Europos Parlamente puoselėjama net kelios istorizmo idėjos - utopinės (?) - siekti "vienos istorijos suvienytai Europai". (Suvienytoji, tai Europos Sąjunga.) Bus pastatytas prie Parlamento net specialus "Europos namų" pastatas. Kaupimui, tyrimo darbams, išvadoms. Kitaip tariant, norim sutaikyti ir suvienyti vis dar kariaujančias ES valstybių istorijas. Dieve, padėk.
Tačiau logiškai čiupus, ES valstybės narės galėtų ir privalėtų turėti, bent siekti įsistatyti lentynoje pirmiausia savo pačių vientisas istorijas. Paskui jau tartis dėl buvusių praeityje tarpusavio problemų, ypač karų ir skriaudų, tolerantiškesnio bei abipusio nušvietimo. Taip, kas vis dėlto vyko toje Europoje mums dalyvaujant. Kol turim savo nedidelėje Lietuvoje bent keletą Lietuvos istorijų, iki bendros istorijos vienai didelei Europai dar toloka.
Kartais matome pastangų susitarti bent dėl kalendoriaus. Lietuvos politinis kalendorius - tai aksiomatiškai svarbiausieji įvykiai, lėmę valstybės (Tautos) išlikimą, ir tie, dėl kurių svarbos sutariama pagal tam tikro laikotarpio protą.
Rodos, nebėra ginčų dėl Vasario 16-osios. Kai 1988 metų vasarį tuometė vietinė administracija ėmėsi Vasario 16-osios viešo suniekinimo akcijų ir net siuntinėjo prievartaujamus mokslininkus kaip instruktorius švietimo įstaigoms, tai tik rodė, kad Lietuva nelaisva. Dar po metų, Sąjūdžiui laimint didžiulį žmonių pasitikėjimą, tą proveržio dieną skambėjo Nepriklausomybės šūkiai ir priesaikos žodžiai, o LKP tik nedrąsiai mėgino kur nors prisišlieti. 1990-aisiais, jau vykstant rinkimų kampanijai į tikrą Lietuvos parlamentą, skubiai persiorientuojanti LKP šventė Vasario 16-ąją kartu su Sąjūdžiu ir tauta.
Skaityti daugiau...