Kadencijos finalui – skambus akordas

lzinios.lt 2014-03-28

Penk­tus dar­bo me­tus bai­gian­ti pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar Sei­me pers­kai­tė pa­sku­ti­nį me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Ji kvie­tė vi­sus sto­ti į są­ži­nin­gą akis­ta­tą su rea­lia si­tua­ci­ja ša­ly­je ir ap­link mus. Eks­per­tų ver­ti­ni­mu, ši kal­ba - ge­riau­sia iki šiol ša­lies va­do­vės pa­sa­ky­ta.

40 mi­nu­čių tru­ku­sia­me pra­ne­ši­me D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė iš­orės ir vi­daus grės­mes vals­ty­bei, nu­ro­dė dau­ge­lį me­tų ša­lį grau­žian­čias prob­le­mas, ra­do kuo pa­si­džiaug­ti, nu­brė­žė ar­ti­miau­sios plė­tros vi­zi­jas.

Ki­taip nei anks­tes­ni vals­ty­bės va­do­vės me­ti­niai pra­ne­ši­mai, šis bu­vo itin stip­rus, emo­cin­gas ir at­spin­dė­jo stra­te­gi­nį po­žiū­rį į da­bar­ties rea­li­jas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad D.Gry­baus­kai­tės kal­ba pa­dės jai sie­kiant an­tro­sios ka­den­ci­jos.

Tel­kia vi­suo­me­nę ir politikus

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, ša­lies va­do­vės pra­ne­ši­mas - stip­rus, tel­kian­tis vi­suo­me­nę ir po­li­ti­kus šiuo at­sa­kin­gu lai­ko­tar­piu. „Ga­liu drą­siai tvir­tin­ti, kad dau­ge­lis da­ly­kų, ku­rie bu­vo iš­var­dy­ti, yra di­džiu­lis šios Vy­riau­sy­bės at­lik­tas dar­bas, kaip sa­vo­tiš­kas įver­ti­ni­mas kal­bant apie ener­ge­ti­kos pro­jek­tus“, - pa­brė­žė jis.

D.Gry­baus­kai­tė prie­kaiš­ta­vo, jog val­dan­čio­ji dau­gu­ma yra už­siė­mu­si ko­va dėl fi­nan­si­nės įta­kos zo­nų ir ne­be­tu­ri lai­ko įsi­se­nė­ju­sioms žmo­nių prob­le­moms spręs­ti. A.But­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad jei­gu to­kie in­te­re­sai iš­aiš­kė­tų, jis su jais ne­si­taiks­ty­tų.

Į pre­zi­den­tės ra­gi­ni­mą per pen­ke­rius me­tus iki 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) pa­di­din­ti kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą prem­je­ras rea­ga­vo ne itin op­ti­mis­tiš­kai. Anot jo, tai bū­tų įma­no­ma tik tuo­met, jei vyk­tų la­bai spar­tūs eko­no­mi­kos po­ky­čiai. „E­sant da­bar­ti­nei si­tua­ci­jai, šian­dien taip drą­siai teig­ti ne­ga­lė­čiau, nes yra fi­nan­si­nių ir ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad fi­nan­sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai ir gy­ny­bai ti­krai bus di­di­na­mas“, - ža­dė­jo A.But­ke­vi­čius.

Skaityti daugiau...

Savanoriais siūlosi ir jauni, ir vyresni

lzinios.lt 2014-03-25

Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų (KASP) va­do­vy­bė pa­žy­mi, kad Mai­da­no įvy­kiai ir Kry­mo oku­pa­ci­ja pa­ža­di­no žmo­nių pa­trio­tiz­mo jaus­mą.

“Ti­krai pa­ste­bi­me, kad su­si­do­mė­ji­mas sa­va­no­riš­ką­ja kraš­to ap­sau­gos tar­ny­ba yra smar­kiai pa­di­dė­jęs. Jau­nuo­liai skam­bi­na, do­mi­si, už­si­ra­šo ge­ro­kai ak­ty­viau. Taip pat ki­lęs ir re­zer­vo ka­rių su­si­rū­pi­ni­mas. Jie tei­rau­ja­si, kur rei­kė­tų pri­sis­ta­ty­ti mo­bi­li­za­ci­jos at­ve­ju“, - LŽ sa­kė KASP šta­bo vie­šų­jų ry­šių ka­ri­nin­kas vy­res­ny­sis lei­te­na­tas To­mas Pa­kal­niš­kis. Jo tei­gi­mu, ti­kro­ji si­tua­ci­ja dėl sa­va­no­rių pa­jė­gų pa­si­pil­dy­mo nau­jais ka­riais pa­aiš­kės po mė­ne­sio ar dvie­jų, bet jau aki­vaiz­du, kad to­kio be­si­do­min­čių­jų bu­mo jau se­niai nė­ra bu­vę.

LŽ kal­bin­ti KASP kuo­pų at­sto­vai vie­na­reikš­miš­kai pa­tvir­ti­no, kad tai tie­sio­giai su­si­ję su vis au­gan­čia Ru­si­jos ka­ri­ne ag­re­si­ja bei gau­sė­jan­čio­mis pro­vo­ka­ci­jo­mis Lie­tu­vos, ki­tų Bal­ti­jos ša­lių at­žvil­giu. Ne­for­ma­liai agi­ta­ci­ja pri­si­dė­ti prie kraš­to gy­ny­bos dar­bais, o ne vir­tua­liai iš­reiš­kia­ma par­ama, itin po­pu­lia­rė­ja so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

Skaityti daugiau...

Tautinių mažumų įstatymas: tik lenkams ar visoms Lietuvos mažumoms?

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose15min.lt 2014-03-28

Lietuvos lenkų parengtas Tautinių mažumų įstatymas jau kelis mėnesius pateiktas Seimui, tačiau Vyriausybė tik dabar atsibudo, kad jį rengiant nebuvo tinkamai atsižvelgta ir į kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų nuomonę. Tiesą sakant, kai kurių tautinių mažumų bendruomenių nė nebuvo paklausta. Todėl dabar Vyriausybė parlamento jau svarstomą įstatymą mėgina skubiai pataisyti. Po taisymo greičiausiai nebeliks nuostatų dėl dvikalbių lentelių ir nevalstybinės kalbos savivaldoje.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį „Žinių radijui“ teigė, kad įstatymas bus priimtas dar pavasario sesijoje, tačiau ne toks, koks pradėtas svarstyti: „Mes negalime priimti vienai tautinei mažumai išskirtinio įstatymo.“

Vėliau L.Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė 15min.lt patikslino, kad įstatymas taisomas po to, kai nepasitenkinimą jo nuostatomis išsakė Lietuvos totorių ir žydų bendruomenės.

Kurtas vien lenkams

Lietuvos totorių bendruomenės vadovas Adas Jakubauskas pripažino, kad pirminiame įstatymo variante mažosios tautinės bendruomenės buvo ignoruojamos. Nebuvo klausta nė jų nuomonės, jos nebuvo įtrauktos į Tautinių bendrijų tarybą. Joje buvo numatytas tik didžiųjų tautinių mažumų atstovavimas.

„Pataisytame variante jau tos tarybos išvis nebeliko. Taip pat pirminiame variante buvo sudarytas baigtinis tautybių sąrašas, kuris netenkino daugelio tautinių bendrijų. Mes pasisakėme, kad jokio baigtinio sąrašo negali būti, nes tautinės bendrijos, pagal Lietuvos įstatymus, negali būti skirstomos į kažkokias kategorijas“, – aiškino A.Jakubauskas.

Jo tvirtinimu, iš pradžių buvo galima daryti išvadą, kad įstatymas skirtas vien lenkų tautinei mažumai. A.Jakubauskas sutinka, kad šis įstatymas ir pataisytas liks aktualiausias lenkams, bet nemano, kad tai blogai.

Pasak jo, lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje natūraliai yra didžiausios, nes pati mažuma gausiausia, o įstatymas sumažintų kylančias įtampas ir grąžintų Lietuvai tolerantiškos šalies vardą.

„Tas įstatymas yra reikalingas, nes anksčiau mūsų valstybė buvo pavyzdys dėl 1989–2010 m. galiojusio pažangaus įstatymo. Dabar esame autsaideriai ir sulaukiame daug pelnytų priekaištų. To įstatymo nepriėmus kyla nereikalingų įtampų. Reikia jį priimti ir jame įvertinti ne tik didelių bendruomenių, bet ir mažųjų lūkesčius. Tada viskas bus gerai“, – teigė jis.

Skaityti daugiau...

Istorinėje kalboje Obama perspėja: Rusija kelia grėsmę pasaulio tvarkai ir demokratijai

 

alfa.lt 2014-03-26

Agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainoje sukėlė grėsmę tarptautinei tvarkai Europoje ir visame pasaulyje, JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį sakė istorinėje kalboje Briuselyje, kur jis lankosi pirmą kartą. Jis taip pat pabrėžė visų amerikiečių ir visų europiečių atsakomybę dėl pasaulio ateities ir dėl to, kad „laisvė toliau triumfuotų prieš tironiją”.

Savo kalbą B. Obama pradėjo sveikindamasis flamandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. „Turiu pasakyti, kad lengva mėgti šalį, žymią šokoladu ir alumi”, – sakė JAV prezidentas, sukeldamas juoko bangą.

Kelių pastarųjų amžių pasaulio istoriją JAV prezidentas savo kalboje pasistengė pristatyti per konkurencijos tarp demokratinio ir autoritarinio mąstymo prizmę. Jis pabrėžė, kad Amerika po Antrojo pasaulinio karo prisijungė prie Europos, kad padėtų „atremti tamsesnes praeities jėgas”.

„Europos žmonės yra saugesni ir labiau klesti, nes mes kartu gynėme savo bendrus idealus. Šią akimirką mes turime pasitikti iššūkį mūsų idealams, mūsų tarptautinei tvarkai, būdami stiprūs ir ryžtingi”, – sakė B. Obama.

„Aš tuo tikiu ne todėl, kad aš naivus, o todėl, kad šie mūsų idealai yra tikri. Šie idealai yra universalūs”, – tvirtino JAV prezidentas.

„Pasaulyje, kuriame iššūkiai vis dažniau būna pasaulinio pobūdžio, visos šalys turi atlikti savo vaidmenį, prisiimti savo naštos dalį”, – sakė B. Obama, akivaizdžiai galvoje turėdamas įsipareigojimų stiprinti gynybinius pajėgumus nesilaikančias Europos šalis.

OBAMA GYNYBA NESIRŪPINANTIEMS EUROPIEČIAMS: LAISVĖ YRA MOKAMA

„Mes niekada neturime manyti, kad mūsų pasiekimai yra garantuoti”, – sakė JAV prezidentas, pereidamas prie esminės kalbos dalies. Jo teigimu, Rusijos veiksmai iškėlė abejonių dėl pamatinių tarptautinės sistemos principų, dėl tikėjimo tarptautine teise.

Skaityti daugiau...

Ukraina siekia bendrų karinių pratybų su JAV

lzinios.lt 2014-03-26

Ukrai­nos pre­zi­den­to par­ei­gas ei­nan­tis Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas tre­čia­die­nį pa­pra­šė par­la­men­to pri­ta­ri­mo ka­ri­nėms pra­ty­boms su NA­TO par­tne­riais, per ku­rias JAV ka­riai at­si­dur­tų vi­sai ša­lia Ru­si­jos pa­jė­gų anek­suo­ta­me Kry­mo pu­sia­sa­ly­je.

O.Tur­čy­no­vas to­kį pra­šy­mą pa­tei­kė tuo me­tu, kai Ru­si­jos Ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ši­nin­kas Mask­vo­je pa­skel­bė, kad jo pa­jė­gos da­bar vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja vi­sas 193 ka­ri­nes ba­zes, ku­rias Ukrai­na tu­rė­jo Kry­me iki jo užė­mi­mo šio mė­ne­sio pra­džio­je.

O.Tur­čy­no­vas sa­kė, kad Ukrai­na no­rė­tų šią va­sa­rą drau­ge su ame­ri­kie­čiais su­reng­ti dve­jas ka­ri­nes pra­ty­bas – „Ra­pid Tri­dent“ („Stai­gu­sis tri­dan­tis“) ir „Sea Bree­ze“ („Jū­ros bri­zas“), ku­rios anks­tes­niais me­tais kė­lė su­si­rū­pi­ni­mą Ru­si­jo­je.

Ukrai­na pla­nuo­ja dar dve­jas pa­pil­do­mas pra­ty­bas su NA­TO na­re Len­ki­ja ir bend­ras sau­su­mos ope­ra­ci­jas su Mol­do­va ir Ru­mu­ni­ja.

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nis­tra­ci­ja šį mė­ne­sį pa­siū­lė 28 proc. su­ma­žin­ti iš­lai­das Pen­ta­go­no ini­cia­ty­vai, ku­ria re­mia­mas Ukrai­nos ir ki­tų bu­vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų pa­jė­gų mo­der­ni­za­vi­mas. Ta­čiau Pen­ta­go­no at­sto­vė sa­kė, kad ir „Ra­pid Tri­dent“, ir „Sea Bree­ze“ vis tiek tu­rė­tų ar­ti­miau­siais mė­ne­siais įvyk­ti, kaip su­pla­nuo­ta.

Pra­ty­bos „Sea Bree­ze“ ypač er­zi­no Mask­vą, nes kar­tais bū­da­vo ren­gia­mos Kry­me, kur įsi­kū­ręs Ru­si­jos Juo­do­sios jū­ros lai­vy­nas. Vė­les­niais me­tais šios pra­ty­bos bu­vo per­kel­tos į Juo­do­sios jū­ros uos­ta­mies­tį Ode­są, kur Ukrai­na taip pat tu­ri ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­zę.

Pa­teik­da­mas pra­šy­mą O.Tur­čy­no­vas sa­kė, kad jū­ri­nių pra­ty­bų da­lis „Sea Bree­ze“ šį kar­tą vyks 25 die­nas nuo lie­pos iki spa­lio mė­ne­sio dvie­juo­se Ode­sos uos­tuo­se ir „Juo­do­sios jū­ros van­de­ny­se“.

Krem­liaus pa­jė­gos an­tra­die­nį štur­ma­vo pa­sku­ti­nį Ukrai­nos lai­vą Kry­me ir da­bar vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja Bel­gi­jos dy­džio te­ri­to­ri­ją, iš ku­rios 2 mln. gy­ven­to­jų dau­gu­ma yra ru­sa­kal­biai.

Ki­je­ve Ka­ro ir po­li­ti­kos stu­di­jų cen­tro di­rek­to­rius Dmy­tro Tym­ču­kas sa­kė su­skai­čia­vęs, kad iš 61 lai­vo, ku­riuos Ukrai­na tu­rė­jo iki pra­ėju­sio mė­ne­sio, Ru­si­jos vė­lia­vos ne­iš­kė­lė tik 10 lai­vų.

Ta­čiau tik vie­nas iš li­ku­sių Ukrai­nos lai­vų – Ode­sos uos­te pri­siš­var­ta­vęs mi­ni­nin­kas „Get­man Sa­gay­dach­niy“ – yra ti­kras ka­ro lai­vas, o ki­ti dau­giau­sia – dar­bi­niai ka­te­riai.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Redaguoti žodyną

V. Landsbergis. Redaguoti žodyną

delfi.lt 2014-03-27

Susiduriant su beatodairišku revanšizmu ir totalia agresija – ko gera, prieš visą pasaulį – itin svarbu mąstyti ir kalbėti aiškiomis sąvokomis.

Ši agresija, perkelta į aktyviąją stadiją, vykdoma ne tik žemėje, bet ir smegenyse, tad ginti reikia pirmiausia smegenis.

Totalitarizmas (Rusiją valdantys neo-totai) turi būti atmestas pirmiausia sąmonės lygmeniu, nelyginant viruso infekcija po „vieninga“ liaudies kaukole, kad neplistų taip sėkmingai kaip numatyta. Juolab, kad neplistų demokratijose.

Gebelsų-kiseliovų divizijos pavojingesnės net už SD ir SS divizijas, nekalbant jau apie „niepobedimą“ Kremliaus opričnikų Wehrmachtą.

Amunicija ir taktika prieš Ukrainą buvo parengtos avansu ir gausiai, kad nūnai užlietų ne vien Rusijos TV erdves totalaus melo tvanu. Šis turėtų parengti – jei demokratijos nekapituliuos, kaip kadaise Miunchene – ir kraujo tvaną. „Už tokią Rusiją norisi ir gyventi, ir mirti, ir žudyti“, – tai Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino žodžiai reklamuojant knygą „Trečioji imperija“, kur ši svajonių imperija rodoma jau užliejusi visą Europą raudonai net iki Grenlandijos.

Skaityti daugiau...

D.Grybauskaitė: karas ir okupacija tapo realia grėsme

lzinios.lt 2014-03-27

Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne, kiek­vie­nas da­bar tu­ri pa­da­ry­ti spren­di­mą - pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti, sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa – ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją – vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne. Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė“, - ket­vir­ta­die­nį Sei­me sa­ky­da­ma pa­sku­ti­nį šios ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą tei­gė pre­zi­den­tė.

Anot jos, Ukrai­nos pa­mo­ka – įpa­rei­go­ji­mas vi­siems – vi­so­mis iš­ga­lė­mis to­liau sau­go­ti sa­vo lais­vę. „Pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti. Šį spren­di­mą rei­kės da­ry­ti vi­siems – tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek kiek­vie­nam žmo­gui“, - tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. „Grės­mės aki­vaiz­do­je vi­si per­kai­no­jo­me sa­vo ver­ty­bes. Ir, ne­abe­jo­ju, kiek­vie­no­je šir­dy­je nu­bu­do par­ei­ga – pir­miau­sia sa­vo ar­ti­mui, o drau­ge ir sa­vo Tė­vy­nei“, - kal­bė­jo pre­zi­den­tė.

Anot jos, pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį. „Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te“, - tei­gė ji.

Net ag­re­si­ja ne­iš­ju­di­no VSD

In­for­ma­ci­nis ka­ras pa­ti­kri­no ša­lies sau­gu­mo bud­ru­mą, bet net at­vi­ra ag­re­si­ja ne­pri­ver­tė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos, par­eiš­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Net at­vi­ra ag­re­si­ja Lie­tu­vos pa­šo­nė­je ne­pri­ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius, pa­vo­jus ir grės­mes , ku­rie ky­la iš už­sie­nio ar ša­lies vi­du­je“, - ket­vir­ta­die­nį skai­ty­da­ma penk­tą­jį me­ti­nį pra­ne­ši­mą Sei­me sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Stum­do­ma at­sa­ko­my­bė už grės­mių pre­ven­ci­ją ma­ži­na po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį Lie­tu­vos at­spa­ru­mą. Del­si­mas, sa­vig­rio­va ir trum­pa­re­giš­ku­mas yra blo­giau nei ne­prog­no­zuo­ja­mas kai­my­nas“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Skaityti daugiau...

Danija pasiųs šešis naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvės

Naikintuvai „F-16“15min.lt 2014-03-27

Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR.

Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, – sakoma pranešime.

Danijos URM atstovas sakė negalintis patvirtinti šios informacijos prieš posėdį parlamente, kuris vyks ketvirtadienio rytą.

Prancūzija praeitą savaitę pasisiūlė pasiųsti keturis naikintuvus į Baltijos šalis ir Lenkiją, siekiant sustiprinti NATO patruliavimą virš šio regiono.

Šių žingsnių imamasi po to, kai JAV nutarė sustiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekiant parodyti solidarumą po Rusijos intervencijos Kryme.

Didžioji Britanija šį mėnesį pasiūlė atsiųsti iki keturių „Typhoon“ naikintuvų sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją. Jie galėtų atvykti į Lietuvą balandžio pabaigoje, kai iš amerikiečių misiją perims Lenkija.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V.Landsbergis: Aukos kaip humanitarinė ir nacionalinė problema
  2. Solidarumas ir kišenė
  3. J. Tvaskienė: Litwa Srodkowa. Kam to reikia?
  4. Kaip Kremlius dalina Europą: ar Baltijos šalys lieka už raudonos linijos