Po siūlymų dėl NATO bazių Baltijos šalyse – Rusijos pareiškimas

Rusijadelfi.lt 2014-09-10

Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas sukritikavo siūlymus įkurti NATO bazes Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad Rusija nekelia pavojaus Aljanso narių saugumui.

„Maskva nesirengia kurti pasaulinių karinių blokų, priešpastatytų Vakarams“, – pareiškė A.Puškovas interviu, kurį trečiadienį paskelbė laikraštis „Kommersant“.

A.Puškovas pridūrė, kad „karinės grėsmės“ Rusija NATO šalims nekelia, todėl kai kurių Aljanso narių siūlymai įkurti nuolatines karines bazes Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose „neatitinka jokių objektyvių poreikių“.

„Be kelių valstybių ambicijų patenkinimo jos nieko neatneštų. Paprasčiausiai Baltijos šalys ir kai kurios Rytų Europos šalys, palaikant JAV, bando spekuliuoti Ukrainos krize, kad sudarytų savo reikšmingumo NATO viduje įspūdį“, – sakė A.Puškovas.

Jo nuomone, pareiškimai apie pavojų Europos saugumui veikiau yra „politinė-propagandinė pozicija“, o ne „realaus karinio-strateginio Europos perorientavimo įrodymas“.

Skaityti daugiau...

M. Chodorkovskis imasi veiksmų prieš Rusiją

Michailas Chodorkovskisdelfi.lt 2014-09-10

Buvusių kompanijos „Jukos“ vadovų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo advokatai kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų komitetą su raginimu pareikalauti Rusijos pasiaiškinti, kodėl ji nevykdo Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT) sprendimo, priimto apskundus pirmąjį nuosprendį „Jukos“ byloje.

Ši žinia paskelbta M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo spaudos tarnybos tinklalapyje, praneša newsru.com.

EŽTT sprendimas paskelbtas 2013 metų liepos 25 dieną ir įsigaliojo tų pačių metų spalio 25 dieną. Pasak teisėjų, „Jukos“ bylos nuosprendyje buvo pažeistos Europos konvencijos nuostatos, garantuojančios nuosavybės apsaugą, taip pat teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tuo pat metu Strasbūre buvo nuspręsta, kad abiejų kaltinamųjų baudžiamasis persekiojimas nebuvo politiškai motyvuotas.

Pirmajame nuosprendyje M. Chodorkovskiui EŽTT įžvelgė dalinį teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Teismas taip pat sutiko su M. Chodorkovskio skundais dėl jo teisių į nuosavybės apsaugą pažeidimo, kadangi po nuosprendžio paskelbimo „jis buvo priverstas kompensuoti „Jukos“ mokesčių įsiskolinimą“.

Skaityti daugiau...

Borisas Nemcovas: 11 priežasčių, kodėl nugalėtoją vaizduojantis V.Putinas yra nevykėlis

„Scanpix“ nuotr./Mitingas Maskvoje, opozicijos lyderis Borisas Nemcovas15min.lt 2014-09-10

Rusijos propagandos mašina beveik lūžta stengdamasi įrodyti, kad Vladimiras Putinas nugali visus – ir Ukrainą, ir Vakarus. Tačiau jeigu patyrinėtume „tautos vado“ pasiekimus atidžiau, paaiškės, kad jis prarado beveik viską, „Echo Moskvy“ rašo buvęs Rusijos vicepremjeras, dabar opozicijoje esantis Borisas Nemcovas.

1. Jis norėjo, kad Ukraina išliktų neutrali valstybė, kuri būtų draugiška Rusijai. Tačiau dabar Ukraina tiesiog miršta, kaip nori prisijungti prie NATO. Šalyje vyksta net bendros karinės pratybos su NATO valstybėmis. Dar daugiau, Kijevas paskelbė laukiantis paramos ginklais iš Vakarų valstybių.

2. Jis norėjo susilpninti NATO. Tačiau NATO stiprina savo pajėgas, o Vakarų šalys skiria daugiau biudžeto lėšų gynybai.

3. Jis norėjo sukiršinti Europą ir JAV. Tačiau Vakarų šalys – kaip niekad vieningos V.Putino agresijos akivaizdoje: paskelbė bendras sankcijas, smerkia Rusijos veiksmus.

4. Jis norėjo pabrėžti skirtumus tarp Ukrainos rytinių ir vakarinių sričių. Tačiau ukrainiečių tauta tapo suvienyta (su dalies Donecko ir Luhansko sričių išimtimis). Pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo prezidentas buvo išrinktas pirmajame rinkimų ture.

Petro Porošenka laimėjo visose srityse be išimčių. Iki Rusijos karinės agresijos Ukrainos Vakarai balsuodavo už vieną kandidatą, Rytai – už kitą. 

5. Jis norėjo, kad Ukraina įstotų į Muitų sąjungą. Tačiau dabar to niekada nebeįvyks. Ukraina pasirašė Asociacijos sutartį su ES ir siekia integracijos į bendriją.

6. Jis norėjo sukurti marionetinę valstybę Novorusiją, kuri driektųsi nuo Donecko iki Odesos. Tačiau jis kontroliuoja tik nedideles teritorijas Donecko ir Luhansko srityse. Dėl to jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių – tiek rusų, tiek ukrainiečių.

Skaityti daugiau...

Lietuvoje ir Lenkijoje treniruojasi NATO specialiosios pajėgos

lrytas.lt 2014-09-09

Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, trijų savaičių pratybose specialiųjų operacijų kariai treniruojasi ant žemės, ore ir vandenyje. Pratybose dalyvauja apie 1 tūkst. 700 karių iš 15 šalių (Kroatijos, Estijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, JAV, Turkijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos).

Į pratybas taip pat įsitraukė ir pasieniečiai, muitinės tarnybos.

Karių operacijas iš oro remia nemažai orlaivių – sraigtasparnių ir lėktuvų, įskaitant naikintuvus (Mi-17, F-16, C-130 „Hercules“ ir C-295 „Casa“), dalyvauja karinių jūrų pajėgų laivai.

Nors pagrindinė treniruočių bazė yra Lenkijos poligonuose, dalis pratybų vyksta ir Lietuvoje, Gaižiūnų poligone greta Ruklos (Jonavos rajonas).

Pratybų scenarijus orientuotas į Šiaurės Atlanto sutarties 5 str. nuostatas, tai yra – kolektyvinę gynybą.

Skaityti daugiau...

Ingrida Šimonytė pradeda darbą Priežiūros valdyboje

lrytas.lt 2014-09-10

Lietuvos bankas turės savo atstovę šių metų rudenį darbą pradedančioje pagrindinėje Europos bankų veiklos reguliavimo institucijoje – Bendrajame priežiūros mechanizme (BPM). Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė trečiadienį, rugsėjo 10 d., pirmą kartą dalyvaus BPM Priežiūros tarybos posėdyje Frankfurte.

Įstojusi į euro zoną Lietuva dalyvaus ir svarbiausius euro zonos bankus, tarp jų ir tris didžiausius Lietuvos bankus, tiesiogiai prižiūrėsiančiame Bendrajame bankų priežiūros mechanizme bei turės balsą sprendžiant svarbiausius bankų veiklos reguliavimo klausimus“, – sako I. Šimonytė.

Ji atstovaus Lietuvos bankui Priežiūros valdyboje, kuri aukščiausiajai Europos Centrinio Banko (ECB) valdymo struktūrai – Valdančiajai tarybai – teiks išvadas dėl kapitalo, likvidumo ir kitų reikalavimų vykdymo, siūlys sprendimus dėl galimų sankcijų ar kitų riziką mažinančių poveikio priemonių.

Skaityti daugiau...

Didysis blefas

lzinios.lt 2014-09-09

Vytautas LANDSBERGIS

  
Lo­šiant po­ke­rį, o ypač iš di­de­lių su­mų, tai­ko­ma ypa­tin­gas psi­cho­lo­gi­nės ir ak­to­ri­nės va­lin­gos ko­vos bū­das: lo­šė­jas, ku­rio kor­tos dar ne­atsk­leis­tos – ne­ži­no­mos, tad ga­li bū­ti ga­lin­gos, ke­lia ir vis aukš­ti­na sa­vo pi­ni­gi­nį sta­ty­mą, kad opo­nen­tas pa­būg­tų ir ka­pi­tu­liuo­tų. 

Ne­beišd­rį­sęs ri­zi­kuo­ti gal vi­so gy­ve­ni­mo tur­tu ir at­sa­ky­ti to­ly­giu di­džiuo­ju sta­ty­mu, jis ver­čiau trau­kia­si iš ko­vos, ir gąs­din­to­jas-ble­fuo­to­jas pa­sii­ma vi­są li­gi tol su­krau­tą ban­ką taip ir ne­atsk­lei­dęs ti­krų­jų kor­tų. Su­pa­sa­vai – vis­kas. Lai­mė­to­jas gal tu­rė­jo jas la­bai stip­rias ir per­ga­lin­gas – jei abi pu­sės pri­va­lė­tų at­skleis­ti, - o gal tik su­ge­bė­jo pri­blokš­ti ir pa­lauž­ti varg­šą „part­ne­rį“ sa­vo per­ga­lin­ga vai­dy­ba, ne­beat­lai­ko­mai šiur­pi­nan­čia bur­bu­lo pro­vo­ka­ci­ja, į ku­rią ne­bed­rįs­ta­ma at­sa­ky­ti tuo pa­čiu.

Di­džia­ja­me po­ke­ry­je dėl do­mi­na­vi­mo pa­sau­ly­je tik at­ro­do, kad ant smuk­lės sta­lo pa­dė­ta Ukrai­na. Kas pri­vers ki­tą, ne­va glo­ba­lų, „part­ne­rį“ trauk­tis ne­atsk­lei­dus kor­tų, tas pa­siims Ukrai­ną. Bet iš ti­krų­jų pa­siims dau­giau – ak, to­kį svai­gi­nan­tį ypač vie­nam lo­šė­jui – val­do­vo skep­trą. „Sla­ba­kai“ at­si­trau­kė!

Tai reikš­tų: to­liau sta­tom, de­dam į po­ke­rio ban­ką Ka­zachs­ta­ną, Kau­ka­zą, Vi­du­rio Eu­ro­pą su vi­so­kiais ten "pri­bal­tais", Ark­ti­ką... Prie­isim ir iki Alias­kos, po­nia Pa­lin. Ge­rų san­ty­kių la­bui – grą­žin­kit, ką pi­giai pir­kot.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Stogų važiavimo metas

delfi.lt 2014-09-08

 

Iš dabartinės Rusijos galima laukti visko, ir sienų apsaugos tikrai nederėtų silpninti.

Kai kurioms piliečių kategorijoms gali būti pavojinga atsidurti Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje arba netoli jos.

Pavyzdys ne tik nūnai iš Estijos arba Vytauto Pociūno likimas, bet ir Rusijos prokurorų nagai, ištiesti į pusantro tūkstančio mūsų žmonių prieš 25 metus ir ypač po Kovo 11-osios pasitraukusių iš priverstinės tarnybos sovietų kariuomenėje.

Sveiku protu tokių kaltinimų nepaaiškinsi, bet gal ir neverta ieškoti to, ko anoje fašistuojančioje šalyje vis mažiau. Tik daugelis klausinėja – kaip ir kuo atsakysim?

Tų jaunuolių likimai – žūtys ir suluošinimai, pagrobimai, neteisėti išvežimai bei įkalinimai – tikriausiai atsispindi SSRS okupacijos žalos sąskaitoje. Žinoma, ir kompensacijos aukų šeimoms.

Skaityti daugiau...

L. N. Rasimas. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvą

L. N. Rasimas. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvądelfi.lt 2014-09-09

Kada buvo ruošiama Lietuvos – Rusijos tarpvalstybinių santykių sutartis ir Maskvoje derinamas tekstas, mus nustebino rusų siūlymas į tekstą įtraukti, kad abi šalys puoselės ir rems „Eurazijos“ interesus ir siekius. Į tiesų klausimą, kas tai per „Eurazija“, kur jos ribos – tiesaus atsakymo nesulaukėme. Laimei, atsispyrėme jų gundymui ir 1991 m. liepos 28 d. sutarties tekste nieko apie tai neužsiminta.

Prisimenu, pertraukų metu kas rūkė, kas gėrė kavą, šnekučiuodavomės neformaliai, aptarinėjome Rusijos ir Lietuvos ateitį. Šmaikštaudavome. Ne vienas mums siūlė pabūti laisviems tai penkiolika, tai dvidešimt metų. Atsakydavome paklausdami, o kada jie pradės mokytis kinų kalbos? Aš vis bandžiau išsiaiškinti, kodėl jiems rūpi ta „Eurazija“? Nepamenu kuris, ar Genadijus Burbulis, ar Jurijus Afanasjevas neapsikentę paaiškino, kad mūsų svarstoma sutartis yra ne tik politinė, bet ir kultūrinė dviejų atskirų kultūrų sutartis: „Štai Rusija ir beržas. Vienas be kito negali. Tai rusų medis.“ „ Ar tai reiškia, kad jie supranta kur auga beržai, ten ir Rusija?“, – paklausėme. – „Ten kur rusas jaučiasi kaip namuose, ten ir yra „Eurazija“. Maždaug taip pasikalbėjome. Supratome, kad tiek Jekaterinos II-osios, tiek Boriso Jelcino su Andriejum Sachorovu, Aleksandru Solženicinu ir kitais jų patriotais Rusija yra ta pati tradicinė Rusija, siekianti apglėbti ir įtraukti silpnesnius savo kaimynus arba bent juos tvirtai kontroliuoti. Skirtumas tik metoduose.

Demokratija – moralumas, imperializmas – baimė. Tai santvarkų tipų pamatai. Šiandien „Eurazijos“ erdvę iš dalies galima sutapatinti su „Rusų pasaulio erdve“, kurioje rusas jaučiasi ar siekia jaustis kaip namuose. Tokius „namus“ jie gali pasidaryti visų pirma plėsdami rusų kalbos naudojimą, dominuojantį rusų kultūros naudojimą, siekti, kad kaimyninėse valstybėse vadovautų asmenys, pasirengę vykdyti Rusijos nurodymus, kad istorija būtų suprantama taip, kaip ji interpretuojama Rusijoje, kad visur būtų gerbiami ir saugomi rusų buvimą žymintieji ar jų nurodymu pastatyti paminklai ir ženklai, kad vaikai skaitytų tokias pat pasakas, žiūrėtų tokius pat „multikus“, dainininkai dainuotų ir net nusilenktų ta pačia maniera (pav. „nyzkij paklon“), kad teatruose dominuotų rusų dramaturgija, kad be gimtosios kalbos visi nuo mažo iki didelio mokėtų rusų kalbą, o kitos kalbos – tik kaip trečiarūšės, kad kiekvienas rusas tiek gatvėje, tiek įstaigoje, tiek parduotuvėje galėtų susikalbėti rusiškai. Štai tada tokia šalis ir bus „Rusų pasaulio dalis“ ir ten kiekvienas rusas jausis kaip namie. Reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų Lietuvoje jiems tą padaryti pasisekė.

Skaityti daugiau...