Svarbu
Registracija
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
voruta.lt 2014-04-22
Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.
Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus – nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos.
Kiekvieną kartą tomaševskininkams priminti Sutarties 16 straipsnio 2 dalį: „Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“, t. y. liautis mulkinus lenkiškų mokyklų moksleivius bei rinkėjus, nerašinėti šmeižikiškų skundų, nusikabinti savo partijos iniciatyva iškabintus gatvių užrašus ir t.t.
Šalys pagal Sutarties 15 straipsnį turi užtikrinti „reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose“, todėl Seinų krašte – etninėse lietuvių žemėse, kur yra uždaryta dauguma lietuviškų mokyklų, Lenkija turi atkurti Pristavonių, Navinykų mokyklas ir visas jas (su Seinų „Žiburio“ gimnazija), kaip ir Lietuva, pakankamai finansuoti, panaikinti nepagrįstus mokesčius Vyskupo A. Baranausko fondui.
“Praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių”
veidas.lt 2014-04-22
Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.
VEIDAS: Prieš 12 metų sakėte, kad Lietuvai narystė ES ir NATO yra daug žadančio kelio pradžia, jei Lietuva pati ims kurti, o ne pasyviai stebės. Taigi Lietuva, kaip ES narė, kūrė ar stebėjo iš šalies?
V.U.: Kūrybą galima interpretuoti įvairiai. Pirmiausia mes turėjome prisitaikyti, pakeisti darbo kultūrą. Ir štai praėjus 12 metų jaučiame ryškius mūsų biurokratijos elgesio ir darbo kokybės pokyčius, kurie yra kūrybos rezultatas.
Antrą kūrybos pėdsaką palikome ES teisėkūroje. Turėjome 10 metų apšilti, suprasti, kaip ES priimami sprendimai, kaip sudaryti įvairias koalicijas, kad pasiektume reikiamų rezultatų.
O trečias mūsų įnašas buvo intelektinis. Prisidėjome prie požiūrio ir ES politikos Rytų, transatlantine kryptimi ar Rusijos atžvilgiu formavimo. Taigi praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių.
Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos dėl paramos Ukrainai
lzinios.lt 2014-04-22
Seimas Darbo partijos frakcijos siūlymu antradienį iš plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukė rezoliucijos projektą dėl paramos Ukrainai.
Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 31, trys susilaikė. Už išbraukimą buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei dauguma opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narių.
Po balsavimo konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratus veidmainyste, nes jų atstovai - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas - buvo tarp rezoliucijos projekto rengėjų.
B.Juodkos teigimu, rezoliucijos nuspręsta nesvarstyti, atsižvelgiant į praeitą savaitę Ženevoje vykusias derybas ir laukiant JAV viceprezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje rezultatų.
„Rinko parašus, tai pasirašiau, bet tai buvo prieš Ženevos susitikimą. Galvoju, kad reikėtų luktelėti. Juoba, kad atvažiuoja JAV viceprezidentas Joe Bidenas į Kijevą pažiūrėti, kaip vykdomas Ženevos susitarimas“, - savo balsavimą išimti rezoliucijos projektą BNS aiškino B.Juodka.
Jis teigė, kad jau priimta nemažai rezoliucijų dėl Ukrainos, todėl naują priimti reikia labai argumentuotai. Pareiškimus ar rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje yra padaręs Seimo Užsienio reikalų komitetas, trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetai, visas Lietuvos parlamentas.
Ar bus atkurta SSRS
lzinios.lt 2014-04-17
Pasaulis stebi augančią įtampą Ukrainos Rytuose. Prie šalies sienos sutelkta 40 tūkst. Rusijos karių. Daugelis Vakaruose vis dar negali patikėti, kad Europos valstybė, kokia yra Rusija, savo pažangą galėtų aukoti dėl XIX amžiaus geopolitinių žaidimų ir ekspansinių tikslų.
Dar 2013-ųjų gruodį žinomas politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad Rusija jau apžvelgiamoje ateityje taps demokratine valstybe – Europos dalimi. Dabar akivaizdu, kad tokią galimybę tenka atidėti neapibrėžtai tolimai ateičiai. Tačiau klausimas juo labiau aštrus – ko siekia Rusija?
Atsakyti į šį klausimą keblu, nes Rusija blaškosi neturėdama aiškios strateginės savo veiksmų krypties. Sprendimus priima siauras ratas prezidentui Vladimirui Putinui artimų žmonių, kurių motyvai sunkiai prognozuojami. Rusija įdėjo daug pastangų formuodama pažangios, atviros, solidžios šalies įvaizdį, didžiavosi būdama Didžiojo aštuoneto šalių narė. Šios daugelio metų pastangos buvo paneigtos vos per kelias savaites, o šalies žiniasklaidą užliejo antivakarietiškos isterijos banga. Rusija grimzta į šizofrenijos pelkę, todėl neįmanoma prognozuoti, kuo viskas baigsis.
Paskutinė Landsbergio kalba Europos Parlamente
alfa.lt 2014-04-16
Vytautas Landsbergis balandžio 16-ąją dieną EP visumos posėdyje Strasbūre pasakė, kaip pats pabrėžė, paskutiniąją savo kalbą Europos Parlamente. Pateikiame jos tekstą.
Paskutinė kalba
Pone pirmininke,
Gražieji Europos demokratijos ir savanoriškos vienybės statybos laikai baigiasi. Gretimuose Rytuose vėl atsivėrė kruvino priešiškumo laikai.
Pasiklausykite, europiečiai, ką Kremlius jums sako savo veiksmais.
Nešdinkis, Sąjunga, su savo vaikiškomis „vertybėmis“, jei stokoji valios ir išminties jas ginti.
Pagrindinė, jei dar ne vienintelė, vertybė ir dorybė, kuri lieka ir grįžta, yra kariškieji raumenys ir jėga; vienintelė tarptautinė teisė, kuri dar galioja ir tebėra verta ne-europinės bei anti-europinės Rusijos dėmesio, yra force majeur – neįveikiama galia.
Prieš kurį laiką gavom aiškų signalą, kai Rusijos vadovas nacionaliniame televizijos forume atsakinėjo į pasirūpintus klausimus, ir štai ko paklausė nedidelis berniukas:
– Pone prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų dėl to kaltas?
Ponas prezidentas atsakė jam, bet taip pat Jums, ponios ir ponai:
– Kaltas yra tas, kurį primušė.
Ar išgirdote? Ne, tas posakis, vertas ištiso „Mein Kampf“, niekad nebuvo aptariamas. Gal dabar jį lengviau suprasti?
Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitas
bernardinai.lt 2014-04-16
Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi Forbes žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Tai ne patologinis valdžios troškimas, kaip kartais manoma, o suprantamas rūpinimasis savuoju fiziniu saugumu. Jis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema, kurią pats kūrė. Tunelio pabaigoje – ne viltinga šviesa, bet diktatoriaus Kadafio likimas.
Pažvelkime į tai, kaip V. Putinas elgiasi su Ukraina. Jis pakankamai nuoseklus ir logiškas. Jis teisingai įvertino, kad net nedrąsūs žingsniai asociacijos su Europos Sąjunga kryptimi gali vesti prie to, kad Ukraina iškris iš pokomunistinės kleptokratinės sistemos, kuri buvo sukurta buvusios SSSR teritorijoje. Ukrainos pavyzdys galėjo tapti užkrečiamas, suvilioti V. Putino vasalus, ir tokią galimybę buvo būtina sunaikinti užuomazgose. Tiesa, jis apsiriko, kai pagalvojo, jog pakanka papirkti Viktorą Janukovyčių. Nė minties dar nebuvo apie Krymo pasisavinimą.
VSD: Lietuvoje veikiančius rusų kanalus finansuoja Maskva
Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.
Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausia – Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
„Situacija Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė – jaunoji karta, kuri nebemoka gerai rusų kalbos. Tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, – sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.
„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalbėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones ir apie tai, ką jos rašo, galėtume pasakyti, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat viena iš jų pavaduotoja“, – kalbėjo VSD atstovė.
D.Grybauskaitė: lietuvių kalba negali būti sandėrių objektu
lzinios.lt 2014-04-15
Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą - lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, - antradienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose.
Pasak D.Grybauskaitės, Seimas antradienį pasielgė teisingai nepradėjęs svarstyti šių projektų.
„Yra du įstatymai, skirtingi. Manyčiau, kad labai teisingai šiandien padarė Seimas, kad nepradėjo diskusijų, kad nepradėjo svarstyti šio klausimo. Išties abu variantai taisytini. Reikėtų labai atidžiai ruoštis ir daryti sprendimus šiuo klausimu. Paskubomis daryti tokių sprendimų tikrai negalima“, - tvirtino prezidentė.
Parlamente registruoti du įstatymų projektai pavardžių rašybos asmens dokumentuose.
Socialdemokratų atstovų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo teikiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektu siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.