Tautinių mažumų įstatymas kelia ir juoką, ir aistras

www.alfa.lt Rimantas Varnauskas 2013-06-10

Dar nepriimtas Tautinių mažumų įstatymas sulaukia daug kritikos iš įvairių sričių specialistų – vieniems šio įstatymo nuostatos kelia juoką, kiti įžvelgia pavojus, kad, dirbtinai plečiant vienų tautinių bendrijų teises, kitos bus nepelnytai pažemintos.

Keistai juokingas įstatymas

„Šis įstatymas yra labai keistas – tautinėms mažumoms suteikia elementarias teises, kurias ir šiaip turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso tautinėms mažumoms, ar ne, – sakė istorikas Tomas Baranauskas. – Tad nelabai aišku, kam toks įstatymas apskritai reikalingas?“

 

Pasak T. Baranausko, įstatyme esama visiškai kurioziškų nuostatų. Pavyzdžiui, vienas straipsnis skelbia, kad „Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę užmegzti ir palaikyti ryšius su asmenimis, gyvenančiais kitose valstybėse, su kuriais juos vienija etninis, kultūrinis, kalbinis ar religinis savitumas arba bendras kultūros paveldas“.

 

„Skaitant tokias įstatymo nuostatas galima susidaryti įspūdį, kad jei tie asmenys nebūtų tautiečiai, tai bendrauti lyg ir negalėtų? Ar nereikės įstatymo, kuris reglamentuotų, kad Lietuvos santechnikai gali bendrauti su kitų šalių santechnikais? – ironizavo T. Baranauskas. – Tai kažkoks įstatyminis humoras.“

„O tos nuostatos, kurios paslepiamos po šiuo humoru, yra jau nejuokingos. Tarkime, draudžiama keisti procentinę tautinę sudėtį tuose rajonuose, kur gausiau gyvena tautinės mažumos, – stebisi T. Baranauskas. – Ką tai reiškia? Aš norėdamas apsigyventi Šalčininkų rajone jau keisčiau tautinę sudėtį? Gal ir ne, gal pavieniams asmenims apsigyventi ir neuždraustų. Bet jei kas nors norėtų įsteigti kokią gamyklą ir jai atsivežti darbininkų (o dar su šeimomis) iš kitų Lietuvos rajonų, tai jau būtų įstatymo pažeidimas.“ Jis priminė, kad visoje ES yra galimas laisvas asmenų judėjimas, o Lietuvoje gali atsirasti teritorijų, kuriose ši nuostata būtų ribojama. „Gal Vilniaus ir Šalčininkų rajonai ketina ne tik iš Lietuvos, bet ir iš ES išstoti“, – šaipėsi T. Baranauskas.

Dar viena įdomi nuostata yra ta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali laisvai pasirinkti tautybę. „Galiu pasiskelbti zulusu ar papuasu ir tam nereikės jokio kilmės įrodymo“, – stebėjosi T. Baranauskas.

Įteisinta dvikalbystė ir gausu diskriminacinių nuostatų

„Pirminė įstatymo paskirtis buvo sutvarkyti tautybių politiką Lietuvoje. Skirtingų tautinių bendrijų noras išlaikyti savo tapatybę yra remtinas demokratinėje valstybėje, tačiau tai nieko bendro neturi su piktnaudžiavimais, kurie nepasitarnaus valstybės integralumui ir pilietinės visuomenės konsolidavimui“, – sakė buvęs Sąjūdžio konsultantas tautinių mažumų klausimais, ilgametis Tautinių bendrijų tarybos (TBT) koordinatorius, LSDP Tautinių mažumų komiteto narys Imantas Melianas. Jis priminė, kad darbo grupė su šiuo įstatymu dirbo nuo 2010 m. Jai iš pradžių vadovavo kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, vėliau ministro Arūno Gelūno patarėjas I. Melianas, darbus užbaigė buvęs viceministras Stanislav Vidtmann ir Lenkų rinkimų akcijos deleguotas viceministras Edvardas Trusevičius.

Kai kurių tautinių bendrijų atstovus ir ekspertus neramina tai, kad atsirado naujų nuostatų bei keistas 15 „legalių“ tautinių mažumų sąrašas (tiesa, paskutinėje įstatymo redakcijoje jis išnyko, kai pasipiktino į sąrašą nepatekusios tautos).

Pasak I. Meliano, užrašų (vietovardžių, gatvių pavadinimų) tautinėmis kalbomis dubliavimas su užrašu valstybine lietuvių kalba yra europinė tradicija vietovėse, kur kompaktiškai gyvena tautinių mažumų atstovai. Ankstesniame įstatymo variante buvo siūloma tai leisti daryti konkrečiose gyvenvietėse, nepriklausomai nuo, kurioje savivaldybėje jos yra. „Europoje į tai žiūrima ne kaip į grėsmę valstybės saugumui, o kaip į tos valstybės kultūrinę įvairovę ir turtingumą“, – teigė I. Melianas.

Naujausiame įstatymo variante, kuris jau pateiktas Vyriausybei, rašoma ne apie konkrečias gyvenvietes, o apie savivaldybes. „Jei atmestume Visagino savivaldybę, kuri tuo pačiu yra ir gyvenvietė, tai įstatymo nuostata galiotų ir Vilniaus bei Šalčininkų savivaldybėms, t. y. net ir tuose kaimuose ar miesteliuose, kur tautinės mažumos nesudaro daugumos gyventojų, vis vien būtų kabinami dvikalbiai – lenkiški – gatvių pavadinimai, – susirūpinęs I. Melianas. – Kitaip tariant, visame pietrytiniame Lietuvos Respublikos kampe būtų įteisinta dvikalbystė! Tokia įstatymo nuostata labai stipriai politiškai skiriasi nuo buvusiosios.“

Kitas dalykas, kad įstatyme siūlomas naujas, o iš esmės diskriminacinis TBT formavimo mechanizmas. Į TBT įeina apie 30 skirtingų tautinių mažumų organizacijų atstovai. Nauja tvarka leistų gausiausioms tautinėms bendrijoms – lenkams ir rusams – deleguoti gerokai daugiau savo atstovų, o kai kurios skaičiumi mažesnės bendrijos pagal naują tvarką apskritai nebūtų atstovaujamos. „Tai iššauktų nedidelių etninių grupių, kurios nėra skaitlingos, bet istoriškai labai svarbios, tarkime, karaimų, nepasitenkinimą, – kalbėjo I. Melianas. – Gali atsitikti taip, kad TBT taps dviejų trijų rusų ir lenkų partijų įrankiu.“

Abudu pašnekovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Tautinių mažumų įstatyme numatytas tautinių bendrijų finansavimo mechanizmas sudaro prielaidas neskaidriai veiklai.