Svarbu
Registracija
Vytautas Plečkaitis: Okupantų skulptūros: saugoti, puoselėti ar nugriauti?
 |
| Vytautas Plečkaitis |
www.15min.lt 2013-06-11
Gyvenu netoli Žaliojo tilto, kuriuo neretai tenka vaikščioti. Dažnai matau, kaip užsieniečiai, apsistoję viešbučiuose netoli Žaliojo tilto, fotografuoja čia stovinčias sovietų skulptūras, kurios Lietuvos okupacijos metais turėjo šlovinti sovietini karį, sovietinį darbą ir mokslą. Šiandien jos jau nieko nešlovina. Tik primena okupaciją ir jos palikimą tiek mūsų gatvėse, tiek sąmonėje.
Daugeliui užsieniečių tai atrakcija, nes tokių paminklų jų šalyse nėra. Daugelis vakariečių neišgyveno ilgalaikės okupacijos, virtusios aneksija ir nematė ideologizuoto, kompartiją ir sovietinę santvarką šlovinančio meno. Jiems tai įdomu.
Kaip ir lietuviams šiandien įdomu pamatyti Berlyne stovinčius K.Marxo, R.Luksemburg paminklus, Vienoje išvysti didžiulį memorialą Raudonajai armijai ar Kijevo centre stovintį V.Lenino paminklą.V. Landsbergis – apie prezidentės pranešimą ir charakterį
 |
|
Prof. Vytautas Landsbergis P. Garkausko nuotr. |
Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergistikriausiai galėtų vadintis geriausiu prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikytoju. Tokią išvadą galima daryti išgirdus europarlamentaro nuomonę apie prezidentės metinį pranešimą, trečiadienį perskaitytą Lietuvos Seime.
Proto balsas, apgalvotas Lietuvos pasiekimų ir problemų balansas, konkreti veiklos programa dabartinei Vyriausybei – taip V. Landsbergis atsiliepia apie D. Grybauskaitės pranešimą.
Klausiamas, ar nelaiko klaida, kad šalies vadovė beveik neužsiminė apie teisėsaugos sistemos problemas, V. Landsbergis teigė, jog tai priklauso nuo požiūrio. Pasiteiravus, ką mano, kad prezidentė nieko nepaminėjo apie buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų atleidimą, politikas irgi rado pateisinimą: užsiminsi apie tai – visi kritikuos, kad neišsiplėtojai, kalbėsi daug – visas pranešimas bus tik apie šią istoriją.
Lietuvos Sąjūdžio Kaune 25-mečio paminėjimas Žaliakalnyje
 |
2013-06-11 Lietuvos Sąjūdžio Kaune 25-mečio paminėjimas prie buvusios radijo gamyklos „Šilelis“ salės. Ten, kur rinkdavosi sąjūdininkai į savo susirinkimus, bei Vaistinės g., prie koplyčios Žaliakalnyje.
R. Bogdanas. Geroji žinia iš prezidentės
 |
|
Ramūnas Bogdanas A. Didžgalvio nuotr. |
Darbo partija prisilipdė anglišką savo pavadinimo vertimą, gautą iš savo pačių darinio, ir vaizduoja esanti kažkas kito, nes kitas negali būti teisiamas.
Akys sako, kad niekas nepasikeitė, veidai tie patys, ir savo veiksmais jie patvirtina, kad jų supratimas apie valstybę irgi nė kiek nepakitęs.
Nė viena partija nėra badžiusi akių valstybės vadovui plakatais posėdžių salėje. Šį „trūkumą“ bando ištaisyti tie, kurie rinkėjus viliojo Krekenavos mėsos gaminiais, kurių atstovai siekė įdiegti organizuoto balsų pirkimo planus. Tiems, kurie rinkimus supranta kaip prekybą, negerbdami pagrindinio demokratijos instrumento, neskirta suvokti elgesio taisykles, kada konstitucinę pareigą atlieka šalies prezidentė, išrinkta visų piliečių. Pasielgė kaip piktas žmogelis, demonstratyviai griaužiantis citriną pirmoje eilėje per pučiamųjų orkestro koncertą su slapta viltimi: o gal neatlaikys, gal sutriks, gal sugros ne tą natą?
Analitikas: „Gazprom“ pražuvo pats, pražudys ir V. Putiną
Per pastarąjį dešimtmetį „Gazprom“ vadovybė „padarė visas įmanomas klaidas“, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atkakliai neigia, jog bendrovėje įsisuko krizė, ir aklai palaiko valdybos pirmininką Aleksejų Millerį. Tokią nuomonę „Bloomberg“ publikuojamame straipsnyje išsakė garsus ekonomistas, vyresnysis Petersono tarptautinės ekonomikos mokslo darbuotojas Andersas Aslungas.
‚„Gazprom“ padėtis – labai rimta problema. Ir ne vien dėl to, jog tai didžiausia Rusijos bendrovė (vertinant pagal akcinio kapitalo dydį), o todėl, kad tikrasis jos šeimininkas – V. Putinas. Kur link suka „Gazprom“, ta kryptimi juda ir Rusija, ir V. Putino valdžia“, - teigia A. Aslungas, seniau dirbęs Rusijos, Ukrainos ir Kirgizijos valdžios patarėju ekonomikos klausimais.
Landsbergis: nešvarūs ženklai
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Antisąjūdininkai kažko sutrikę. Keistieji antradienio „laiko ženklai“ atrodo lyg rašyti kokio nors Kapeliušno. Nepaprastai bloga esą, kad XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime paminėtas ir organizacijos 25-metis. (Jos apskritai neturėtų būti). Puolamasis ir šmeižiantis anonimo straipsnis kažkodėl tam minėjimui, veikiau jo iškreipimui, skiria itin daug dėmesio. Matyt, svarbu. Oficialus pirmadienio minėjimas visiškai nutylėtas. Tik birželio 3 diena dar egzistuoja atmintinų dienų sąraše, tiek žinių.
O minčių ženkluose pabarstyta. Kad iškilmingame Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo A. Anušauskas ir V. Juozapaitis, anonimo galva, tai byloja apie „konservatorių vidaus reikalų sprendimą“. Tokios kokybės tekstai sukelia užuojautą skaitytojų atžvilgiu. Apie autorių nekalbėkim, seniau dar prasmingai parašydavo.Kodėl Rusija stumia skandinavus į NATO
 |
| Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-06-11
Nuolatiniais grasinimais ir karinėmis provokacijomis Rusija veikiau pastūmės Suomiją ir Švediją įstoti į NATO, nei atgrasins nuo narystės.
Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasišaipė: „Norėčiau paprašyti mūsų draugų Rusijoje grasinti mums branduoliniu smūgiu ne dažniau nei kartą per tris mėnesius.“ Dabar panašiai galėtų sakyti ir Suomijos politikai, prašydami Rusijos grasinti jiems liūdnomis įstojimo į NATO pasekmėmis ne dažniau nei dukart per metus. Tik, priešingai nei Lenkijai, toks suomių prašymas būtų ne hiperbolė, o faktas.Praėjusią savaitę Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, Kirkenese susitikęs su kolegomis Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu, Suomijos premjeru Jyrki Katainenu ir Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, rado dar vieną progą pagrūmoti Suomijai ir Švedijai, jeigu šios nutartų siekti narystės Šiaurės Atlanto aljanse: „Tai, žinoma, jūsų reikalas, bet mums NATO – tai organizacija, turinti karinių pajėgumų, kurie, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, gali būti panaudoti prieš mūsų valstybę.
Tautinių mažumų įstatymas kelia ir juoką, ir aistras
www.alfa.lt Rimantas Varnauskas 2013-06-10
Dar nepriimtas Tautinių mažumų įstatymas sulaukia daug kritikos iš įvairių sričių specialistų – vieniems šio įstatymo nuostatos kelia juoką, kiti įžvelgia pavojus, kad, dirbtinai plečiant vienų tautinių bendrijų teises, kitos bus nepelnytai pažemintos.
Keistai juokingas įstatymas
„Šis įstatymas yra labai keistas – tautinėms mažumoms suteikia elementarias teises, kurias ir šiaip turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso tautinėms mažumoms, ar ne, – sakė istorikas Tomas Baranauskas. – Tad nelabai aišku, kam toks įstatymas apskritai reikalingas?“
Pasak T. Baranausko, įstatyme esama visiškai kurioziškų nuostatų. Pavyzdžiui, vienas straipsnis skelbia, kad „Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę užmegzti ir palaikyti ryšius su asmenimis, gyvenančiais kitose valstybėse, su kuriais juos vienija etninis, kultūrinis, kalbinis ar religinis savitumas arba bendras kultūros paveldas“.