Išskirtiniame interviu 15min.lt J.McHughas patikino, kad ateityje Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas bus dar glaudesnis, tačiau konkrečių priemonių, kurių ketinama imtis, dar neįvardijo.

– Tai pirmasis kartas, kai lankotės Lietuvoje. Kodėl nusprendėte atvykti būtent dabar? Ką aptarėte su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku?

– Taip, esu čia pirmą kartą. Vilnius yra nuostabus miestas. Vakar vakarieniaudami sutikome daugybę amerikiečių turistų. Tikrai norėčiau čia pasilikti dar ilgiau.

Būtent šiomis dienomis į Lietuvą atvykau dėl to, kad dabar JAV kariai iš173-iosios oro desanto brigados dalyvauja pratybose Lietuvoje. Lankiausi Rukloje, stebėjau jų darbą. Norėjau pamatyti, kaip abiejų šalių kariams sekasi bendradarbiauti. Esu labai patenkintas tuo, ką pamačiau. Tai mūsų atsakas į tai, kas vyksta Ukrainoje.

O su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku aptarėme tolesnį mūsų karinį bendradarbiavimą.  

– Kiek laiko Lietuvoje praleis 150 JAV karių? Ar įmanoma, kad jie čia bus nuolat? Ar Lietuva prašo kitokios karinės pagalbos iš JAV, pavyzdžiui, dislokuoti „Patriot“ raketas?

– Susitikime su J.Oleku kalbėjome apie tai. Lietuva labai suinteresuota išplėsti bendradarbiavimą su JAV kariuomene ir žiūrime, ką galime padaryti, kad tai pasiektume. JAV kariuomenė yra įsipareigojusi Lietuvai, kad mūsų kariai dalyvaus pratybose Lietuvoje iki šių metų pabaigos. Kartu su NATO partneriais žiūrime, kokių priemonių būtų tinkama imtis po 2015 m. Iš Lietuvos pusės matau didžiulį susidomėjimą bendradarbiavimo stiprinimu. Mes taip pat tuo suinteresuoti. Iki dabar mes labai sustiprinome dalyvavimą bendrose pratybose ir NATO, ir dvišaliame lygmenyje.

– JAV kariuomenės biudžetas per  pastaruosius metus buvo smarkiai apkarpytas. Kaip manote, ar šalies saugumas yra ta sritis, kurioje reiktų taupyti?

– Šioje srityje taupė ne tik JAV. Kaip mes matome, beveik visų NATO šalių lyderiai per finansų krizę nutarė sumažinti išlaidas gynybai. Kaip ir kiekvienas kariuomenės vadovas, taip pat ir aš visada labiau norėčiau didesnio finansavimo nei mažesnio. Tačiau realybė yra kita. Kita vertus, nepaisant to, kad biudžetai buvo karpomi, mes ir dabar turime pakankamą finansavimą ir pakankamas priemones tam, kad užtikrintume šalies saugumą ir užtikrintume savo karių įsitraukimą pratybose tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje, tiek čia, Lietuvoje. Šiomis dienomis, kai susidūrėme su karine agresija Europoje, mes galime užtikrintai pasakyti, kad turime visas galimybes užtikrinti savo šalies saugumą ir esame visada pasiruošę ginti NATO nares pagal Šiaurės Atlanto sutarties penktąjį straipsnį.

– Lietuva nusprendė, kad savo įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP gynybai įvykdys tik 2020-aisiais. Kaip vertinate tokį sprendimą? Ar nebus per vėlu?

– Tai, ką Lietuva jau padarė iki šiol stiprindama savo karines galias, yra stulbinama. Kaip minėjau, kitos NATO šalys pastaruoju metu tik karpė kariuomenių biudžetus. Tuo tarpu Lietuva, net ir būdama tokioje pat sunkioje finansinėje situacijoje, sugebėjo įsipareigoti ateityje išlaidas padvigubinti. Jokia valstybė to negali padaryti per vieną naktį, todėl paskirta data yra priimtina.

Ką aš skatinčiau Lietuvą  daryti jau dabar, tai numatyti tikslų planą, kas, kaip ir kada bus daroma už tas padidintas lėšas, kad tie pinigai būtų išleisti racionaliai, atsakingai ir atneštų didžiausią naudą. Svarbu, kad įsigytos priemonės būtų tikrai reikalingos, panaudojamos ir atitiktų bendrus NATO standartus.  

– Pastaruoju metu NATO buvo itin atvira Rusijai organizacija, Vokietijos kompanija, kaip paaiškėjo, net ruošė Rusijos karius. Ar nebuvo suklysta leidžiant Rusijai taip artimai susipažinti su mūsų gynybos sistema?

– Nemanau, kad tai buvo klaida. Net ir šiuo sudėtingu metu mes esame kur kas labiau pažengę tarpusavio santykiuose nei buvome Šaltojo karo ir Sovietų Sąjungos laikais. Akivaizdu, Rusijos veiksmai per pastarąsias savaites labai liūdina ir kelia klausimų dėl to bendradarbiavimo sėkmingumo.

Tačiau situacijos Ukrainoje išsprendimas ir galimybė pasukti taikos keliu vis dar Rusijos galiose. Mes esame pasiruošę dirbti su ja tuo klausimu. Iš savo daugiau nei 40 metų vyriausybinio darbo patirties galiu pasakyti, kad skaidrumas visada pasiteisina.

Karai ir konfliktai dažniausiai prasideda ten, kur yra nežinomybės ir nesusipratimų. Kai dvi šalys supranta ir žino viena kitos pajėgumus, tokiems konfliktams kilti galimybių yra kur kas mažiau. Žinoma, visi mes norėtume, kad pastarųjų savaičių įvykių Ukrainoje nebūtų, tačiau turime išlikti atviri ir tikėtis, kad rytojus bus šviesesnis. Šią akimirką tai yra Rusijos valioje.

– 1994 m. pasirašyta sutartimi JAV ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo ginti Ukrainą nuo bet kokio priešo. Kaip JAV gina Ukrainą nuo dabar vykstančio karo?

– Aš nesu politikas. Galiu pasakyti tik tiek, kad JAV nepripažįsta neteisėtų referendumų, ypač vykusio Kryme. Mes niekaip nepritariame separatistiniams Rytų Ukrainos judėjimams. Mes niekada nepripažinsime Krymo aneksijos. Laikome Ukrainą tvirta, nedaloma savarankiška valstybe ir tikimės, kad Prezidento rinkimai šį savaitgalį Ukrainoje sėkmingai įvyks.  

– Rusija Ukrainoje pradėjo nekonvencinį karą. Ar tai nauja karinė taktika?

– Turbūt visos išmintingos pasaulio valstybės labai įdėmiai stebėjo įvykius Kryme. Kaip karinės struktūros ten veikė ar neveikė. Neseniai lankiausi Turkijoje įsikūrusioje NATO bazėje. Mes kalbėjome apie tai. Mes galvojame, ką reikia daryti, kad ateityje tokia strategija niekur pasaulyje nepasiteisintų.

– Kaip jūs manote, kas iš tiesų yra tie vadinami „žali žmogeliukai“ ir „kolorado vabalai“?

– Aš nesilankiau Ukrainoje ir nekalbėjau su jais. Nenoriu apsimesti tikrai žinantis. Žinoma, yra visokių nuomonių. Jie vadinami ir ukrainiečiais separatistais, ir kariais iš Rusijos, tik nevilkinčiais uniformų ir kitų skiriamųjų ženklų. Tokia galimybė turi būti giliau išanalizuota ir mes turime būti pasirengę atremti net ir tokius užslėptus puolimus.  

– Ar, jūsų nuomone, įmanoma būtų tokia nekonvencinė invazija į Baltijos šalis? Kaip pasirengti tokiam puolimui ir kaip gintis tokiame kare?

– Mes nekontroliuojame ir nežinome to, ką Rusija ketina daryti ateityje. Tačiau mes kontroliuojame situaciją čia. Mes turime rimtų įsipareigojimų tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai. Manau, kad ir mano apsilankymas čia siunčia aiškią žinutę apie mūsų įsipareigojimų rimtumą tiek dvišaliame, tiek NATO kontekste. Galiu patikinti, kad ir tokiu atveju galiotų NATO sutarties 5 straipsnis.

– Kaip manote, ar ekonominių sankcijų iš Vakarų prispausta Rusija netaps dar agresyvesnė? Ar ekonomika patikimas ginklas kautis su šalimi, kuri žengia į karą?

– Nepaisant aplinkybių, visada lieka agresijos galimybė. Aš manau, kad tai labai neišmintinga galimybė, nepaisant to, kokia situacija bebūtų. Tačiau Rusija turi suprasti, kad jos elgesys, kurį mes matome pastaruoju laiku, yra nepriimtinas tarptautinei visuomenei. Mes žinome, kaip stipriai Rytų ir Vidurio Europa yra priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, energetinių šaltinių, bet Rusijos ekonomika taip pat labai stipriai priklausoma nuo galimybių pasiekti šias rinkas.

Ekonominės sankcijos ilgalaikėje perspektyvoje gali būti labai efektyvios parodyti Rusijos vadovybei, kad taip, kaip Ukrainoje, elgtis negalima. JAV prezidentas Barackas Obama sako, kad Rusijai neatsitraukiant sankcijos jau artimiausiu metu dar labiau griežtės. Manau, kad tai išmintingas kelias konfliktui išspręsti taikiai. Agresija visada  lieka kaip galimybė, tačiau tai turi būti paskutinė priemonė. Tikimės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supras, kad vienintelis protingas kelias šiuo metu yra konflikto išsprendimas.

– Kaip vertinate Europos Sąjungos vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje? Ar nemanote, kad ji turėtų būti ryžtingesnė, nes dabar JAV imasi kur kas griežtesnių veiksmų nei Europa?

– Aš nenoriu vertinti, kiek Europos Sąjungai rūpi ar nerūpi konfliktas Ukrainoje. Manau, kad galbūt čia yra nuomonių skirtumų, kaip jų būna visose didelėse organizacijoje. Manau, kad visi tie skirtumai gali būti panaikinti diskutuojant. 28 NATO valstybėms būna sunku pasiekti visiškai vieningą nuomonę bet kokiu klausimu. Kartais tam prireikia nemažai laiko. Manau, kad iki šiol pritaikytos sankcijos rodo, kad galų gale teisingas susitarimas vis tiek būna pasiekiamas.