D. Grybauskaitė: raštiškas „Gazprom“ pasiūlymas nepriimtinas

D. Grybauskaitė: raštiškas „Gazprom“ pasiūlymas nepriimtinasdelfi.lt 2014-02-25

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Rusijos dujų milžino „Gazprom“ raštu atsiųsti pasiūlymai yra nepriimtini, tačiau derybas reikia tęsti toliau. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad „Gazprom“ Lietuvai dar niekada nėra siūlęs tokios mažos kainos, žinoma, mainais į „arbitražinių ir kitų klausimų išsprendimą“.

„Gautas dokumentas yra labai panašus į gautą praėjusių metų balandį, kuriame išlieka panašūs pasiūlymai, tik pokyčių yra dėl kainų labai trumpam trejų metų laikotarpiui. Pasiūlymų esmė yra išlaikyta tokia pati kaip prieš metus, kai įvertinau, kad sąlygos Lietuvai yra nepriimtinos. Galime pasakyti, kaip ir nuogąstavome prieš porą savaičių, kad žodžiu sakoma viena, o raštu atsiranda labai keisti, neišsamūs, netikslūs ir nekonkretūs pasiūlymai, kurie jokiu būdu negarantuoja mums visų kitų sąlygų. Todėl kol kas toks raštiškas pasiūlymas yra nepriimtinas“, - antradienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė nenorėjo detalizuoti „Gazprom“ atsiųsto dokumento: „Kalbėti apie nuolaidas turbūt neverta, nes yra visas kompleksas sąlygų, apie ką kalbama pasiūlyme. Tai liečia ir arbitražinius ginčus, ir mūsų „Amber Grid“ situaciją, ir sutarties laiką. Kalbėti galima tik apie bendrą paketą, todėl diskutuoti apie atskiras nuolaidas yra beprasmiška“.

„Norėčiau, kad visiems būtų aišku ir nebūtų iliuzijų – kainos nuolaidos siūlomos mūsų pačių sąskaita“, - pridūrė šalies vadovė.

Pasak jos, du trečdaliai „Gazprom“ pasiūlymo yra nepriimtina. „Visa kita yra konfidencialu“, - teigė prezidentė.

Tuo metu po susitikimo su šalies vadove premjeras A. Butkevičius žurnalistams sakė, kad pirmadienį iš „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio telefonu išgirdęs, kad galioja visi žodiškai pasiekti susitarimai.

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Nesidrovėkime būti rusofobais

veidas.lt 2014-02-25

Maskvos televizijų laidose kone isteriškai reikalaujama krauju užlieti Kijevo Maidaną arba sudraskyti Ukrainą į gabalus, Sočyje olimpiados svečių akivaizdoje kazokai rimbais pliekia merginas – Rusija jau nebesigėdija būti agresyvia fašistine valstybe.

Rašant šias eilutes ketvirtadienio pavakare žuvusiųjų skaičius Kijeve artėjo prie šimto, sužeistieji skaičiuoti tūkstančiais, o abi pusės – tiek Viktoro Janukovyčiaus režimo rėmėjai jėgos struktūrose, tiek Maidano sukilėliai – atvirai perėjo prie gatvių mūšių koviniais ginklais. Kas dėsis Ukrainoje šią savaitę, kai „Veido“ numeris pasieks skaitytojus, galima tik spėlioti: gal, laimei, kraujo liejimas jau bus pasibaigęs, o gal, atvirkščiai, režimo ir laisvės siekiančių ukrainiečių kova bus virtusi plataus masto pilietiniu karu, gresiančiu sudraskyti valstybę. Bent jau tokio įvykių Ukrainoje raidos scenarijaus pastaruoju metu atvirai siekė Rusija, ragindama Rytų Ukrainą ir ypač Krymo pusiasalį, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, atsiskirti nuo daug menkiau susovietintos Vakarų Ukrainos.
Tikriausiai niekam iš stebinčiųjų įvykius Ukrainoje nekyla abejonių, kad jeigu ne atvira politinė, finansinė ir karinė Rusijos parama V.Janukovyčiaus režimui, šis smulkaus provincijos bandito pasaulėvoką turintis veikėjas niekada nebūtų nei drįsęs pasipriešinti daugumos bendrapiliečių remiamam Ukrainos suartėjimui su Europos Sąjunga, nei ryžęsis išvaikyti tuomet dar taikią eurointegracijos šalininkų demonstraciją, nuo kurios ir prasidėjo Maidano sukilimas. Ir, savaime suprantama, jei ne kasdienis Maskvos spaudimas (pastarosiomis dienomis Rusijos televizijų laidose visiškai atvirai asmeniškai V.Janukovyčiaus reikalauta sutriuškinti Maidaną karine jėga, priešingu atveju žadant paversti jį politiniu, o gal ir ne vien politiniu, lavonu), pastarųjų dienų karas Kijeve nebūtų kilęs. Visišką V.Janukovyčiaus priklausomybę nuo Kremliaus rodo vien faktas, kad, ketvirtadienį pas jį atvykus Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio ministrams, jis nesutiko su jais iš esmės tartis tol, kol savo atstovo į Kijevą neatsiuntė Vladimiras Putinas.

Skaityti daugiau...

M.Girša:Ką slepia naujųjų gelbėtojų rūbas

lzinios.lt 2014-02-25

Ar­tė­jant de­šim­ta­jam mū­sų na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) gim­ta­die­niui, kiek­vie­nas sa­vęs pa­klaus­ki­me, ar bent šia pro­ga sa­vo šir­dy­se gir­dė­si­me skam­bant „O­dę džiaugs­mui“, iš­reiš­kian­čią Eu­ro­pos gi­na­mus lais­vės, tai­kos ir so­li­da­ru­mo idea­lus. Ar dar re­gė­si­me tą bro­lys­tės vi­zi­ją, ku­rią di­dis Lud­wi­gas van Beet­ho­ve­nas ka­dai­se su­ge­bė­jo įpin­ti į ge­nia­lų mu­zi­ki­nį au­di­nį, nors tuo me­tu jau bu­vo vi­siš­kai kur­čias?

De­ja, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad šio ES him­no dva­sia ta­pa­ty­bės pa­ieš­ko­se pa­sik­ly­du­sio­je Lie­tu­vo­je daž­nam žmo­gui pa­si­da­rė ne tik ne­mie­la, bet ir sve­ti­ma ar net at­gra­si. Eu­ro­pi­nį de­šim­ties me­tų ju­bi­lie­jų pa­si­tin­ka­me į tau­ti­nio iden­ti­te­to rū­bą įvilk­to­mis, to­dėl daug kam pa­trauk­liai at­ro­dan­čio­mis re­fe­ren­du­mų ini­cia­ty­vo­mis ir kai ku­rių po­li­ti­kų ne­nau­jo­mis (prieš rin­ki­mus) įžval­go­mis apie va­ka­rie­čių mums per­ša­mas „su­pu­vu­sias“ ver­ty­bes.

Emo­ci­jų kurs­ty­to­jai ži­no daug skam­bių epi­te­tų ir mie­lai jais žong­li­ruo­ja. Ma­žai kas drįs­tų vie­šai prieš­ta­rau­ti, kad par­duo­ti pro­tė­vių krau­ju ap­lais­ty­tos gim­to­sios že­mės skly­pus da­nams, vo­kie­čiams ir ki­tiems sve­tim­ša­liams bū­tų ne­pa­trio­tiš­ka ir net nu­si­kals­ta­ma. Eko­no­mis­tų, tei­si­nin­kų ir ki­tų spe­cia­lis­tų lo­giš­ki ar­gu­men­tai prieš to­kį re­fe­ren­du­mą ir pers­pė­ji­mai apie ga­li­mas ne­igia­mas mū­sų ša­liai pa­sek­mes skęs­ta aud­rin­go­je po­pu­liz­mo jū­ro­je. Tau­tos (jei­gu 300 tūkst. par­ašų pa­dė­ju­sių žmo­nių jau ga­li­ma va­din­ti tau­ta) bal­są rei­kia gir­dė­ti. Tai su­pran­ta ir pre­zi­den­tė, prieš ke­lias die­nas ge­ro­kai su­švel­ni­nu­si sa­vo re­to­ri­ką dėl šio re­fe­ren­du­mo. Pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai baig­tas, rin­ki­mų kam­pa­ni­ja įsi­bė­gė­ja, tad ko­dėl gi da­bar ne­paf­lir­ta­vus su tau­ta tik pi­lie­čiams teik­si­mos pir­me­ny­bės įsi­gy­jant že­mę klau­si­mu?

Skaityti daugiau...

Tremtiniai reikalauja Bradausko atsiprašymo

 

alfa.lt 2014-02-24

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos taryba priėmė memorandumą, kuriuo reikalauja socialdemokrato Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko atsiprašymo dėl jo žodžių apie tremtinius.

Pasak memorandumo, Socialdemokratų partija „turi politiškai įvertinti Seimo nario Broniaus Bradausko viešą pasisakymą, kuriuo jis įžeidinėjo ir žemino buvusius tremtinius, ir įpareigoti jį viešai atsiprašyti“.

Teigiama, kad Generalinė prokuratūra turėtų tirti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už B.Bradausko viešą sovietinio genocido menkinimą.

Svarstydamas apie galimus pensijų kompensavimo finansinius šaltinius B.Bradauskas yra pareiškęs, jog tremtyje Sibire sovietmečiu gimę vaikai nepatyrė jokio streso, todėl valstybė neturėtų jiems mokėti papildomų išmokų.

„Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą. O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti? Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu kur ten tie tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką mes turime juos surasti ir irgi pensijas mokėti?“, - sakė B.Bradauskas.

Skaityti daugiau...

Aptiktas Janukovyčių šeimos pinigų plovimo centras

delfi.lt 2014-02-25

 

Sekmadienį, vasario 23 dieną, Maidano aktyvistai rado Viktoro Janukovyčiaus šeimos finansų išgryninimo centrą.

Jis buvo Olesio Gončaro gatvėje Nr. 35, Kijeve, sostinės centre įsikūrusio elitinio gyvenamųjų namų komplekso „Da Vinci“ teritorijoje, praneša censor.net.ua

Apie tai pranešė aktyvistė ir žurnalistė Tatjana Čornovol, kuri buvo maidaniečių grupėje, aptikusioje šį objektą.

„Šiame biure, mūsų duomenimis, Artiomas Pšonka (buvusio generalinio prokuroro Viktoro Pšonkos sūnus, „Regionų partijos“ deputatas - red.) rinko V. Janukovyčiui „otkatus“, ėmė kyšius ir visa kita, ką tik įmanoma. Lėšas šeimai vežantys žmonės važiuodavo būtent į šį biurą“, - pažymėjo T. Čornovol.

Įdomu tai, kad įmonė, statanti naują rezidenciją V. Janukovyčiui, aktyvistų teigimu, užregistruota tuo pačiu adresu, devintame biurų pastato aukšte.

DELFI fotogalerijoje – V. Janukovyčiaus vila, kurioje – išskirtinė prabanga:

 

„Mes pakilome į devintą aukštą, ir ten radome labai išskirtinį restoraną, kur akvariume plaukiojo omarai. Viename iš šio restorano kabinetų mes radome pakankamai įdomų sąrašą, kuriame buvo išvardintos asmenų pavardės, greičiausiai tai buvo specialių šio restorano kortelių savininkai. Kiekvieno lankytojo kortelėje saugoma po 20 tūkstančių nežinia ko. Galbūt tai toks užsakymo limitas, už kurį jie galėjo pavalgyti“, - spėliojo aktyvistė.

Įdomu, kad pirmoje sąrašo vietoje – A. Pšonka, o toks pakankamai žinomas Ukrainoje žmogus pavarde Kurčenka įsitaisė tik 16-oje vietoje. Sąraše taip pat yra ir toks Sergejus Šachovas. Tai verslininkas iš Lugansko srities, buvęs Lugansko srities tarybos deputatas, pagarsėjęs „rinkėjų papirkinėjimo“ technologija – jiems buvo duodama po 50 grivinų mainais už paso duomenis, kuriuos vėliau naudojo savo valiutų machinacijose. S. Šachovas įsipainiojęs daugelyje pinigų plovimo schemų, bendradarbiavo su vadinamaisiais konvertavimo centrais, kurie užsiimdavo neteisėtu pinigų išgryninimu ir valiutos keitimu.

Skaityti daugiau...

Kodėl aš renkuosi Europos Sąjungą

lzinios.lt 2014-02-21

Keis­ta, ta­čiau pra­ėjus 23 me­tams nuo Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Lie­tu­vo­je kai kam ky­la klau­si­mas, ką rink­tis – Ry­tus ar Va­ka­rus? Lyg pa­mirš­ta, kad mū­sų vals­ty­bė jau du kar­tus aiš­kiai pa­si­rin­ko – per 1991 me­tais vy­ku­sį re­fe­ren­du­mą dėl Ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo ir per 2003-ių­jų re­fe­ren­du­mą, kai bu­vo bal­suo­ja­ma dėl sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES). 

Per pir­mą­jį re­fe­ren­du­mą iš­trūk­ti iš so­vie­tų ka­lė­ji­mo va­lią iš tuo­met 2,2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių par­eiš­kė net 90,5 pro­cen­to. Per an­trą­jį re­fe­ren­du­mą ES en­tu­zias­tų bu­vo ma­žiau - 63,37 proc. vi­sų rin­ki­muo­se da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų. Tuoj bus de­šimt­me­tis, kai esa­me an­tros pa­gal ga­lin­gu­mą pa­sau­ly­je eko­no­mi­kos – ES – šei­mos na­riai. Mū­sų su­ve­re­ni­te­tą gi­na ga­lin­giau­sias pla­ne­to­je Šiau­rės At­lan­to ka­ri­nis al­jan­sas NA­TO. Ta­čiau vi­suo­me­nė­je vėl su­stip­rė­jo abe­jo­nės, ar mes tei­sin­gai pa­si­rin­ko­me. Gal­būt pa­si­rin­kę Ry­tus, kon­kre­čiai - Ru­si­ją, gy­ven­tu­me ge­riau? Juk vis dar gy­vos le­gen­dos, kad so­viet­me­čiu esą už­tek­da­vo nu­vež­ti į Mask­vą ko­kiam nors funk­cio­nie­riui deš­rų ar kum­pių, ir ne­tru­kus mai­nais į Lie­tu­vą bū­da­vo pra­de­da­mi pum­puo­ti mi­li­jar­dai. Esą iš jų bu­vo ir tie­sia­mi ke­liai, ir sta­to­mos mo­kyk­los bei li­go­ni­nės, ir me­lio­ruo­ja­mi pla­tūs „kol­cho­zų“ lau­kai.

Bu­vo lai­kas, kai no­rė­jau at­sek­ti, iš kur ki­lo to­kios kal­bos. Ak­ty­viai ieš­ko­jau kon­kre­čių liu­di­ji­mų. Ta­čiau jų taip ir ne­ra­dau. To­dėl ma­nau, kad tai yra gra­ži liau­dies le­gen­da, gal­būt net kie­no nors spe­cia­liai su­kur­ta. Ma­ža to, pa­da­riau iš­va­dą, kad į Lie­tu­vą ir ki­tas Bal­ti­jos ša­lis Mask­vos mi­li­jar­dai bu­vo pum­puo­ja­mi ne dėl mū­sų deš­rų ar kum­pių, o dėl to, kad čia gy­ve­no darbš­tūs, par­ei­gin­gi, iš­ra­din­gi ir, kaip da­bar sa­ko­ma, at­vi­ri nau­jo­vėms žmo­nės. Be to, di­džio­ji da­lis mū­sų ša­lį pa­siek­da­vu­sių mi­li­jar­dų te­ko va­di­na­mo­sioms „paš­to dė­žu­tėms“, dir­bu­sioms dėl ka­ri­nės So­vie­tų Są­jun­gos ga­lios. Tų ga­myk­lų ter­ša­lai mus nuo­di­ja iki šiol, to­dėl Lie­tu­va vei­kiau bu­vo iš­nau­do­ja­ma, o ne ji iš­nau­do­jo so­vie­ti­nę sis­te­mą.

Skaityti daugiau...

V.Janukovyčius siunčia kulkas į oponentus

lzinios.lt 2014-02-21

Krem­lius jau be­veik at­vi­rai ra­gi­no Ukrai­nos val­džią nau­do­ti jė­gą prieš pro­tes­tuo­to­jus ir šan­ta­žu va­di­no sank­ci­jas, ku­rias svars­tė Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Tuo me­tu Ki­je­ve ukrai­nie­čiai au­ko­jo gy­vy­bes ne­ly­gio­je ko­vo­je su nu­si­kals­ta­mu re­ži­mu.

Va­kar Ki­je­ve tę­sė­si pro­tes­tuo­to­jų su­si­rė­mi­mai su ge­rai gink­luo­to­mis Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus sau­gu­mo pa­jė­go­mis. Kaip tei­gė pro­tes­tuo­to­jams pa­gal­bą tei­kian­tys me­di­kai, ga­lė­jo žū­ti ma­žiau­siai 100 žmo­nių. Už­sie­nio ko­res­pon­den­tai ma­tė aikš­tė­je prie pa­što ir vieš­bu­čių de­šim­tis su­gul­dy­tų kū­nų su aki­vaiz­džio­mis šau­ti­nė­mis žaiz­do­mis. Iš­va­ka­rė­se pre­zi­den­tas pa­skel­bė pa­liau­bas, bet sau­gu­mo pa­jė­gų iš gat­vių ne­ati­trau­kė, o pro­tes­tuo­to­jai vėl užė­mė ke­lis pa­sta­tus, Eu­ro­pos aikš­tę ir Gru­ševs­kio gat­vę, ten vėl ėmė sta­ty­ti ba­ri­ka­das. Ukrai­nos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Vi­ta­li­jus Za­char­čen­ka par­eiš­kė, kad mi­li­ci­jai iš­duo­ti ko­vi­niai gink­lai bus ati­tin­ka­mai pa­nau­do­ti.

Svars­tė sankcijas

Tuo me­tu, kai Ki­je­ve vi­rė ne­ly­gi ko­va, ten vie­šė­jo trys Eu­ro­pos Są­jun­gos (Len­ki­jos, Vo­kie­ti­jos ir Pra­ncū­zi­jos) už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai. Jie tu­rė­jo iš­vyk­ti į Briu­se­lį, kur bu­vo lau­kia­ma, kad ES pa­ga­liau pa­skelbs sank­ci­jas už smur­tą Ukrai­no­je at­sa­kin­giems as­me­nims, bet li­ko Ki­je­ve tęs­ti de­ry­bų.

Eu­ro­pai vis dar ti­kin­tis dia­lo­go ir komp­ro­mi­so, JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­tas jau tre­čia­die­nį įve­dė vi­zų drau­di­mą dvi­de­šim­čiai Ukrai­nos val­džios par­ei­gū­nų. Jų pa­var­dės ne­skel­bia­mos, tik pa­sa­ky­ta, kad jie vi­si yra ci­vi­liai, ku­riuos Va­šing­to­nas lai­ko at­sa­kin­gais už smur­tą ir žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus. Dar sau­sį Va­šing­to­nas at­šau­kė vi­zas, iš­duo­tas Ukrai­nos ly­de­riams, lai­ko­miems su­si­ju­siais su ne­ra­mu­mais ir rep­re­si­jo­mis. Se­niai lai­kas pa­da­ry­ti ir kur kas dau­giau - ati­mti iš Ukrai­nos val­džios tur­tus, ku­riuos ji tu­ri Vie­no­je, Lon­do­ne ar Ni­ko­si­jo­je. Ži­nia, smū­gis per ki­še­nę vi­suo­met yra be­ne vie­nin­te­lis, ku­ris skau­džiau­siai at­si­lie­pia.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Kijeve ir pasaulyje

V. Landsbergis. Kijeve ir pasaulyje

delfi.lt 2014-02-20

Padėtį Ukrainoje lemia piliečio Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimas: ar jis vykdys kitos valstybės viršininko įsakymą kaip privalomą sau, ar sustos ties masinių žudynių riba.

Jokia žodžių maskuotė, jokia diktatūrinė demagogija ar samdytos provokacijos negali pakeisti savo piliečių kraujo praliejimo faktų. Kai Rusijos vadovas „kovos su teroristais“ pretekstu nutraukė teisiškai galiojančią Taikos sutartį su Čečėnijos respublika Ičkerija, tai kainavo šimtus tūkstančių, tarp jų 60.000 vaikų, gyvybių. Bet senieji smurtininkai nepajėgūs net sugalvoti ką nors nauja. Prisiminkim, kaip „Alfos“ šturmovikai atvyko į taikią komandiruotę Vilniuje, kad be jokio šūvio ir granatų išvaduotų Lietuvos užgrobtą Lietuvos televiziją. Pilnam agresijos meniu trūko bent vieno saviškio lavono, tai nušovė galbūt suabejojusį leitenantą V. Šackich iš kelių centimetrų į nugarą. Anuometinis SSRS vadovas buvo davęs pats sau leidimą naudoti Lietuvoje ginkluotą jėgą, „jeigu kils pavojus žmonių gyvybėms“, - o tokį pavojų su V. Ivanovo ar kitais „titiuškomis“, gal net prisimetusiu dabar Kijeve „dešiniuoju sektorium“ , nesunku sukelti. Taip šiandien ir V.Janukovyčius, pagrūmotas V. Putino rimbu, vaidina tautos gynėją.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. A. Piontkovskis: po Gruzijos – Ukraina, po Ukrainos – Baltijos valstybės
  2. Paliaubos Kijeve baigėsi: aukų skaičius perkopė 30, evakuotas vyriausybės pastatas
  3. Slaptas Rusijos vaidmuo Ukrainos krizėje
  4. Prie Seimo suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai