Svarbu
Registracija
B.Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą
lzinios.lt 2014-03-13
Priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, atgaivinta krizės Ukrainoje, dar labiau padidėjo trečiadienį, kai JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo tvirtą palaikymą Kijevui, patiriančiam Maskvos karinį spaudimą.
B.Obama pasveikino Ukrainos laikinąjį premjerą Arsenijų Jaceniuką, atvykusį į Baltuosius rūmus, o abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.
Amerikos lyderis pakartojo, kad Maskvai teks sumokėti neįvardytą „kainą“, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsitrauks, taip pat pasmerkė pastangas surengti „neapgalvotą“ referendumą Kryme.
„Įmanomas kitas kelias, ir tikimės, kad prezidentas Putinas nori pasirinkti tą kelią“, – B.Obama sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, sėdėdamas šalia A.Jaceniuko po jųdviejų derybų Ovaliniame kabinete.
„Bet jeigu jis to nepadarys, esu labai įsitikinęs, kad tarptautinė bendruomenė tvirtai palaikys Ukrainos vyriausybę“, – pridūrė jis.
Praryti Ukrainą bandanti Rusija apkandžiojo ir savo draugus
Į Krymo pusiasalį įžengusi Rusija neteko net artimiausių draugų. Nuo Maskvos nusigręžė ne tik labai svarbi partnerė Kinija, bet ir ištikimasis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Bandymas okupuoti Krymą jau dabar panašėja į didelę politinę Rusijos nesėkmę.
Baltarusijos šeimininkas net pareiškė, kad Minskas pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.
Prieš dvi savaites, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Krymą, panašios pozicijos laikėsi ne tik Vakarų valstybės, bet ir Kinija.
„Racionaliai žiūrint iš pačios Rusijos pozicijos, labiausiai šitoje situacijoje pralošė ji pati“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius. Jis sako, kad šiuo metu Maskva neturi draugų.
Angela Merkel: Rusijai gresia naujos sankcijos
15min.lt 2014-03-12
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad Europa kitą savaitę įves griežtesnes sankcijas Rusijai, jeigu per kelias artimiausias dienas neatsiras ženklų, jog Maskva nori prisidėti prie „kontaktinės grupės“ ir ieškoti diplomatinio Ukrainos krizės sprendimo būdo.
„Beveik prieš savaitę mes sakėme, kad, jeigu per kelias dienas nebus rezultatų, mes turėsime pagalvoti apie antrą sankcijų etapą“, – sakė ji lankydamasi Varšuvoje.
„Jau praėjo šešios dienos ir mes turime pripažinti, kad, nors ir toliau stengsimės formuoti kontaktinę grupę, mes nepadarėme jokios pažangos“, – kalbėjo kanclerė.
Jeigu iki pirmadienio nebus pažangos, ES užsienio reikalų ministrai įves sankcijas, tokias kaip draudimas išduoti vizas ir lėšų įšaldymas tiems, kurie yra atsakingi už Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, ir ES lyderiai tai aptars per viršūnių susitikimą kitą ketvirtadienį, sakė A.Merkel.
V.Landsbergis: „Šimtametis pasaulinis karas dar nėra pasibaigęs“
Profesorius Vytautas Landsbergis parodo į kulkos paliktą skylę Pirmųjų Seimo rūmų lange, visai šalia palubės. Prieš dvidešimt trejus metus tą stiklą peršovė vadinamieji jedinstvininkai, bandę šturmuoti parlamentą ir su kareiviais tramdyti iš sovietinės laboratorijos bėgančią šalį. Betoninės žaizdos mūšių vietose užsitraukė, tačiau šis įskilimas liko. Kaip simbolis, kad sovietiniu kūju talžyta visuomenė vis dar yra suskilusi.
Pirmieji Seimo rūmai beveik tušti. Šventės išvakarėse dirba tik valytoja, kuri vaiko dulkes nuo Kovo 11-osios salės suolų ir lentelių su Nepriklausomybės akto signatarų pavardėmis. Kai ją pastebiu, ji kaip tik prisiartina prie sąjūdiečio Petro Vaitiekūno stalo. Dabar jis yra Lietuvos ambasadorius dėl savo laisvės kovojančioje Ukrainoje.
Su profesoriumi V.Landsbergiu sėdime visai šalia tos vietos, kur jis prieš dvidešimt trejus metus rašė kalbą, pasakytą per Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimus. Tuo metu, kai Nepriklausomybės pergalė dar buvo tik viltis ir tikslas.
Dabar šioje salėje sakomos kalbos ne už laisvę kovojančių, bet primenančių apie pergalę ir raginančių toliau kurti valstybę.
Kovo 11-osios išvakarėse Seimo Kovo 11-osios salėje su profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjome apie mūsų visuomenės įskilimus, dvejones ir grėsmę, kuri niaukiasi kažkur ties Krymo pusiasaliu. Sąjūdžio lyderis ir pirmasis atkurtos valstybės vadovas sako, kad pasaulinis karas vis dar nėra pasibaigęs, tik perėjęs į stadiją, kai didžiosios valstybės nekariauja. Ar tai gali pasikeisti ir virš Lietuvos vėl pakibs raudonoji letena?
Dėl referendumo padės susigaudyti ekspertai
lrytas.lt 2014-03-12
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ieško konstitucinės teisės autoritetų, kurie turės įvertinti, ar referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams siūlomi teiginiai neprieštarauja Konstitucijai, rašo „Lietuvos rytas“.
Per savaitę ekspertai privalės Seimui pateikti savo išvadą, bet ji vis tiek negalės sustabdyti referendumo. Bet parlamentarai šią išvadą turės paskelbti, kad žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kaip balsuoti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas mano, kad ekspertais turėtų būti kviečiami ne politikai, o teisės specialistai, išmanantys konstitucinę, taip pat tarptautinę ir europinę teisę. Socialdemokratas vakar dar negalėjo pasakyti nei ekspertų pavardžių, nei jų skaičiaus: „Galbūt bus penki, daugiausia – septyni. Kuo daugiau ekspertų bus, tuo lėčiau vyks darbas.“ Neoficialiomis žiniomis, į ekspertų grupę kviečiamas Vilniaus universiteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis, taip pat trys buvę Konstitucinio teismo teisėjai Stasys Stačiokas, Juozas Žilys ir Vytautas Sinkevičius.
Euras išlaisvins rezervą
lzinios.lt 2014-03-12
Lietuva rengiasi nuo 2015 metų sausio tapti 19-ąja euro zonos šalimi. Mūsų šalyje įvedus eurą, Lietuvos centrinis bankas turės sumokėti vienkartines "stojimo" įmokas į Europos centrinio banko (ECB) kapitalą ir papildyti jo užsienio atsargas. Tam bus panaudotos lėšos iš daug metų kaupiamų Lietuvos užsienio atsargų, kurios užtikrino lito stabilumą. Kokia bus likusių atsargų paskirtis? Gal tais milijardais verta padengti dalį šalies užsienio skolos arba išdalyti algoms ir pensijoms kompensuoti?
2013 metų sausio pabaigoje Lietuvos oficialiosios užsienio atsargos sudarė 21 mlrd. litų, įskaitant 591 mln. litų vertės auksą. Didžioji užsienio atsargų dalis yra eurais, kitą dalį sudaro auksas.
Litą pakeitus euru, Lietuvos centrinis bankas sumokės 43 mln. eurų į Frankfurte (Vokietija) įsikūrusio, euro sistemai vadovaujančio ir bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą valdančio Europos centrinio banko kapitalą. Lietuvos bankas taip pat perves, 2013 metų pabaigos skaičiavimais, apie 300 mln. eurų vertės užsienio atsargų į ECB užsienio atsargas.
Šios įmokos sudaro apie 5 proc. dabartinių Lietuvos užsienio atsargų. Likusias sukauptas užsienio atsargas Lietuvos bankas valdys savarankiškai kaip ir iki šiol.
Siūlo naudoti būtiniausioms reikmėms
Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius neseniai viešojoje erdvėje pareiškė, kad nebelikus lito jam padengti valstybės sukauptas auksas (įskaitant Blokados fondą) ir užsienio valiutos atsargos, vertinami apie 15 mlrd. litų, privalo grįžti į valstybės iždą. Jas esą derėtų perduoti Vyriausybei ir naudoti šalies iždo įsipareigojimams dengti bei kitoms būtiniausioms valstybės reikmėms - "apmokėti numatytą įnašą į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą, užbaigti grąžinti ankstesnės valdžios nusavintas pensijas, susimokėti skolas policininkams ir padengti kitus likusius iždo įsipareigojimus piliečiams, taip pat laipsniškai mažinti valstybės skolą".
„Tačiau pagal Seimo sausio 23 dieną neeilinėje sesijoje skubotai priimtas Lietuvos banko įstatymo pataisas, šį milžinišką valstybės turtą (auksą ir valiutos atsargas) nuosavybės teise ketinama perleisti Europos centrinio banko “skyriumi” tampančiam Lietuvos bankui. Jei nebus pakeistas su Konstitucija prasilenkiantis 33 straipsnis, Lietuvos bankas galės pagal savo pasirinktus “principus ir tvarką“ „valdyti, naudoti ir disponuoti“ visomis dabar Lietuvos turimomis atsargomis! Dar keisčiau skamba naujas įstatymo įrašas, kad disponuojant iš valstybės perimtomis atsargomis privalu bus laikytis ne Lietuvos įstatymų, bet pačių nusistatytos „tvarkos, atitinkančius Europos Sąjungos teisės reikalavimus“, kurių, beje, nėra ir negali būti“, - neseniai paskelbtame straipsnyje teigė G.Vagnorius.
A.Bačiulis: Penktoji kolona valdžioje
veidas.lt 2014-03-11
Rusijos agresija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes nuo tų mūsų šalies politikų, kurie, vienu ar kitu būdu atstovaudami Kremliaus interesams, yra Rusijos penktoji kolona Lietuvoje.
Karas – baisus dalykas, bet turi ir vieną teigiamą savybę: jis išgrynina ir parodo tikruosius žmonių veidus. Pamenu, „paksiados“ laikais su kolega kalbėjomės, kad visai neblogai būtų, jeigu Rusija trumpam vėl okupuotų Lietuvą, bet netrukus būtų išvyta NATO sąjungininkų – daug žalos padaryti nespėtų, užtai mes netruktume pamatyti, kas yra kas Lietuvoje. Vaizdas neabejotinai nudžiuginęs nebūtų, mat jau tuomet buvo aišku, kad didžiausias pavojus Lietuvai yra ne išorinis, bet vidinis – daugybė „buvusiųjų“, naujai užverbuotų ir tiesiog moralinių puvėkų, pasirengusių pataikauti bet kuriai valdžiai už minkštą valdišką kėdę ar riebesnį dešrigalį.
Bėda, kad Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, sovietmečiu kolaboravimas su valdžia buvo masinio pobūdžio, tad Maskvai rusakalbių kolonistų vežti neprireikė – pakako savų. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo latviai ir estai galėjo nesunkiai atskirti savus nuo svetimų ir sukurti nepiliečių instituciją. Tai sovietmečio atkilėliai, turintys visas pilietines teises, išskyrus vieną – teisę dalyvauti ir balsuoti parlamento rinkimuose. Regis, smulkmena, bet dėl jos Estija galėjo atlikti šalies reformas, šiandien darančias ją vieną pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, o Latvijoje tegu sunkiau, bet sugebama perrinkti skaudžias reformas per krizę vykdančią vyriausybę.
Manot, Kremlius tik iš didelės pagarbos rusakalbių teisėms antrą dešimtmetį putojasi dėl latvių ir estų sprendimo neduoti sovietukams parlamento rinkimų teisės? Priežastis paprastesnė: galėdamas sėkmingai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą suagituoti rusakalbius Latvijos ir Estijos gyventojus, revanšistinis Vladimiro Putino režimas negali panaudoti jų kaip instrumento demokratinių rinkimų būdu pasodinti į tų šalių valdžią penktąją koloną, kurios atstovai, kaip Kryme, pakviestų „Rusijos armiją išvaduotoją“. O štai Lietuvoje – gali, kaip praėjusią savaitę ir pamatėme.
Sveikiname !
Pasidžiaukime Kovo 11-ja, Nepriklausomos
Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Branginkime,
saugokime ir puoselėkime Lietuvos laisvę.
Būkime orūs, drąsūs ir vieningi kaip tie,
kurie 1990 metais priėmė šį sprendimą.
Geros kloties Jums ir Jūsų
artimiesiems linki
Lietuvos Sąjūdis
2014-03-11
Vilnius