Landsbergis: nešvarūs ženklai

Prof. Vytautas Landsbergis

Antisąjūdininkai kažko sutrikę. Keistieji antradienio „laiko ženklai“ atrodo lyg rašyti kokio nors Kapeliušno. Nepaprastai bloga esą, kad XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime paminėtas ir organizacijos 25-metis. (Jos apskritai neturėtų būti). Puolamasis ir šmeižiantis anonimo straipsnis kažkodėl tam minėjimui, veikiau jo iškreipimui, skiria itin daug dėmesio. Matyt, svarbu. Oficialus pirmadienio minėjimas visiškai nutylėtas. Tik birželio 3 diena dar egzistuoja atmintinų dienų sąraše, tiek žinių. 

O minčių ženkluose pabarstyta. Kad iškilmingame Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo A. Anušauskas ir V. Juozapaitis, anonimo galva, tai byloja apie „konservatorių vidaus reikalų sprendimą“. Tokios kokybės tekstai sukelia užuojautą skaitytojų atžvilgiu. Apie autorių nekalbėkim, seniau dar prasmingai parašydavo.

Kita skleidžiama žinia – juk rašo žiniasklaida – kad „išėjus iš Sąjūdžio jo pradininkams (V. Petkevičiui ir A. Juozaičiui), organizacijos vardas buvo pakeistas“. Vos mėnesiui praėjus po Kovo 11-osios! Nepakeista Sąjūdis, nepakeista Lietuva. Tik „persitvarkymo“ lipdukas nunyko kartu su LTSR, o sovietijoje dar anksčiau, minėdavo nebent M. Gorbačiovas. Kai kam jo gaila, lipduko. Taip gailiai svarsto „buvę tikrieji sąjūdininkai“, dabar jau ne tikrieji. Tačiau jie žino, kad „tikros demokratijos sąlygomis“ Lietuvos himnas – veikiau mitas, nei tikrovė. Gal siūlys atšaukti tą nereikalingą „užkeikimą“. Kol kas dar primenama, kad Sąjūdžiui keičiant Lietuvos istoriją, jame nebuvo susitelkusi visuomenės dauguma. Taip, ir A. Juozaitis aiškino, kad Sąjūdis užgrobė valdžią, ir tokius pat pranešimus į Maskvą varė Mykolas Burokevičius.

Vargšas rytinis laikraštis.