Svarbu
Registracija
Ketveri prezidentavimo metai
Kęstutis GIRNIUS Dalios Grybauskaitės populiarumas didėja – bent jau Europoje. Šiemet Lietuvos vadovė pelnė vieną svarbiausių Vokietijos tarptautinių apdovanojimų – prestižinį Karolio Didžiojo aukso medalį. Tik keturi kitų Rytų Europos valstybių atstovai yra pelnę šį apdovanojimą ir pirma taip buvo įvertinta Baltijos šalių politikė. Kritikai teigia, kad apdovanojimas iš tiesų skirtas Lietuvai, gal net visoms trims Baltijos šalims, o apdovanojant išvardyti laimėjimai veikiau priskirtini kitiems žmonėms. Esą premjeras Andrius Kubilus, o ne prezidentė atliko svarbiausią vaidmenį įveikiant finansų ir ūkio krizę, o Lietuva pasuko eurointegracijos keliu, kai prezidentė dar buvo valstybės tarnautoja ir neturėjo svarbiausių Lietuvos politikos reikalų sprendimo galios. Kritikų pastabose esama nemažai tiesos, bet negalima nuginčyti fakto, kad joks kitas lietuvis, išskyrus Vytautą Landsbergį, nebuvo sulaukęs tokio pagerbimo.Nors ir iš lėto lietuviai pamažu tampa tikrais europiečiais
veidas.lt Nepaisant devynerius metus trunkančios narystės Europos Sąjungoje, lietuviai iki šiol dažnai laikomi netapę tikrais europiečiais. Kitaip tariant, formaliai mes žinoma esame europiečiai, tačiau Lietuvoje labai dažnai nėra vadovaujamasi europinėmis vertybėmis.Valstybės dieną „Tautiška giesmė“ kelionę aplink pasaulį baigė Havajuose
 |
Šeštadienio vakarą „Tautiška giesmė“ savo kelionę aplink pasaulį baigė Ramiajame vandenyne, Havajų Kauai saloje. Iškėlusios Lietuvos vėliavas, lygiai 21 val. vietos laiku himną giedojo dvi baltomis suknelėmis ir gėlių vainikais pasipuošusios lietuvės – Vilija ir Jorūnė. Tuo metu Lietuvoje jau buvo išaušęs sekmadienio rytas.
Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val. himnas skambėjo visų Lietuvos savivaldybių aikštėse. Lietuvių balsai sklido ir iš Argentinos, Australijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos, Lenkijos, Gruzijos, JAV, Turkijos, Vokietijos, Belgijos, Škotijos, Olandijos, Rusijos ir kitų pasaulio šalių. Iš viso šiais metais Valstybės dieną 21 val. vietos laiku „Tautišką giesmę“ pranešė giedojusios lietuvių bendruomenės iš beveik 30 pasaulio vietovių.
Prie Vilniaus Kudirkos aikštės lauko kavinėse sėdėję žmonės likus kelioms minutėms iki 21 val. skubėjo atsiskaityti su padavėjais ir prisijungti prie himną giedančios minios.Antiutopija ar jau realybė?
 |
|
Liudvika Pociūnienė Karolio Kavolėlio nuotr. |
Daugelis mano bendraamžių ir vyresnių žmonių dar gerai prisimena, kaip iš rankų į rankas keliavo visokiais beveik neįmanomais būdais gautos George Orwello „Gyvulių ūkio“ kopijos. Sunku nusakyti tą jausmą – bet tai iš tiesų guodė, kad Vakaruose atsirado genialus rašytojas, kuris adekvačiai suprato sovietinę tikrovę ir nepabūgo parašyti tiesos apie ją pačiu nepalankiausiu metu, kai Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos politikai bevelijo užsimerkti prieš didžiosios sąjungininkės vykdomą genocidą prieš savo pačios ir okupuotų kraštų gyventojus.
Knyga, parašyta per vienerius metus (nuo 1943 lapkričio iki 1944 gruodžio), buvo vis dėlto publikuota dar Šaltojo karo išvakarėse – 1945 rugpjūčio septynioliktąją Anglijoje, nors daugelis leidėjų ir šiapus, ir anapus Atlanto atsargiai žvalgėsi į pritūpusius politikus ir atsisakė šį kūrinį spausdinti. Enciklopediniuose straipsniuose paprastai nutylima, su kokiu pasipiktinimu šią satyrą sutiko Europos kairieji... Faktai jų nedomino, ir „Gyvulių ūkio“ autorių jie kaltino liguista fantazija, geriausiu atveju laikė šį kūrinį košmariška antiutopija. Tai kas, kad Orwelas rėmėsi visų pirma savo paties patirtimi – mat buvo susidūręs su NKVD smogikais Ispanijoje...„Daugiadienes“ be alkoholio organizuojantys jaunuoliai: kodėl Lietuvoje gyventi gera
 |
| © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.) |
www.delfi.lt Inga Saukienė 2013-07-07
Aktyvių, dirbančių ir karjerą sėkmingai darančių jaunų žmonių kompaniją suartino bendras „pomėgis“ - nevartoti nė lašo alkoholio. Norėdami turėti erdvę, kurioje galėtų linksmintis, jie pradėjo rengti blaivius vakarėlius. Šiems populiarėjant pasišovė surengti 3 dienų festivalį be alkoholio. Kas pasikeitė jų gyvenime nustojus vartoti alkoholį? Ką jie mano apie savo bendraamžius ir kokias perspektyvas mato Lietuvoje?
Išgirsta klausimų, ar viskas gerai su galva
Gan ilgai rengę mėgėjiškus vakarėlius, šiemet bendraminčiai įkūrė viešąją įstaigą „Blaivios pramogos“ ir blaivius vakarėlius pradėjo reguliariai rengti didesniam miestiečių ratui.Anušauskas: valstybė – ne tik žemėlapiuose
Valstybės dienos išvakarėse galima prisiminti viską, kas siejasi su mūsų valstybingumo formavimusi. Nors, žinoma, tam menkai pasitarnauja fontano žemėlapiai prie Seimo, bet jie suteikia peno pamąstymams – ar valstybė, kuri kažkada buvo gerokai didesnė už Maskvos kunigaikštystę, paliko mumyse tik žemėlapių vaizdus? Kas liko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų mąstymo štampuose, kurie keliauja iš kartos į kartą? Ar imperinis mąstymas, mėginant subalansuoti skirtingas valdomas tautas vienos valstybės rėmuose (kartais tai netinkamai pavadinama buvusia tolerancija), yra iki šiol gyvas?
Su Valstybės diena
Liepos 6-oji, Lietuvos Valstybės diena – tai karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o Mindaugas, suvienytos Lietuvos valstybės įkūrėjas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, pirmąją savo sostinę, manoma, buvo įkūręs Kernavėje. Šiandien jos didybę primena piliakalnių kompleksas. Švęsdami Valstybės dieną nepamirškime, kad valstybė – tai mes ir kad visi esame atsakingi už jos šiandieną ir rytdieną. Prasmingos šventės ir gražaus gyvenimo savo sukurtoje valstybėje!Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai (programa)
Autorius: Voruta Data: 2013-07-05, 09:
Liepos 6-oji – Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.