirmiausia jos nėra didžiojo geopolitinio žaidimo dalyvės, jų įtaka labai menka, antra – įsitraukusios į ginkluotus konfliktus.

Kryme – Kinijos ir Rusijos susikirtimas

Didžiausia Rusijos viltis šioje situacijoje galėjo būti Kinija. Tačiau Pekinas aiškiai pasmerkė Maskvą dėl agresijos prieš Ukrainą.

„Kinai vykdo savo pragmatišką politiką, todėl nesiėmė jokių sankcijų, tačiau buvo galima prognozuoti, kad jie pasmerks tokius Rusijos veiksmus. Kinija visada, visais atvejais pasisako prieš separatizmą. Jie niekada nerėmė ir nerems tokių dalykų, nes tai yra grėsmė jiems patiems“, – aiškino politologas M.Laurinavičius.

Labai svarbu tai, kad Kinija buvo įtraukusi Krymą į naują geopolitinį-ekonominį projektą „Šilko kelio ekonominė juosta“. Tai grandiozinė idėja, kuri turėtų sustiprinti Kinijos įtaką regione.

Pavyzdžiui, vien į Krymą kinai turėjo investuoti apie 10 mlrd. dolerių.

Pusiasalyje turėjo būti pastatytas naujas gėlavandenis uostas, naftos perdirbimo gamykla, suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja pramoninė zona šalia uosto. Kinija planavo Ukrainoje nuomoti milijonus hektarų žemės ir investuoti į žemės ūkį.

„Tai nėra kažkokie milžiniški planai „ant popieriaus“. Dėl šitų dalykų jau pasirašyti memorandumai tarp Kinijos ir Viktoro Janukovyčiaus. Jei dabar viskas žlugtų, tai būtų rimtas kirtis per Kinijos interesus. Šitas projektas nebuvo kažkokia paprasta investicija, tai buvo labai rimtas geopolitinis projektas“, – pasakojo M.Laurinavičius.

Dabar šios idėjos ateitis neaiški. Pavergtas Krymas gali tapti Rusijos ir Kinijos interesų sankirtos zona.

„Be pasekmių Rusijai tai nesibaigtų. Aišku, tai nebūtų kariniai veiksmai ar ekonominės sankcijos, tačiau Kinija turi įrankių daryti įtaką“, – sakė geopolitikos ekspertas.

Įdomu tai, kad į šį projektą kinai įtraukė ir Eurazijos Sąjungos šalis, tokias kaip Kazachstanas, o tai kelia grėsmę pačiai Rusijai.