Prof. Vytautas Landsbergis

www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-08-11

Ra­šau, kaip ma­tau. Di­de­lė kai­my­ni­nė ša­lis, ku­ri iš­di­džiai at­me­ta Eu­ro­pos ge­ra­no­riš­kos kai­my­nys­tės po­li­ti­ką, iš­virkš­čiai rū­pi­na­si sa­vo ar­ti­miau­siais eu­ro­pi­niais kai­my­nais. Tas rū­pes­tis pa­si­reiš­kia geis­mu ir veiks­mu, kad ne­dė­kin­gie­ji, bė­gan­tys nuo „mo­ti­nos“ glo­bos, klup­tų ir žlug­tų.

No­rė­jot ne­prik­lau­so­my­bės? Še­kit, ma­ty­kit, ką da­bar tu­rit. Gal pa­siilg­sit bu­vu­sio ko­lo­ni­ji­nio bū­vio. Toks tat ge­ne­ra­li­nis vaiz­de­lis, o ja­me vie­ta ir mū­sų tė­vy­nei Lie­tu­vai. Kra­tė­tės pa­verg­to­sios ša­lies ti­kro­vės ir sta­tu­so. Da­bar ver­gau­jat su­kčiams ir nie­kin­to­jams. Šio­je ei­go­je pa­žan­gos daug. Jai prieš­ina­si pre­zi­den­tė, ta­čiau „par­ti­nę“ val­di­nin­ki­ją ne­ša ne­šva­ri sro­vė.

 

Ko­rup­ci­nis ky­šiz­mas - tai per­ga­lin­gas pa­sau­li­nis po­so­vie­ti­nio to­ta­li­ta­riz­mo gink­las (vis­kas per­ka­ma!), o ir Lie­tu­vo­je iš­ug­dy­ta pa­pro­ti­nė tei­sė. Ko­rup­ci­ja ir ky­šiz­mas – jau be­maž nor­ma­lūs kaip gy­ve­ni­mo bū­das ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Jei­gu tai to­ta­liai įsi­ga­lės, ne­pri­si­šauk­si­me sa­vo bėg­lių, o lik­si­me ir bū­si­me vėl pa­verg­to­ji tau­ta.

Cha­miz­mas ir že­mi­ni­mas (tuo sa­ve iš­si­ke­liant) kles­ti kaip vie­šo­jo bend­ra­vi­mo kul­tū­ra. Ne­ste­bė­ti­na, jei ja už­si­kre­čia pu­sam­žiai dip­lo­ma­tai. Jei į val­džią pa­sta­ty­tas pie­muo į kiek­vie­ną su­au­gu­sių­jų klau­si­mą at­šau­na: tu kvai­lys. O kur oru­mo ne­pra­ra­du­sių su­ki­lė­lių są­jū­dis? Su­ki­lė­lių, kaip ta­da, trokš­tan­čių ki­to­kio gy­ve­ni­mo? Ty­la.

Tai­gi mus oku­puo­ja ne tan­kais, o pa­pro­čiais. Kol kas. Ver­gys­tė su­kčiams jau švie­čia kaip sant­var­ka. Tal­ki­na iš­ma­nio­ji tei­sė. Su­kčius pa­kei­tė var­dą, su­kčius ne­be­kal­tas. Kal­tas prieš teis­mą bu­vo var­das, o ne pats su­kčius. Su­kčiai, su­kti, ge­bė­ji­mas ap­suk­ti ar iš­si­suk­ti. Po to ir vi­sus įsuk­ti.

Pri­si­min­ti­na ki­šen­va­gių mo­ra­lė – jo­kio su­kčia­vi­mo! Tai bū­tų ne­gar­bin­ga. Ta­čiau nū­nai Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je su­kčiau­ti ne gė­da. Nei ban­ki­nin­kys­tė­je, nei su­per­kant rin­ki­mus. Tik Da­lia Gry­baus­kai­tė, ne­sis­te­mi­nė, dar pei­kia: "Gė­da!"

Mi­chai­las Cho­dor­kovs­kis, ta­pęs li­te­ra­tu, ap­ra­šė ka­lė­ji­me su­tik­to va­gies is­to­ri­ją. Šiam tar­dy­to­jai pa­siū­lę san­dė­rį: pri­si­pa­žink, kad iš­plė­šei se­nu­tei ran­ki­nu­ką iš ran­kų, tai mums su­ma­žės ne­išaiš­kin­tų nu­si­kal­ti­mų, o tau su­ma­žin­sim ter­mi­ną, greit bū­si lais­vas. Kad aš bū­čiau toks, ku­ris ati­mi­nė­ja se­nu­čių ran­ki­nu­kus – nie­ka­da! Ver­čiau so­din­kit, kiek no­rit.

Ir va­gis iš­ky­la aukš­čiau už mi­li­ci­jos tar­dy­to­jus.

Ta­čiau su­kčiai val­džio­je, kai di­de­li, ga­li ne­blo­gai su­tar­ti su di­des­niais va­gi­mis. Vi­sai ne­to­li švie­čia iš­kal­bin­gos kri­ti­kų by­los. M.Cho­dor­kovs­kis, S.Mag­nits­kis, A.Na­val­nas. Jei Lie­tu­va no­rės lik­ti tru­pu­tį ki­to­kia, teks ją baus­ti, ko nors pa­mė­tė­ti.

Pa­žvel­kim dar į prieš­pas­ku­ti­nę Lie­tu­vos afe­rą.

Eu­ro­pos pi­ni­gus – į be­so­tę „dar­bie­čių“ vir­šū­nė­lės ryk­lę! V.Us­pas­ki­chas jau se­niai ža­dė­jo pa­vers­ti Lie­tu­vą sa­vo UAB'u. Da­bar su­lip­dė įspū­din­gą UAB'ą kaip siurb­li­nę Eu­ro­pos pi­ni­gams siurb­ti. Du mi­nis­trai pa­si­ra­šo "us­pas­ki­nę" tvar­ką už­bėg­da­mi už akių gal­būt eg­zis­tuo­jan­čiai prem­je­ro va­liai. Vyk­dys tre­čia­sis UAB'o mi­nis­tras. Pa­ka­ko die­nos ar po­ros va­lan­dų, ir „vsio za­kon­no!“ Ne­ko­men­tuo­sim, kam anks­tes­nių­jų va­do­vų pri­klau­sė toks po­žiū­ris. Žu­vis pū­va nuo se­niau. Taip da­bar nu­ma­ty­ta sem­ti di­džiu­lę Eu­ro­pos lė­šų nau­dą mo­no­po­li­nio „dar­bo“ UAB'o ran­ko­mis. Kar­tu čia ir po­li­ti­nė nau­da Mask­vos kon­sul­tan­tams – bjau­ri Lie­tu­vos komp­ro­mi­ta­ci­ja pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Sa­jun­gos Ta­ry­bai me­tu. „Pir­mi­nin­kė“ vals­ty­bė lu­pa Eu­ro­pos pi­ni­gus dar ne­re­gė­to įžū­lu­mo me­to­dais! Jei Sei­mo dau­gu­ma – „dar­bo“ ma­rio­ne­tės, tai su­kčiai pa­si­da­rys įsta­ty­mą dar ir kom­pen­sa­ci­jai už pa­žeis­tą ne­kal­ty­bę. O ką mąs­to varg­šai so­cial­de­mo­kra­tai, ku­riuos koa­li­ci­jos par­tne­riai iš­ba­do tur­gaus aikš­tė­je? Gal vi­siš­kas iš­ti­ži­mas, o gal brėk­šo ir vė­les­nis nuo­mil­žis („ot­ka­tas“)... Bet Lie­tu­vos pres­ti­žui - juo­da duo­bė.

Vals­ty­bės komp­ro­mi­ta­vi­mo pa­vyz­džių aps­kri­tai ne­pris­tig­tu­me. An­tai per Eg­lės Ku­sai­tės by­lą no­rė­ta par­ody­ti, kad Lie­tu­va – tai prieš Ru­si­ją ka­riau­jan­čių te­ro­ris­tų kraš­tas.

Prie­do, tai ša­lis, ku­rio­je ne­va nuo­žmiai per­se­kio­ja­mos tau­ti­nės ir sek­sua­li­nės ma­žu­mos. Pre­zi­den­tei D.Gry­baus­kai­tei Eu­ro­pos Par­la­men­te pri­sta­tant mū­sų ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­mą ES, „ru­sų“ per­se­kio­ji­mo pa­vyz­džiu pa­teik­ta V.Us­pas­ki­cho (ir kom­pa­ni­jos) by­la. Varg­šai ke­tu­ri Lie­tu­vos ru­sai ir vi­sa ru­siš­ka par­ti­ja, nū­nai lau­kian­tys ape­lia­ci­nių svars­ty­mų! Pre­zi­den­tei bu­vo mes­tas ir pusp­ro­čio (taip at­ro­dė) eu­ro­par­la­men­ta­ro iš Len­ki­jos kal­ti­ni­mas, ko­dėl Lie­tu­vo­je drau­džia­ma len­kų kal­ba ir pik­ty­biš­kai už­da­ri­nė­ja­mos len­kiš­kos mo­kyk­los. Ge­rai, kad pa­čios Len­ki­jos val­džia jau at­ro­do pra­de­da su­si­vok­ti, kas čia ko­kius žai­di­mus žai­džia. Geo­po­li­ti­nius pa­gal Alek­sand­rą Du­gi­ną, be abe­jo.

La­bai ti­kė­ta­si su­si­rė­mi­mų per gė­jų par­adą Vil­niu­je. Bet mies­to gy­ven­to­jai jį pra­ktiš­kai ig­no­ra­vo, ga­lin­gų gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ne­te­ko nau­do­ti. Tra­di­ciš­kai ati­dir­bo ekra­nų he­ro­jus Pe­tras Gra­žu­lis, ir tiek. Dar pa­si­tam­pys su po­li­ci­ja teis­muo­se. Ro­lan­das Pa­ksas pa­bus re­fe­ree. Vis dėl­to Lie­tu­vos pur­vi­ni­mui tai mi­ze­ris. Iš ne­vil­ties pa­leis­ta Ru­si­jos žval­gy­bi­nin­kų par­eng­to­ji kor­ta – te­le­fo­ni­niai ne­gud­rių, kai ka­da ci­niš­kų, Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų nu­klau­sy­mai (įra­šai). Tu­ri­nys men­ko­kas, bet pers­pė­ji­mas ir šan­ta­žas rim­tas: "Ži­no­kit, jū­sų vi­sų klau­so­mės. Ga­lim iš­mes­ti dar stip­res­nių da­ly­kų." O per kon­kre­tų pliuš­kio šan­ta­žą – ir į tra­di­ci­nį ver­ba­vi­mą. Tad vis dėl­to pa­leis­tas ženk­las, ko­kios be­jė­gės ir pa­žei­džia­mos esą lie­tu­vių tar­ny­bos. Šį ne­tie­sio­gi­nį iš­puo­lį ig­no­ruo­ti ne­bū­tų tei­sin­ga, rei­kia na­mų dar­bų.

Su­žlug­dy­ti eu­ro­pi­nę Ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­ką – štai di­dy­sis, to­dėl ne­sun­kiai įžvel­gia­mas, kai­my­no ne kai­my­no tiks­las. Eu­ro­pa mat įžū­liai kė­si­na­si į šven­tą bū­si­mos „Eu­ra­zi­jos“ erd­vę klai­din­da­ma jos po­ko­lo­ni­ji­nes tau­tas, o dar tai ne­nau­dė­lei Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES Ta­ry­bai! To­dėl nei ES, nei Lie­tu­vos sėk­mė jo­kiu bū­du ne­leis­ti­na. Lie­tu­vą bū­ti­na su­dirb­ti vi­sais ap­ra­šy­tais ir dar ki­to­kiais bū­dais. O lai­kas ri­bo­tas – li­gi lap­kri­čio, tad bū­kim, bra­liu­kai, dar vis­kam pa­si­ruo­šę.

Pa­čio­je „mū­sų“ ka­den­ci­jos pra­džio­je dvi Pie­tų Kau­ka­zo vals­ty­bės ženg­te­lė­jo į ES pu­sę. Ta­čiau ar pa­si­ra­šys Vil­niu­je su­tar­tis? – tą dar ga­li­ma ar­dy­ti. Kas at­va­žiuos iš Gru­zi­jos ir kas ten dar įvyks li­gi lap­kri­čio?

Azer­bai­dža­ną pa­to­gu spar­dy­ti į jo žaiz­das – oku­puo­tas že­mes ir iš­va­ry­tus per mi­li­jo­ną žmo­nių, - ir ge­riau­sia, kai spar­do­ma Vil­niu­je. Mat krikš­čio­niš­ka. Ukrai­na, Mol­do­va su nu­rėž­tu ga­ba­lu – abi sa­vaip pa­žei­džia­mos ir su silp­ny­bių trū­ku­mais, tad vis­ko ma­ty­si­me. Pir­miau­sia, ko­kį kau­lą su spaus­tu­vais nu­mes Ukrai­nai prieš pat Vil­nių, gal kad ne­bū­tų pra­smės nė čia va­žiuo­ti. Ir ko­kį spren­di­mą pa­ti ras dėl bu­vu­sios prem­je­rės. Juk jei­gu šią Mask­vo­je ap­su­ko, tai ten tū­no­tų dar an­tras kal­ti­na­ma­sis Vla­di­mi­ras, bent jau liu­di­nin­kas Ju­li­jos by­lo­je. Na, Krem­lius iš­trauks dar kor­tų, kad jo­kio spren­di­mo ne­bū­tų. Šiaip jau Ukrai­na, spau­džia­ma dėl mui­tų są­jun­gos į ry­tus, gan gud­riai iš­tem­pė lai­ką, ir da­bar, tik žiū­rė­kit, su­ne­ri­mo Bal­ta­ru­si­ja. Pir­mo­ji įki­šu­si ko­ją į spąs­tus jau pro­tes­tuo­ja, bent jos smul­kie­ji vers­li­nin­kai. Esą, mui­tų są­jun­ga su Mask­va, tai nau­jas nio­ko­ji­mas, ža­la be kaž­ko­kios ža­dė­tos nau­dos Bal­ta­ru­si­jai. Gy­ve­ni­mas "mu­ša rak­tu" (bjot kliu­čiom), nie­ko ne­pa­da­ry­si. Ta­čiau mu­ša­mie­ji, ga­lų ga­le, mo­ko­si. Ste­bėk, Lie­tu­va, ir nors pa­ti ne­si­leisk ma­ni­pu­liuo­ja­ma.

An­tai net JAV, iš­di­di su­per­vals­ty­bė, pri­pa­žįs­ta sa­vo iliu­zi­nės vien­ša­lio „per­si­kro­vi­mo“, tai yra, pa­tai­ka­vi­mo ne­de­mo­kra­ti­nei Ru­siai, po­li­ti­kos ne­sėk­mę. Ga­lė­tų su­si­vok­ti ir Lie­tu­vą tar­tum val­dan­tys ke­tu­rių par­ti­jų Koa­li­ci­nės ta­ry­bos na­riai – pa­si­šo­vę na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos per­kro­vi­kai. Su­si­do­mė­ję pi­lie­čiai ga­li pa­var­ty­ti Kons­ti­tu­ci­ją – be­ne at­ras jo­je to­kią aukš­čiau­sios val­džios gran­dį kaip Koa­li­ci­nė ta­ry­ba, įsa­ki­nė­jan­čią mi­nis­trams.