„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas

Gelumbauskas

Viduryje A.Gelumbauskas

Algimantas Zolubas

Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link.

Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui. Žinotina, kad Tautos Sąjūdis iš nieko negalėjo rastis; jam pagrindą ir ištakas suteikė Vasario 16-osios Lietuva, 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija, partizaninio karo aukos ir atraminė uola – Lietuvos katalikų Bažnyčia, kurios sunaikinti ir jos veiklos nutraukti okupantas nepajėgė. Nors vyko nuožmi ateistinė propaganda, persekiojami bei žudomi dvasiškiai, uždarinėjamos bažnyčios, pakankamai didelė Tautos dalis okupantui nepasidavė, viešai ir pogrindyje okupacijai priešinosi. Tos nepalaužiamos ir nesunaikinamos dvasios užteko Sąjūdžiui rastis, per jį Nepriklausomybę atgauti.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip susigrąžinti „Pribaltiką”?

Romas Sadauskas-Kvietkevičius,
"Druskininkų naujienos"
2013 m. rugpjūčio 22 d. 11:06
DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Vis dažniau girdime apie Rusijos „minkštosios galios” didinimą ir šimtus milijonų naftos dolerių, skiriamų kultūrinei ekspansijai į kaimynines šalis.

Tai jums ne brutalūs dujininkų grasinimai didinti kainas ar mūsų verslo diskriminavimas Rusijos rinkoje. Dabar Rusija ateina taikiai, ištiesta ranka, su gėlių puokštėmis, dainomis ir šokiais, koncertų bei festivalių programomis.

„O kas čia blogo?”- klausia ne tik Maskvoje ar Leningrade mokslus baigę ir supuvusiuose Vakaruose rusiško dvasingumo pasigendantys senosios kartos inteligentai. Jauniems žmonėms dar sunkiau suprasti, kuo autoritarinės Rusijos kultūros eksportas skiriasi nuo britiško, prancūziško ar vokiško.

Skaityti daugiau...

Rugpjūčio 23-iosios mitingas

sajudis_mazas

 

1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Laisvės Lygasurengė pirmąjį viešąjį mitingą,

smerkiantį slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus.

 

Lietuvos Sąjūdis rugpjūčio 23 d. kviečia į šv. Mišias 17 val. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje,

po to 17.45 su trispalvėmis žygiuosime prie A. Mickevičiaus paminklo, kur 18 val. vyks mitingas.

 

Mitinge kalbės:

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis

kun. Robertas Grigas

Seimo narys Rytas Kupčinskas.

 

Dalyvaus folkloro ansamblis „Ula“.

..

siluva

.

kelme


Molotovo ir Ribbentropo pakto pasirašymo aplinkybes prisimenant

2013-08-23
Rubrikose: Atmintis » Atminties žaizdos
Molotovo ir Ribbentropo susitikimas Maskvoje rugsėjo 28 d. Šaltinis: ww2db.com

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir Sovietų Sąjungos atstovas Viačeslavas Molotovas vykdydami savo vadų, Hitlerio ir Stalino, nurodymus, pasirašė sutartį, o kartu su ja ir slaptuosius protokolus, kurie nulėmė dešimčių milijonų žmonių likimą.

Skaityti daugiau...

Sovietinės okupacijos reliktai Vilniaus centre

XI-080-S20130821-2

Iš kairės: Antanas Kliunka, Rytas Kupčinskas,

Gasparas Genzbigelis, Jonas Burokas

Olgos Posaškovos nuotr.

LR Seime įvyko Seimo nario Ryto Kupčinsko spaudos konferencija dėl sovietinės okupacijos ideologijos atributų nepriklausomoje Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai Gasparas Genzbigelis ir Antanas Kliunka, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.

Seimo narys Rytas Kupčinskas pažymėjo, kad Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai ir kitos patriotinės organizacijos. Jis pastebėjo, kad Vilniaus mieste per menkai rūpinamasi tautiniais – istoriniais simboliais: nėra paminklo Karaliui Vytautui Didžiąjam, pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, Lietuvos kariuomenės generolui P. Plechavičiui, 1941 metų Birželio ginkluoto sukilimo prieš sovietus Lietuvoje vienam iš organizatorių ir vadovų generalinio štabo majorui Vytautui Bulvičiui ir kitiems iškiliems kovotojams už Lietuvos laisvę.

Skaityti daugiau...

Paminėtos 22-osios kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės

IMG_1834

Minėjime dalyvavo ir Lietuvos Sąjūdžio atstovai: Seimo narys Rytas Kupčinskas,

mons. Alfonsas Svarinskas, Juozas Kuoras, Paulius Rutkauskas,

Jonas Burokas, Nijolė Balčiūnienė

Artūro Sakalausko – paskutinės sovietų okupacijos aukos – žūties metinės rugpjūčio 21 d. paminėtos kario žūties vietoje prie Seimo.

Iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vado funkcijas vykdantis Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, kario savanorio Artūro Sakalausko tėvai Genovaitė ir Pranas Sakalauskai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai.

Kreipdamasis į susirinkusius, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas priminė, kad to meto savanoriai Tėvynei buvo prisiekę ne tik žodžiais, bet ir širdimi: „Po Sausio 13-osios Artūras tapo aktyviu Alytaus savanorių rinktinės nariu. Vienas iš ryškiausių biografijos elementų, kurį privalome atminti ir įdiegti jaunajai mūsų kartai – Artūro atsakymas į draugo klausimą, kodėl stoja į savanorius.

Skaityti daugiau...