Svarbu
Registracija
Vyriausybė dėl pavardžių rašymo nelietuviškai prašo pagalbos kalbininkų
www.delfi.lt 2013-06-26
Vyriausybė prašo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) atsakyti, kaip oficialiuose dokumentuose turėtų būti rašomi kitų kalbų asmenvardžiai.
"Yra pateiktas Vyriausybės prašymas, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija spręstų kalbos dalykus ir pasisakytų atitinkamu nutarimu ar papildydama esamus nutarimus, kaip turėtų būti rašomi kitų kalbų vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose, nes tokių taisyklių nesama jokiuose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Jis priminė, jog Teisingumo ministerija yra paruošusi keletą variantų, kaip spręsti asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis klausimą, tačiau būtina palaukti VLKK išvadų.Landsbergis: Baltijos kelio alėja Europos Parlamente jaunimui primins svarbius istorinius įvykius
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Europos Parlamente trečiadienio vakarą atidaryta Baltijos kelio alėja ir memorialinė lenta primins jauniems žmonėms svarbius istorinius įvykius, teigia pirmasis valstybės vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
„Koridorius turės informacinę, šviečiamąją ir priminimo reikšmę, nes jaunimas dažnai nežino, kas yra Baltijos kelias“, - BNS Briuselyje sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) atidengiant memorialinę lentą pabrėžė, kad Baltijos valstybės ir jų istoriniai įvykiai stipriai prisideda prie Europos Sąjungos kūrimo.
Pasak jo, Baltijos keliui įamžinti išrinkta vieta yra visų lankoma.
„Erdvė reprezentacinė, pirmame aukšte, kur visi praeina“, - pasakojo europarlamentaras.
Trečiadienį alėją ir memorialinę lentą atidarė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas), Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos viceprezidentas Siimas Kallas (Simas Kalasas), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis.Pagrindinei alėjai Europos Parlamente bus suteiktas Baltijos kelio vardas
| 2013-06-26 08:00 |
Renginyje dalyvaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas, Europos Komisijos viceprezidentas estas Siimas Kallasas bei buvę Baltijos šalių visuomeninių judėjimų lyderiai.
Broliai pasirengę pasaulinėms lenktynėms
| Milda KNIEŽAITĖ | |
| Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. | |
| 2013-06-26 06:00 |
Praėjusią savaitę dvyniams Augustinui ir Kristijonui sukako 29 metai, o jų įmonė, pernai įkurta kartu su ketveriais metais vyresniu broliu Dominyku, startuoja tokiu greičiu, kuris neliko nepastebėtas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Po studijų užsienyje grįžę į Lietuvą ir Vilniuje įkūrę aukštųjų technologijų įmonę, broliai Vizbarai jau ne kartą pelnė pripažinimą. Praėjusią savaitę "Brolis Semiconductors" laimėjo Vokietijos ūkio apdovanojimą Lietuvoje "Jaunas verslas", pernai - Švedijos verslo "Jaunojo metų verslininko" titulą. Šių metų pradžioje įmonės įkūrėjams įteiktas "Lietuvos garbės" apdovanojimas "Metų pasiekimas". Gegužę "Brolis Semiconductors" kolektyvas prie Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto pasodino simbolinį ąžuolą, dovanotą Lietuvos verslo paramos agentūros už geriausią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą. Lietuvių įmonė atkreipė ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesį. Neseniai apie ją reportažą parengė Vokietijos televizija "Deusche Welle".
D.Grybauskaitė: negaliu eiti prieš Konstituciją
| Lietuvos žinios 2013-06-25 18:30 |
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Lietuvos Konstitucija neleidžia įteisinti pavardžių rašybos ne lietuviškais rašmenimis, ir ji negalinti tam prieštarauti.
"Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo (...) Negaliu eiti prieš Konstituciją", - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė po susitikimo su Norvegijos premjeru.
"Nesu nusiteikusi prieš jokią etninę mažumą, bet visi yra Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, yra lygūs prieš mūsų Konstituciją", - sakė D.Grybauskaitė.
Vokietijos ekonomikos sėkmės paslaptis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš artėjančius rinkimus turėtų būti pakilios nuotaikos. Vokietijos ekonomika sparčiai atsigavo po 2008 – 2009 metų krizės: pramonės eksportas didėja, nedarbo lygis – rekordiškai žemas, į Vokietiją plūsta kvalifikuoti imigrantai, šalies skolinimosi išlaidos mažos, biudžetas – subalansuotas, būsto rinka nuolat auga. Kas lėmė tokį greitą Vokietijos ekonomikos atsigavimą? Kaip ES sunkiasvorė subalansavo savo ekonomiką?
Kaune paminėtas 1941 m. birželio sukilimas
 |
2013-06-23 Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m. Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis” plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R. Baltuškienė, ir Z. Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E. Šiugžda ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.
Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių.Pasisakymas pristatant knygą „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“
 |
Birželio 20 d. Lietuvos Sąjūdžio salėje buvo pristatyta Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“. Joje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.
Pateikiame Gintauto Šapokos kalbą, pasakytą per minėtą knygos pristatymą.
Pradžioje pasakysiu kaip kilo sumanymas išleisti šitą knygą. Turiu draugą bibliotekininką Algį Mikšą, kuris irgi užsiima leidyba, tik jį daugiau domina Čekijos ir Lietuvos klausimais, jis sėdėdamas bibliotekose surinko daug medžiagos ir apie Lenkiją ir Lietuvą. Šia medžiaga pasidalino su manimi. Skaitydamas ją pamačiau daug panašumų su kuriais susidūrė Lietuva 1918-1922 metais kovodama dėl savo tarptautinio pripažinimo lyginant su Lietuva po Kovo 11.