Svarbu
Registracija
Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas
 |
2013-06-23 Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m. Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis” plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R. Baltuškienė, ir Z. Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E. Šiugžda ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.
Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių.Pasisakymas pristatant knygą „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
 |
Birželio 20 d. Lietuvos Sąjūdžio salėje buvo pristatyta Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“. Joje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.
Pateikiame Gintauto Šapokos kalbą, pasakytą per minėtą knygos pristatymą.
Pradžioje pasakysiu kaip kilo sumanymas išleisti šitą knygą. Turiu draugą bibliotekininką Algį Mikšą, kuris irgi užsiima leidyba, tik jį daugiau domina Čekijos ir Lietuvos klausimais, jis sėdėdamas bibliotekose surinko daug medžiagos ir apie Lenkiją ir Lietuvą. Šia medžiaga pasidalino su manimi. Skaitydamas ją pamačiau daug panašumų su kuriais susidūrė Lietuva 1918-1922 metais kovodama dėl savo tarptautinio pripažinimo lyginant su Lietuva po Kovo 11.
Landsbergis: ar įmanomas pagarbesnis Rusijos elgesys su ES ?
Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete europarlamentaras Vytautas Landsbergis paprašė naujai paskirtojo Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko pasidalinti esminiais pastebėjimais, „ar Rusiją tikrai domina ir ar turi ji rimtesnių interesų plėtoti santykius su ES kaip visuma“.
„Tikrovėje matome, jog Rusija, įasmeninta savo lyderio, darbuojasi stumdama savo interesus pirmiausiai pavienėse ES valstybėse narėse gana ryškiai jas išskirdama ir net supriešindama. Europos Sąjungos reikia tik nuolaidoms ir politinei naudai, pavyzdžiui, kaip legitimizuoti jėga pakeistą Kaukazo žemėlapį.
Ar yra kokių nors pokyčių ženklų toje taktikoje? Pavyzdžiui, link ES politikos pripažinimo pagal jos reikšmę, o ne kaip „priešiškos“ Rusijai, ar tai būtų energetikos, ar žmogaus teisių sritys.
Prieš Zuoko transporto reformą telkiamos jungtinės pajėgos
Prieš Vilniaus mero Artūro Zuoko ruošiamą Vilniaus viešojo transporto pertvarką telkiamos jungtinės pajėgos. Penktadienį nuo 17 val. (pradžia prie savivaldybės) rengiama aktyvių transporto keleivių akcija – prie stotelių su plakatais rinksis judėjimo už troleibusus Vilniuje atstovai ir kalbės su keleiviais apie numatomą reformą, dalys informacines skrajutes, kvies į mitingą.
Socialinės darnos vizija - dar ne šiandien
|
Saulius SPURGA |
2013-06-20 06:00 |
Prezidentė pateikė technokratinę Lietuvos pažangos viziją. Pagal šį požiūrį mūsų valstybės pažangą lemia sėkminga ūkinė veikla, žmonių kūrybiškumas. Lietuva eina tinkamu keliu, tik svarbu nepasiduoti populizmo vilionėms. Lietuvos žmonės veržlumu ir išmoningumu, savo laimėjimais išsiskiria net Europos fone, bet čia gali pakišti koją valdžios neveiklumas ir kai kurie negatyvūs reiškiniai, tokie kaip korupcija bei užteršta informacinė erdvė.
„Swedbank“ pareiškimas dėl šmeižto – Generalinėje prokuratūroje
„Swedbank“: klaidingi pranešimai panikos nesukėlė
2013.06.20, 09:08 Pastarosiomis dienomis prasirodę klaidingi „Swedbank“ pranešimai, kuriuose žmonės raginami atsiimti santaupas išbanko – nesukėlė didelės panikos, VŽ sakė Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai.„Prie bankomatų žmonių buvo daugiau nei įprastai, tačiau nemaža klientų dalis nepuolė išgryninti turimų pinigų, tik atėjo įbanką išsiaiškinti situacijos ir pasitikrinti savo sąskaitose esančių santaupų“, – pastebėjo p. Abraškevičius.Vilties dienos nauji aidai
|
Vytautas LANDSBERGIS |
2013-06-19 06:00 |
Palaipsniui vis labiau siejame pirmąjį – 1940 metų – birželį su antruoju, masinių trėmimų pradžia. Dar greta stovi trečiasis birželis, atsakas į abu anuos.
Kraujo ženklai atveda mus į pačią pradžią, pasienio policijos karininko Aleksandro Barausko žiaurų nužudymą 1940 metų birželio 15-osios rytą. Atsakingų nėra, atsakomybės nereikalaujame. Gerai, jei nors kiek atbudo atmintis.