Ingrida Šimonytė pradeda darbą Priežiūros valdyboje

lrytas.lt 2014-09-10

Lietuvos bankas turės savo atstovę šių metų rudenį darbą pradedančioje pagrindinėje Europos bankų veiklos reguliavimo institucijoje – Bendrajame priežiūros mechanizme (BPM). Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė trečiadienį, rugsėjo 10 d., pirmą kartą dalyvaus BPM Priežiūros tarybos posėdyje Frankfurte.

Įstojusi į euro zoną Lietuva dalyvaus ir svarbiausius euro zonos bankus, tarp jų ir tris didžiausius Lietuvos bankus, tiesiogiai prižiūrėsiančiame Bendrajame bankų priežiūros mechanizme bei turės balsą sprendžiant svarbiausius bankų veiklos reguliavimo klausimus“, – sako I. Šimonytė.

Ji atstovaus Lietuvos bankui Priežiūros valdyboje, kuri aukščiausiajai Europos Centrinio Banko (ECB) valdymo struktūrai – Valdančiajai tarybai – teiks išvadas dėl kapitalo, likvidumo ir kitų reikalavimų vykdymo, siūlys sprendimus dėl galimų sankcijų ar kitų riziką mažinančių poveikio priemonių.

Skaityti daugiau...

Didysis blefas

lzinios.lt 2014-09-09

Vytautas LANDSBERGIS

  
Lo­šiant po­ke­rį, o ypač iš di­de­lių su­mų, tai­ko­ma ypa­tin­gas psi­cho­lo­gi­nės ir ak­to­ri­nės va­lin­gos ko­vos bū­das: lo­šė­jas, ku­rio kor­tos dar ne­atsk­leis­tos – ne­ži­no­mos, tad ga­li bū­ti ga­lin­gos, ke­lia ir vis aukš­ti­na sa­vo pi­ni­gi­nį sta­ty­mą, kad opo­nen­tas pa­būg­tų ir ka­pi­tu­liuo­tų. 

Ne­beišd­rį­sęs ri­zi­kuo­ti gal vi­so gy­ve­ni­mo tur­tu ir at­sa­ky­ti to­ly­giu di­džiuo­ju sta­ty­mu, jis ver­čiau trau­kia­si iš ko­vos, ir gąs­din­to­jas-ble­fuo­to­jas pa­sii­ma vi­są li­gi tol su­krau­tą ban­ką taip ir ne­atsk­lei­dęs ti­krų­jų kor­tų. Su­pa­sa­vai – vis­kas. Lai­mė­to­jas gal tu­rė­jo jas la­bai stip­rias ir per­ga­lin­gas – jei abi pu­sės pri­va­lė­tų at­skleis­ti, - o gal tik su­ge­bė­jo pri­blokš­ti ir pa­lauž­ti varg­šą „part­ne­rį“ sa­vo per­ga­lin­ga vai­dy­ba, ne­beat­lai­ko­mai šiur­pi­nan­čia bur­bu­lo pro­vo­ka­ci­ja, į ku­rią ne­bed­rįs­ta­ma at­sa­ky­ti tuo pa­čiu.

Di­džia­ja­me po­ke­ry­je dėl do­mi­na­vi­mo pa­sau­ly­je tik at­ro­do, kad ant smuk­lės sta­lo pa­dė­ta Ukrai­na. Kas pri­vers ki­tą, ne­va glo­ba­lų, „part­ne­rį“ trauk­tis ne­atsk­lei­dus kor­tų, tas pa­siims Ukrai­ną. Bet iš ti­krų­jų pa­siims dau­giau – ak, to­kį svai­gi­nan­tį ypač vie­nam lo­šė­jui – val­do­vo skep­trą. „Sla­ba­kai“ at­si­trau­kė!

Tai reikš­tų: to­liau sta­tom, de­dam į po­ke­rio ban­ką Ka­zachs­ta­ną, Kau­ka­zą, Vi­du­rio Eu­ro­pą su vi­so­kiais ten "pri­bal­tais", Ark­ti­ką... Prie­isim ir iki Alias­kos, po­nia Pa­lin. Ge­rų san­ty­kių la­bui – grą­žin­kit, ką pi­giai pir­kot.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Stogų važiavimo metas

delfi.lt 2014-09-08

 

Iš dabartinės Rusijos galima laukti visko, ir sienų apsaugos tikrai nederėtų silpninti.

Kai kurioms piliečių kategorijoms gali būti pavojinga atsidurti Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje arba netoli jos.

Pavyzdys ne tik nūnai iš Estijos arba Vytauto Pociūno likimas, bet ir Rusijos prokurorų nagai, ištiesti į pusantro tūkstančio mūsų žmonių prieš 25 metus ir ypač po Kovo 11-osios pasitraukusių iš priverstinės tarnybos sovietų kariuomenėje.

Sveiku protu tokių kaltinimų nepaaiškinsi, bet gal ir neverta ieškoti to, ko anoje fašistuojančioje šalyje vis mažiau. Tik daugelis klausinėja – kaip ir kuo atsakysim?

Tų jaunuolių likimai – žūtys ir suluošinimai, pagrobimai, neteisėti išvežimai bei įkalinimai – tikriausiai atsispindi SSRS okupacijos žalos sąskaitoje. Žinoma, ir kompensacijos aukų šeimoms.

Skaityti daugiau...

L. N. Rasimas. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvą

L. N. Rasimas. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvądelfi.lt 2014-09-09

Kada buvo ruošiama Lietuvos – Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartis ir Maskvoje derinamas tekstas, mus nustebino rusų siūlymas į tekstą įtraukti, kad abi šalys puoselės ir rems „Eurazijos“ interesus ir siekius. Į tiesų klausimą, kas tai per „Eurazija“, kur jos ribos – tiesaus atsakymo nesulaukėme. Laimei, atsispyrėme jų gundymui ir 1991 m. liepos 28 d. sutarties tekste nieko apie tai neužsiminta.

Prisimenu, pertraukų metu kas rūkė, kas gėrė kavą, šnekučiuodavomės neformaliai, aptarinėjome Rusijos ir Lietuvos ateitį. Šmaikštaudavome. Ne vienas mums siūlė pabūti laisviems tai penkiolika, tai dvidešimt metų. Atsakydavome paklausdami, o kada jie pradės mokytis kinų kalbos? Aš vis bandžiau išsiaiškinti, kodėl jiems rūpi ta „Eurazija“? Nepamenu kuris, ar Genadijus Burbulis, ar Jurijus Afanasjevas neapsikentę paaiškino, kad mūsų svarstoma sutartis yra ne tik politinė, bet ir kultūrinė dviejų atskirų kultūrų sutartis: „Štai Rusija ir beržas. Vienas be kito negali. Tai rusų medis.“ „ Ar tai reiškia, kad jie supranta kur auga beržai, ten ir Rusija?“, – paklausėme. – „Ten kur rusas jaučiasi kaip namuose, ten ir yra „Eurazija“. Maždaug taip pasikalbėjome. Supratome, kad tiek Jekaterinos II-osios, tiek Boriso Jelcino su Andriejum Sachorovu, Aleksandru Solženicinu ir kitais jų patriotais Rusija yra ta pati tradicinė Rusija, siekianti apglėbti ir įtraukti silpnesnius savo kaimynus arba bent juos tvirtai kontroliuoti. Skirtumas tik metoduose.

Demokratija – moralumas, imperializmas – baimė. Tai santvarkų tipų pamatai. Šiandien „Eurazijos“ erdvę iš dalies galima sutapatinti su „Rusų pasaulio erdve“, kurioje rusas jaučiasi ar siekia jaustis kaip namuose. Tokius „namus“ jie gali pasidaryti visų pirma plėsdami rusų kalbos naudojimą, dominuojantį rusų kultūros naudojimą, siekti, kad kaimyninėse valstybėse vadovautų asmenys, pasirengę vykdyti Rusijos nurodymus, kad istorija būtų suprantama taip, kaip ji interpretuojama Rusijoje, kad visur būtų gerbiami ir saugomi rusų buvimą žymintieji ar jų nurodymu pastatyti paminklai ir ženklai, kad vaikai skaitytų tokias pat pasakas, žiūrėtų tokius pat „multikus“, dainininkai dainuotų ir net nusilenktų ta pačia maniera (pav. „nyzkij paklon“), kad teatruose dominuotų rusų dramaturgija, kad be gimtosios kalbos visi nuo mažo iki didelio mokėtų rusų kalbą, o kitos kalbos – tik kaip trečiarūšės, kad kiekvienas rusas tiek gatvėje, tiek įstaigoje, tiek parduotuvėje galėtų susikalbėti rusiškai. Štai tada tokia šalis ir bus „Rusų pasaulio dalis“ ir ten kiekvienas rusas jausis kaip namie. Reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų Lietuvoje jiems tą padaryti pasisekė.

Skaityti daugiau...

ES paskelbė naujas sankcijas Rusijai

lzinios.lt 2014-09-09

Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pir­ma­die­nį pa­skel­bė nau­jas sank­ci­jas Mask­vai, nors Ru­si­jos ir Ukrai­nos va­do­vai pa­tvir­ti­no, kad bus lai­ko­ma­si pa­liau­bų, ku­rio­mis sie­kia­ma už­baig­ti jau pen­kis mė­ne­sius trun­kan­tį kru­vi­ną konf­lik­tą.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pir­ma­die­nį te­le­fo­nu kal­bė­jo­si su Ukrai­nos va­do­vu Pe­tro Po­ro­šen­ka, su ku­riuo su­ta­rė tęs­ti dia­lo­gą, kad bū­tų už­baig­tas konf­lik­tas Ukrai­nos ry­tuo­se.

Jų po­kal­bis įvy­ko, kai pro­va­ka­rie­tiš­kas Ukrai­nos ly­de­ris at­vy­ko sim­bo­li­nio vi­zi­to į vy­riau­sy­bės pa­jė­gų kon­tro­liuo­ja­mą Ma­riu­po­lio mies­tą, ku­rį pra­ėjus die­nai po to, kai penk­ta­die­nį bu­vo su­da­ry­tas su­si­ta­ri­mas dėl ug­nies nu­trau­ki­mo, bom­bar­da­vo pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai.

Tuo tar­pu Briu­se­ly­je ES for­ma­liai pri­ta­rė nau­joms sank­ci­joms, nu­kreip­toms prieš Ru­si­jos ener­ge­ti­kos ir gy­ny­bos sek­to­rius, ta­čiau nu­ro­dė, kad jos ne­įsi­ga­lios dar ke­lias die­nas. Bend­ri­jos ly­de­riai vei­kiau­siai no­ri pa­žiū­rė­ti, kaip to­liau bus lai­ko­ma­si pa­liau­bų Ukrai­no­je.

Bau­džia­mo­sios prie­mo­nės įsi­ga­lios, kai apie jas bus pa­skelb­ta ES ofi­cia­lia­me lei­di­ny­je, o tai ga­li už­truk­ti ke­lias die­nas. Be to, sank­ci­jų tai­ky­mas ga­li bū­ti su­stab­dy­tas, jei Ukrai­nos konf­lik­to ša­lys lai­ky­sis pa­liau­bų.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitės patarėja įspėja apie neįprastas grėsmes

Virginija Būdienė

delfi.lt 2014-09-09

 Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė perspėja, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, vertinant gaunama informaciją, svarbus uždavinys tenka kiekvienam, taip pat tėvams aiškinant vaikams apie istoriją.

„Iš tikrųjų geopolitinė situacija šiuo metu yra sudėtinga, mes visi tai suvokiame. Tačiau reikėtų suvokti taip pat, kad saugumo grėsmės kyla ne tik kaip karinės grėsmės tiesiogine to žodžio prasme, bet reikia suvokti, kad jos taip pat yra ir nekonvencinės, mums neįprastos, ne visada net jas atpažįstame“, - sakė V. Būdienė antradienį interviu „Žinių radijui“.

Pasak vyriausiosios patarėjos, dalis grėsmių yra informacinės.

„Kai kur net mūsų jaunimas, moksleiviai viliojami vykti į neaiškios kilmės parengties stovyklas. Taip pat yra skleidžiama propaganda, kuri yra vizualizuojama ir atrodo kartais daug kam panaši į tiesą, dėl to net ir mes kiekvienas turime labai gerai kiekvieną kartą bandyti susivokti, ką mes girdime, ką mes matome, kur mes kviečiami. Turiu galvoje, ir tam tikrus renginius, ir anksčiau minėtus kultūrinius renginius, kuriuose propaguojamos buvusios Sovietų sąjungos vertybės, prisimename Gazmanovo atvejį“, - kalbėjo V. Būdienė.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, ir mokykloms.

„Reikia ir mokykloms, ir tėvams daug ką nuveikti, pasakoti savo vaikams apie istoriją, sustiprinti istorijos mokymą mokyklose, kad visi žinotume, kas yra kas“, - sakė V. Būdienė.

Skaityti daugiau...

Pasaka ne pasaka

Vieną kartą didelis būrys dorų ir turtingų keliauninkų keliavo per plėšikų kraštą.

Plėšikai jų apiplėšti negalėjo, mat anie skrido lėktuvu labai aukštai. Tada plėšikai, vadovaujami jų vado Putino, numušė lėktuvą. Pamatę, kokią niekšybę jie padarė nužudę daug nekaltų civilių žmonių, patys išsigando. Apsupę lėktuvo sudužimo vietą, jie ilgą laiką nieko artyn neprisileido, naikino nusikaltimo įkalčius, sakė, kad lėktuvą numušė ne jie ir jie neplėšikavo: nuo žuvusiųjų grobė brangenybes, vertingesnius daiktus, geresnius rūbus ir t.t. Jie to išmoko iš savo tėvų, kurie po Pirmo pasaulinio karo išrengdavo ir nuaudavo žuvusius Lietuvos partizanus...

Vytautas

Tadas Langaitis: Rusijos propaganda skaldo Lietuvos visuomenę

15min.lt 2014-09-08

Rusijos skleidžiama propaganda kryptingai skaldo Lietuvos visuomenę. Jau turiu draugų, su kuriais apie Rusijos ir Ukrainos karą kalbėti toliau nebegaliu, jei norime likti draugais. Neabejoju, jog ne vienas iš mūsų šiuo metu esame atsidūrę panašioje situacijoje.

Ką daryti? Kol tik vienas kitas rašė ar kalbėjo, jog Rusija „susigrąžino Krymą, nes taip istoriškai teisinga, nes ten žmonės gyvena po šiai dienai kaip Tarybų Sąjungoje, kurios teisių paveldėtoja yra Rusija“, reaguoti užteko pastebint, jog užgrobiant suverenią teritoriją yra pažeidžiamos pamatinės tarptautinės teisės normos, ir dėl to vėl gali kilti karas Europoje.

Tačiau kai draugas siūlo neginti Ukrainos nuo ją užpuolusios Rusijos, nes visas Rytų Ukrainos konfliktas tėra „Rusijos ir JAV santykių aiškinimasis, įtakos zonų brėžimas nekaltų žmonių sąskaita“, negali nepaklausti – o tai kur JAV tankai, šarvuočiai, „Stinger“ raketų kompleksai, tūkstančiai desantininkų ir Jungtinių Valstijų finansuojamų smogikų? Į tai atsakoma, jog niekam ne paslaptis, kad JAV slapta finansavo EuroMaidaną Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, jog JAV užsakė ir finansavo V.Janukovyčiaus nuvertimą Ukrainoje.

Žmogui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio mitinguose ir dalyvavusiam Kijevo Maidano aikštės mitinguose, tokios kalbos veria širdį lyg viduje mirusio žmogaus cinizmas.

Nejučia prisimeni Algirdo Kaušpėdo zombius. Ar mano draugas – zombis? Rusijos propagandos negyvai nukankinta asmenybė?

Bet kuris žmogus, pabuvojęs Kijevo Maidano mitinge, jautė ir po šiai dienai jaučia tą magišką žmogiško bendrumo, kai nepažįstamas žmogus tave pavalgydins, paguos, apgins ir rūpinsis tavimi kaip šeimos nariu, ir revoliucijos, kai visi žinome, jog istorinė neteisybė bus ištaisyta ir nuo šiol žmonės gyvens laisviau ir teisingiau, atmosferą.

Skaityti daugiau...