Todėl jokiu būdu nenorime teigti, kad visi yra arba suinteresuoti, arba paveikti propagandos, tik norime akcentuoti vieną svarbų sutapimą – visi referendumai, apie kuriuos diskutuojame pastaraisiais metais, trukdo Lietuvai labiau integruotis į Europos Sąjungą (ES).
Iš pradžių buvo referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo rezultatas – Lietuva ir toliau importuoja ir dar ilgai importuos didelę dalį elektros energijos iš Rusijos, taip šerdama tarpininkus ir visą tinklą išlaikytinių. Prieš kelis mėnesius buvo aktyviai ruošiamasi inicijuoti referendumą dėl euro ir tikriausiai tai būtų tapę realybe, jei Seimo daugumoje esančios populistinės jėgos nebūtų pabijojusios likti už borto. Galimybė, kad euras bent trumpam suvienys socialdemokratus ir konservatorius bei nustums nuo lovio, tikriausiai ne juokais išgąsdino viktorininkus, paksistus ir tomaševskininkus. Nes lovio nebūtų, o euras vis tiek būtų. Toks nuviliantis scenarijus vyrams netiko, todėl euras bent trumpam buvo paliktas ramybėje. Beje, labai keista, kad iš karto neatsirado koks nors politinis organizmas, kuris būtų pasinaudojęs proga savo vardu inicijuoti referendumą – kad tauta išreikštų savo poziciją. Nes juk jei Viktoro Loreta pažadėjo prie euro nagų nekišti, tai nereiškia, kad kas nors visai atsitiktinai negali to padaryti savo iniciatyva.