Valentinas Stundys: Lietuvių kalbos konstitucinis statusas yra įpareigojantis

Valentinas STUNDYS
Valentinas Stundys

www.15min.lt Valentinas Stundys 2013-07-02

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) birželio 18 d. sprendimas dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, įteisinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvintas užduotis mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, yra unikalus ir reikšmingas įvykis dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia bene pirmą kartą toks Teismas svarstė tokio pobūdžio bylą. Svarbu, kad Teismas, pasitelkęs ekspertus, paskelbė labai išsamų, argumentuotą sprendimą, leisiantį švietimo politikoje atskirti pelus nuo grūdų ir nustatantį aiškias konstitucines gaires tautinių mažumų teisių srityje.

Teisėjų kolegija pagrįstai susiejo ginčijamą teisinę problemą su valstybinės kalbos konstituciniu statusu bei samprata ir tautinių mažumų apsaugos normomis, nuosekliai rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Europos teismų praktika.

LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, suformavo fundamentalias teisines pozicijas, kylančias iš lietuvių kalbos konstitucinio statuso bei tautinių mažumų apsaugos demokratinių tradicijų.

  • Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
  • Asmens tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso, nes kitaip būtų pažeistas Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas.
  • Valstybė gerbia tautinių mažumų teisę saugoti ir puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tačiau atkreipia dėmesį ir į pareigą: integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu Lietuvos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu – siejasi su pastangomis išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
  • Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Patariamojo komiteto dėl tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo (2012-05-24) komentarą, kuriame yra nurodyta, jog itin svarbu tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą, kadangi jos nemokėjimas užkerta tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, gali apriboti jiems universitetinio išsilavinimo prieinamumą ar įsidarbinimo galimybes.
  • Valstybė turi pareigą sudaryti galimybes tautinėms mažumoms mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, ji turi teisę nustatyti reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą bei sudaryti tam tinkamas sąlygas.

Mūsų valstybė, įtvirtindama valstybinės kalbos mokėjimo normas brandos egzamino reikalavimuose, jau keliolika metų nuosekliai rūpinasi sudaryti tinkamas sąlygas mokytis – gerų sąlygų užtikrinimui taikomas 20 proc. didesnis mokinio krepšelis, todėl klasės skaidomos į grupes, užtikrinamas aprūpinimas mokomąja medžiaga ir šaltiniais, nėra prievolės mokytis antros užsienio kalbos ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad ir per gimtosios kalbos ir literatūros pamokas mokomasi daug dalykų, kurių reikia ir lietuvių kalbos, ir literatūros egzaminui – visuotinės literatūros, įvairių žanrų ir reikalavimų, struktūros, argumentacijos ir t.t., todėl tie, kurie skaičiuoja ir lygina pamokas, yra visiškai neteisūs. Buhalterija šiuo atveju tiesiog netinka, ji iškreipia realų vaizdą.

LVAT taikliai pastebėjo, kad sprendimai šioje srityje turi būti pagrįsti ir proporcingi. Negali būti kas nors keičiama, jei kažkam tai norisi daryti. Vertingi Teismo pastebėjimai, raginantys, priimant sprendimus, atlikti išsamius tyrimus, ekspertizes.

Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pabaigia politikų ginčus dėl tautinių mažumų švietimo politikos krypties, pastaruosius egzamino palengvinimus pripažindamas kaip diskriminacinius: šių metų brandos egzamino normos pažeidė mokinių, kurie baigė mokyklas lietuvių mokomąja kalba, interesus.

Lietuva yra užtikrinusi visas reikiamas sąlygas, svarbu, kad valdančioji koalicija ir LLRA politikai suvoktų tautinių mažumų politikos strategijos nuoseklumo būtinumą, – siektų ne kokio uždarumo, o savo veiksmais skatintų visuomenės integraciją ir darną.

Nuomonę išsakė Valentinas Stundys, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas.