Svarbu
Registracija
„Swedbank“: klaidingi pranešimai panikos nesukėlė
2013.06.20, 09:08 Pastarosiomis dienomis prasirodę klaidingi „Swedbank“ pranešimai, kuriuose žmonės raginami atsiimti santaupas išbanko – nesukėlė didelės panikos, VŽ sakė Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai.„Prie bankomatų žmonių buvo daugiau nei įprastai, tačiau nemaža klientų dalis nepuolė išgryninti turimų pinigų, tik atėjo įbanką išsiaiškinti situacijos ir pasitikrinti savo sąskaitose esančių santaupų“, – pastebėjo p. Abraškevičius.Vilties dienos nauji aidai
|
Vytautas LANDSBERGIS |
2013-06-19 06:00 |
Palaipsniui vis labiau siejame pirmąjį – 1940 metų – birželį su antruoju, masinių trėmimų pradžia. Dar greta stovi trečiasis birželis, atsakas į abu anuos.
Kraujo ženklai atveda mus į pačią pradžią, pasienio policijos karininko Aleksandro Barausko žiaurų nužudymą 1940 metų birželio 15-osios rytą. Atsakingų nėra, atsakomybės nereikalaujame. Gerai, jei nors kiek atbudo atmintis.
Tvinkstančios politinės krizės nuojauta
Prezidentei Daliai Grybauskaitei savo metiniame pranešime priėmus išvakarėse jai dabartinės valdančiosios koalicijos ir šios suformuotos Vyriausybės mestą iššūkį, Lietuvoje ėmė tvinkti rimta politinė krizė.
Per du dešimtmečius dar neteko girdėti, kad metinį pranešimą skaitantis valstybės vadovas šitaip sudirbtų Vyriausybę ir jos vadovą. „Mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti,“ – iš Seimo tribūnos griaudėjo D.Grybauskaitė, iš esmės reikšdama nepasitikėjimą premjeru Algirdu Butkevičiumi ir jo Vyriausybe.
Teismas: lietuvių kalbos egzamino lengvatos tautinėms mažumoms prieštarauja Konstitucijai
Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė savo sprendimą dėl lietuvių kalbos egzamino, kurį šiais metais tautinių mažumų abiturientai laikė lengvesnėmis sąlygomis – pasirenkamų autorių skaičius jiems buvo padidintas, o rašinio apimtis – sumažinta. Išplėstinė teisėjų komisija, išnagrinėjusi keturių Seimo narių pateiktą skundą, nutarė, jog lengvatos, suteiktos tautinių mažumų atstovams, prieštarauja Konstitucijoje nurodytiems lygybės principams.
LVAT sprendimas įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, todėl gegužę laikyto lietuvių kalbos egzamino rezultatai anuliuojami nebus. Šis LVAT sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.
Apskundė įsakymą
2013 metų vasario 20 dieną Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio priimtą įsakymą, kuriuo lietuvių kalbos egzaminą laikiusiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams žodžių skaičius brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, o pasirenkamų autorių skaičius – padidintas, apskundė keletas Seimo narių – Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė bei konservatoriai Stasys Šedbaras ir Valentinas Stundys. Šių politikų manymu, tautinėms mažumoms parankus ministro įsakymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Sąjūdis ir jo vardai
Sekmadienį šeimos rinkosi į akciją „Apginsime Šeimą - išsaugosim Lietuvą!
Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją,sekmadienį aktyvios Lietuvos šeimos rinkosi į telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“. Renginyje dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių.
Renginyje, kurį vedė aktoriai Dalia Michelevičiūtė ir Giedrius Arbačiauskas, kalbėjo psichologė Eglė Mirončikienė, psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, tėvų forumo atstovas Renaldas Jančiauskas, motinos ir tėvai.
Apvertimai
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną keistą tendenciją, ryškėjančią viešose diskusijose aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, kuriuos bandoma sureguliuoti naujais įstatymais bei jų pataisomis. Šią tendenciją galima palyginti su bandymu statyti namą aukštyn kojomis. Ji reiškiasi įvairiausiose sferose – nuo šeimos politikos iki viešųjų pirkimų. Tai absurdiški apvertimai, kai kuriamos įstatymų normos realybėje atsisuka prieš visuomenės gerovę.
V. Landsbergis: Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą – ilgas ir kantrus darbas
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį buvo paminėtos Baltijos tautų tremties metinės. Kaip BNS sakė vienas šio minėjimo organizatorių V.Landsbergis, kasmet nuo 2006-ųjų vykstantis renginys sutraukia vis daugiau dalyvių.