15min.lt 2014-04-29
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo aplinkos žmonės išvežė į Rusiją apie 32 mlrd. JAV dolerių, pavogtų iš valstybės. Šiaips pinigais dabar finansuojami rytų Ukrainą terorizuojantys teroristai. Apie tai interviu laikraščiui „Financial Times“ pareiškė laikinasis Ukrainos generalinis prokuroras Olehas Mahnyckis.
„Naujausiais operatyviniais duomenimis, tik į Rusiją išvežta mažiausiai 32 mlrd. JAV dolerių“, – pareiškė O.Mahnyckis.
Nebendradarbiauja tik Rusija
Jis pažymėjo, kad ieškant V.Janukovyčiaus režimo iš valstybės pavogtų pinigų su Ukraina bendradarbiauja visos valstybės, išskyrus Rusiją.
O.Mahnyckio teigimu, į prašymus padėti surasti iš Ukrainos išvežtus pinigus atsiliepė Austrija, Lichtenšteinas, Šveicarija. Šveicarų duomenimis, 2012 m. pabaigoje Šveicarijos bankų sąskaitose buvo 2 mlrd. JAV dolerių, kurių kilmė – ukrainietiška.
Didžioji Britanija įšaldė 23 milijonus JAV dolerių, kurie atkeliavo iš Ukrainos. Britų Stambių finansinių nusikaltimų tyrimo valdyba (SFO) pradėjo tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi AFP agentūra.
lzinios.lt 2014-04-29
JAV paskelbė naujas sankcijas Rusijos pareigūnams ir kompanijoms, susijusioms su prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip sakė JAV prezidentas Barackas Obama, jomis siekiama ne pakenkti asmeniškai V.Putinui, bet "pakeisti jo skaičiavimus" ir parodyti, kad veiksmai, kurių jis imasi, ilgainiui atsisuks prieš Rusiją.
JAV paskelbė sankcijas 7 Rusijos vyriausybės pareigūnams bei 17 bendrovių, taip pat griežtina licencinius reikalavimus šiuolaikinių technologijų, kurias galima panaudot karinėje sferoje, eksportui į Rusiją.
28 Europos Sąjungos (ES) narių aukščiausio rango pareigūnai irgi susitiko patvirtinti papildomo sąrašo sankcijų. Jie preliminariai sutarė papildyti jį dar 15 pavardžių. Savo veiksmus ES derina su JAV bei Didžiojo septyneto grupės, vienijančios stipriausias išsivysčiusias pasaulio valstybes, narėmis.
Tuo metu įtampa Ukrainoje nesilpsta, ten prorusiški kovotojai grobia žmones ir naujus miestus. Savaitgalį jie paleido vieną užsienio stebėtoją, pagrobtą Rytų Ukrainoje, bet dar septynis laiko. Daugiau kaip dešimtyje miestų separatistai tebėra užgrobę valdžios ir kitus pastatus, nors prieš juos vykdoma antiteroristinė operacija. Pirmadienį į nugarą pašautas ir sunkiai sužeistas prorusiškas Charkovo meras Henadijus Kernesas. Tai padarė nežinomi užpuolikai. Separatistai buvo nepatenkinti meru.
JAV ir ES jau anksčiau ėmėsi tikslinių priemonių prieš Kremliaus lyderio artimos aplinkos asmenis - jiems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas, taip pat įvedė sankcijas vienam svarbiam Rusijos bankui. "Kuo daugiau pavardžių sąraše, tuo skaudžiau kandama Rusijos ekonomikai", - pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.
Baltieji rūmai nori imtis prieš Rusiją dar platesnių ekonominių sankcijų, bet nesulaukia ES palaikymo, o Vašingtonui svarbu pademonstruoti JAV ir ES vienybę.
delfi.lt 2014-04-28
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina pulti Ukrainos, o prie jos sienų sutelktos pajėgos ir diversijos Ukrainos teritorijoje naudojamos tam, kad Kijevas pripažintų Rusijos valdžią Kryme, apmokėtų skolas už dujas, rusų kalbą paskelbtų antrąja valstybine kalba ir įvestų Ukrainoje konstitucinius pakeitimus.
Apie tai per Atlanto tarybos posėdį Vašingtone pareiškė buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, praneša „Golos Ameriki“.
M. Kasjanovo nuomone, Vakarai neturi daryti nuolaidų Rusijai. Jis paragino Europos Sąjungos (ES) šalis ir Jungtines Valstijas padėti Ukrainai surengti rinkimus, kad jie praeitų pagal aukščiausius standartus, suteikti juntamą finansinę pagalbą, moralinę paramą ir padėti Ukrainai diversifikuoti energijos šaltinius, rašo news.liga.net.
M. Kasjanovas taip pat mano, kad reikia nedelsiant praplėsti sąrašą asmenų iš Rusijos, kuriems taikomos individualios sankcijos, sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir išreikšti palaikymą paprastiems rusams. Buvęs Rusijos ministras pirmininkas prašo neskelbti Rusijai su tam tikrais sektoriais susijusių sankcijų, nes paprasti piliečiai neturėtų atsakyti už prezidento veiksmus.
„Rusijos žmonės yra veikiami propagandos įtakos. Ji labai grakšti, labai ciniška ir labai veiksminga“, - amerikiečių auditorijai sakė M. Kasjanovas. Jis pažymėjo, kad V. Putino pralaimėjimas Ukrainoje reikštų ir putiniškos propagandos pralaimėjimą.
delfi.lt 2014-04-28
Didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės leidžiasi apgaudinėjamos Rusijos, sako profesorius Vytautas Landsbergis.
„Tik klausimas, ar jos yra visiškai apgaudinėjamos, ar jos sutinka būti apgaudinėjamos, nes pasakyti viską aiškiai ir iki galo reikštų, kaip joms atrodo, santykių paaštrėjimą. O jos bijo paaštrėjimo per aiškumą, todėl praktikuoja neaiškumą“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ svarsto jis.
V. Landsbergio nuomone, Trečiojo pasaulinio karo pavojus yra. Profesoriaus žodžiais, karas šiandien yra realybė, ir tai – purvinas, naujo tipo, Rusijos vadovų išrastas karas. „Jiems talkino, deja, Vakarų demokratinių valstybių kompanijos, kurios paėmė didelius pinigus, kad paruoštų Rusijos agresiją. Ir čia taip pat yra ir Vakarų valstybių atsakomybė, ar jos sąžiningos, ar veidmainiauja“, – teigia V. Landsbergis.
– Pone Landsbergi, ar tai, kas vyksta Rusijoje, galima pavadinti Sovietų Sąjungos atgimimu?
– Pagal dvasią – panašu į tai. Agresijos dvasia, užkariavimų svaigulys, revanšizmas – tai labai aiškūs dalykai.
– Kur link, Jūsų manymu, veda Rusijos valdžios sprendimai?
– Į bedugnę.
– Kaip greitai ją pasieks?
– Tai priklausys nuo įvairių dalykų.
– Nuo kokių?
– Pirmiausia nuo oponuojančių demokratinių jėgų. Demokratinės jėgos yra ir Vakaruose, tai – laisvasis pasaulis: ir organizuotos jėgos, kaip ES ir NATO, ir pati demokratinė Ukraina. O demokratinė Rusija yra miegantis veiksnys, kol kas arba nepasireiškiantis, arba užmigdytas agresyvumo narkozės.
alfa.lt 2014-04-28
Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre.
Bet tai yra ne Ukrainos kaltė.
Pasaulis susiduria su didžiule krize, bet tai ne „Ukrainos krizė“. Pasaulis susiduria su krize, kurią sukelia V. Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys, putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra. Nėra „Ukrainos krizės“, nėra „Ukrainos separatizmo“ – yra tiesiog V. Putino pradėtas naujo tipo karas, Rusijos remiamas ginkluotas terorizmas, Rusijos specialiosios pajėgos, o ne kažkokie žaismingi „žalieji žmogeliukai“.
Rusija bando kariauti ir intensyvų informacinį karą, siekdama įtvirtinti visų sąmonėje keletą jau minėtų frazių: Ukrainos krizė (taip sudarant vaizdą, kad pati Ukraina, o ne Rusija kažką blogai daro), „separatistai“ (kad visi kalbėtų ne apie Rusijos specialiąsias pajėgas ir terorizmą, o tik apie tariamai pačių Ukrainos rusakalbių piliečių „taikų“ siekį atsiskirti nuo Ukrainos), „žalieji žmogeliukai“ (skamba kaip iš animacinio filmo ir žymiai švelniau nei „specnazo kariai“). Į tokį Rusijos primetamą informacinį karą turime atsakyti aiškiomis frazėmis, kurios apibrėžtų Rusijos atsakomybę už jos pradėtą teroristinį karą svetimoje Ukrainos teritorijoje.
Nežinia kokių veiksmų artimiausiu metu imsis V. Putinas, kad sutrukdytų rinkimus Ukrainoje, tačiau aišku, kad jau dabar V. Putino režimas save visiškai izoliuoja nuo civilizuoto pasaulio. V. Putinas pats save varo į savo pasispęstus saviizoliacijos spąstus, kurių pasekmės visų pirma atsilieps Rusijos ekonomikai, o po to ir pačiam V. Putino režimui bus neišvengiamai katastrofiškos.
15min.lt 2014-04-28
Rusijos karinės pajėgos pasikliauna ukrainietiškais varikliais, ginklais ir orlaiviais. Kijevas, baimindamasis invazijos į Ukrainos Rytus, paskelbė nutrauksiantis karinį bendradarbiavimą su Rusija. Rusijos pajėgos, išrikiuotos rytiniame Ukrainos pasienyje, turi problemą: jos naudojasi detalėmis, kurios pagamintos Ukrainoje, ir kurias vis dar Rusijai tiekia Ukrainos įmonės, rašo „The Cristian Science Monitor“.
Laikinoji Ukrainos vyriausybė perspėjo, kad ji gali nutraukti ginkluotės tiekimą Rusijai. „Produkcijos Rusijai, kuri vėliau gali būti nukreipta į mus, gamyba būtų visiška beprotybė“, – mėnesio pradžioje pareiškė Ukrainos pirmasis premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema.
Ekspertai teigia, kad toks Kijevo sprendimas padarytų didelę žalą Rusijos kariniams pajėgumams. Visų pirma, žymiai išaugs kariuomenės modernizavimo kaina. Kariuomenės įrangą atnaujinti Kremlius įsakė po 2008 metų Rusijos karo su Gruzija.
veidas.lt 2014-04-29
Vos tik Lietuvos Vyriausybė žengė keletą ryžtingesnių žingsnių Visagino atominės elektrinės statybų link, iš karto sukruto Kremliaus propaganda, siekdama įpūsti oro į dar pernai sprogusį Kaliningrado atominės elektrinės statybos burbulą.
Pastaruoju metu geros žinios iš Rusijos Lietuvą pasiekia retai, bet praėjusią savaitę tokią gavome: liūdnai pagarsėjęs Kremliaus propagandinis portalas “Regnum” paskelbė “ekspertinę išvadą”, esą “Kaliningrado atominės elektrinės privalumai niekur nėra dingę”. Prieš mėnesį paskirtas naujas Kaliningrado atominės statybų direktorius (lig tol buvęs statybų vyriausiasis inžinierius) Vitalijus Trutnevas patikino, kad “netgi Kaliningrado srities visiškos [energetinės] izoliacijos atveju atominė elektrinė išlieka ekonomiškai patraukli galimiems elektros energijos vartotojams, nes gali pasiūlyti pigiausią elektros energiją visame regione”.
Na, o toliau sekama ta pati pasaka apie tai, kad Baltijos šalys dar gali apsigalvoti ir viena ar kita forma tapti Kaliningrado atominės elektrinės projekto dalininkėmis – ar išpirkdamos dalį akcijų, ar tiekdamos įrenginius bei paslaugas statyboms, ar tiesiog pirkdamos pigią būsimos atominės elektrinės gaminamą elektros energiją.
Detaliai perpasakoti neverta, nes Lietuvoje apie šią menamo bendradarbiavimo su “Rosatom” naudą trejetą metų pasakojo tokie Rusijos energetikų interesų lobistai Seime, kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė, LSDP prezidiumo narys Mindaugas Bastys (pernai vedžiojęs Seimo ir Vyriausybės koridoriais “Rosatomo” vadovų delegaciją), Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis, žinomas verslininkas Andrius Janukonis ir jo sąjungininkas Vilniaus meras Artūras Zuokas.
bernardinai.lt 2014-04-28
Popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizacijos Mišiose dalyvavo daugiau kaip šimtas oficialių valstybinių delegacijų; tarp jų 24 delegacijos, vadovaujamos valstybės vadovų. Lietuvai atstovavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Netrukus po iškilmingos kanonizacijos šv. Petro aikštėje pabaigos įrašėme trumpą Lietuvos valstybės vadovės pasisakymą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: 
Ypatingai reikšmingi abu popiežiai, o Joną Paulių II turbūt atsimena kiekvienas Lietuvos žmogus ir jį mini širdyje, todėl, kad jis mylėjo Lietuvą, buvo mūsų draugas ir mūsų gynėjas dar tuo metu, kai mes gyvenome sovietinės okupacijos laikais. Svarbu ir tai, kad šis popiežius pirmasis atvyko į Lietuvą ir aplankė mus labai mums svarbiu metu, kai buvo iš Lietuvos ką tik išvesta rusų okupacinė kariuomenė. Jis išliko kiekvieno mūsų, lietuvio, širdyje. Popiežius laimino Lietuvą, pabučiavo Lietuvos žemę. Manau, kad kiekvienas Lietuvoje tai atsimena ir todėl man taip pat atstovauti Lietuvai šiandien čia, Vatikane, buvo labai svarbu.