Svarbu
Registracija
Anušauskas: valstybė – ne tik žemėlapiuose
Valstybės dienos išvakarėse galima prisiminti viską, kas siejasi su mūsų valstybingumo formavimusi. Nors, žinoma, tam menkai pasitarnauja fontano žemėlapiai prie Seimo, bet jie suteikia peno pamąstymams – ar valstybė, kuri kažkada buvo gerokai didesnė už Maskvos kunigaikštystę, paliko mumyse tik žemėlapių vaizdus? Kas liko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų mąstymo štampuose, kurie keliauja iš kartos į kartą? Ar imperinis mąstymas, mėginant subalansuoti skirtingas valdomas tautas vienos valstybės rėmuose (kartais tai netinkamai pavadinama buvusia tolerancija), yra iki šiol gyvas?
Su Valstybės diena
Liepos 6-oji, Lietuvos Valstybės diena – tai karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o Mindaugas, suvienytos Lietuvos valstybės įkūrėjas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, pirmąją savo sostinę, manoma, buvo įkūręs Kernavėje. Šiandien jos didybę primena piliakalnių kompleksas. Švęsdami Valstybės dieną nepamirškime, kad valstybė – tai mes ir kad visi esame atsakingi už jos šiandieną ir rytdieną. Prasmingos šventės ir gražaus gyvenimo savo sukurtoje valstybėje!Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai (programa)
Autorius: Voruta Data: 2013-07-05, 09:
Liepos 6-oji – Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Valentinas Stundys: Lietuvių kalbos konstitucinis statusas yra įpareigojantis
 |
| Valentinas Stundys |
www.15min.lt Valentinas Stundys 2013-07-02
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) birželio 18 d. sprendimas dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, įteisinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvintas užduotis mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, yra unikalus ir reikšmingas įvykis dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia bene pirmą kartą toks Teismas svarstė tokio pobūdžio bylą. Svarbu, kad Teismas, pasitelkęs ekspertus, paskelbė labai išsamų, argumentuotą sprendimą, leisiantį švietimo politikoje atskirti pelus nuo grūdų ir nustatantį aiškias konstitucines gaires tautinių mažumų teisių srityje.
Teisėjų kolegija pagrįstai susiejo ginčijamą teisinę problemą su valstybinės kalbos konstituciniu statusu bei samprata ir tautinių mažumų apsaugos normomis, nuosekliai rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Europos teismų praktika.Konstitucinis Teismas traiško valdančiųjų viltis kitąmet pademonstruoti gerumą
www.15min.lt Liepa Želnienė 2013-07-04
Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją ir nurodymas valdantiesiems išeitį iš situacijos rasti iki spalio gali smarkiai apriboti valdančiųjų galimybes pademonstruoti socialinį jautrumą ir gerumą Lietuvos žmonėms.
Finansų ministerija kol kas nežino, kaip išnarplioti KT nutarimo padiktuotą galvosūkį be didelių finansinių netekčių biudžetui. Skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti KT nutarimo įgyvendinimas ministerija Vyriausybei ketina pateikti tik rudenį. Tuomet Seimas turės per mėnesį suspėti priimti būtinus teisės aktus.
To padaryti nespėjus įsigaliotų iki krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.Žodis Europos Parlamente pradedant Lietuvos pirmininkavimą ES
 |
Ką gi, visuomet reiktų žiūrėti, kokio lygmens būna atkaklumas ir pasišventimas siekiant galimumo ribos net jei daugelis mano, jog tai apskritai neįmanoma. Lietuva praeityje sugebėdavo.
Pagrindiniai taškai susitelkiant dviems svarbiausiems tikslams greta biudžetų ir Sąjungos vidaus patikimumo, mano požiūriu, būtų šie:Europos integracija – netobula, bet neįkainojama
www.veidas.lt Nerijus Mačiulis 2013-07-02
Šiuo metu labai svarbu įtikinti pačius europiečius ir investuotojus, kad Europos integracija tęsis.
„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“, – tokią įžvalgą ir prognozę tuometis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 m.Krizė prasidėjo mažiau nei po dešimtmečio, 2010-ųjų pradžioje, kai Graikija, o vėliau ir kelios kitos euro zonos valstybės prarado investuotojų pasitikėjimą, ir jų gelbėjimas tapo tarptautinių institucijų atsakomybe bei galvos skausmu.
Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrėjai suprato, kad ji nėra tobula ir sėkmingam jos funkcionavimui trūksta kai kurių kertinių akmenų. Kokie gi tie kertiniai akmenys, arba instrumentai, apie kuriuos kalbėjo R.Prodi, ir kodėl jų negalėjo atsirasti prieš sukuriant pinigų sąjungą?
A. Lapinskas. Rusai skųsis Ženevai ir Varšuvai
 |
|
Anatolijus Lapinskas Š. Mažeikos nuotr. |
Prieš pustrečių metų straipsnyje „Lietuvos rusų mokyklos kyla į kovą“ prognozavau, kad anksčiau ar vėliau šalia lenkų „kovą“ stos (aišku, kad pakalbinta iš šalies) ir Lietuvos rusų diaspora. Tuomet rašiau apie rusų mokyklų neva pasipiktinimą dėl dviejų-trijų dalykų dėstymo valstybine kalba.
Paminėjau ir tos kovos informacinį partnerį laikraštį „Litovskij kurjer“, kur žinomo lenkų veikėjo Valdemaro Tomaševskio lūpomis buvo išreikštas pasipiktinimas Seime surengta Latvijos tautinių mažumų švietimo patyrimui skirta konferencija. Europarlamentaro lūpomis ji buvo pavadinta „konferencija su aiškiais nacionalizmo elementais“ ir neįtikėtina išvada: „viskas linksta į tai, kad galima būtų susidoroti su tautinėmis mažumomis – rusais, lenkais, žydais“.