Buvęs Rusijos premjeras: jei Vakarai sušvelnintų sankcijas, Putinas tai laikytų silpnumo ženklu

alfa.lt 2014-09-29

Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas teisingu žingsniu vadina Vakarų sankcijas Maskvai Ukrainos konflikte, praneša agentūra AFP.

Jos gali priversi Rusijos vadovybę pasitraukti iš pavasarį aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio, Vokietijos žurnalui „Focus“ sakė M. Kasjanovas. Jis paragino Vakarus tęsti sankcijas. Jų sušvelninimą Vladimiras Putinas esą laikytų „silpnumo ženklu“.

M. Kasjanovas vadovavo Rusijos vyriausybei nuo 2000 iki 2004 metų, kai Kremliuje šeimininkavo V. Putinas. Prezidentui atleidus premjerą, jis tapo griežtu jo kritiku.

JAV ir ES dėl Rusijos veiksmų Ukrainos konflikte yra paskelbusios sankcijas Maskvai.

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis. Amerika ir Europa bijo sugriauti Rusijos nenugalimumo mitą

veidas.lt 2014-09-27

 

Visos Kremliaus agresijos užkardymo priemonės, kurias taiko tiek Amerika, tiek Europa, yra labai atsargios, nes Vakarai žino: Rusija tokia silpna, kad sudavus pernelyg smarkiai gali tiesiog subyrėti

Tai sukurtų galios vakuumą Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose.

Ukrainos Rada priėmė įstatymus, suteikiančius ypatingą statusą Rusijos ~de facto~ okupuotai Donbaso daliai. Insurgentams suteikta amnestija (nors ne už visus nusikaltimus), jiems leidžiama išsaugoti savo ginkluotus būrius, turėti savivaldą. Ir taip iš Kijevo dotacijų mitęs, o dabar dar ir karo nuniokotas Donbasas galbūt ir toliau bus išlaikomas bei atstatinėjamas Ukrainos biudžeto pinigais. Už tai formaliai jis liks sudėtine Ukrainos dalimi.

Tokia kaina

už taiką, nes skurdi Ukraina negali sau leisti ilgo karo, be to, jos prastai apmokyta ir prastai aprūpinta kariuomenė tiesiog nepajėgi veiksmingai kariauti su nuo pagrindų pertvarkytomis Rusijos pajėgomis.

Dalis Ukrainos visuomenės ir politikų supratingai priėmė šiuos prezidento Petro Porošenkos ir Rados sprendimus, dalis ėmė šaukti apie išdavystę ir reikalauti karo iki pergalės. Tačiau tiek vieni, tiek kiti pyksta, kad Vakarų valstybės – nei Europos Sąjunga, nei NATO – neatėjo Ukrainai į pagalbą, nors Rada ir Europos Parlamentas tą pačią dieną, kai okupuotai Donbaso daliai buvo suteiktas ypatingasis statusas, ratifikavo istorinę Asociacijos su ES sutartį.

Lietuvoje irgi girdėti priekaištų, esą Europos Komisija, metams atidėdama Asociacijos sutarties su Ukraina įgyvendinimą, padarė pavojingą precedentą, leisdama Rusijai, kurios reikalavimu tai buvo padaryta, paveikti ES santykius su Rytų partnerėmis.

Raudantys dėl neva įvykusios „Ukrainos išdavystės“ per formalumus ir detales nemato esmės: Ukrainos integravimosi į Europą procesas prasidėjo ir jo nepajėgė sustabdyti nei Rusijos agresija, nei nesugebėjimas iki galo išlaisvinti Donbaso, nei nemažos dalies Vakarų elito baimė leisti Ukrainai galutinai atsiskirti nuo Rusijos, taip pastūmėjant šią ar į Kinijos glėbį, ar į nevaldomą griuvimą, kaip prieš ketvirtį amžiaus nutiko Sovietų Sąjungai.

Norint suvokti, koks lūžis įvyko Vakarų požiūryje į Ukrainą, privalu prisiminti 1991-ųjų rugpjūtį ir tuomečio Amerikos prezidento George’o Busho (tėvo) vizitą į Kijevą, kur jis įkalbinėjo ukrainiečius neišeiti iš Sovietų Sąjungos. Ši G.Busho kalba, į įstoriją įėjusi kaip „Kijevo viščiuko (arba Kijevo kotleto) kalba“, apžvalgininkų buvo negailestingai sukritikuota ir įvertinta kaip pati blogiausia Amerikos vadovo kada nors pasakyta kalba. Tegu G.Bushas teisinosi, esą jis buvęs blogai suprastas, bet mes Lietuvoje gerai pamename, kaip tiek jis, tiek kiti Vakarų pasaulio lyderiai lygiai taip pat kaip ukrainiečius įkalbinėjo ir lietuvius „nekenkti Gorbačiovui“, būti nuosaikius ir rąžė rankas, kad „tie lietuviai viską sugadins“.

Per visą Euraziją nusidriekusi Sovietų Sąjunga penkis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, Vakarų požiūriu, buvo veiksnys, stabilizuojantis Balkanus, Rytų Europą, Kaukazą, Centrinę Aziją ir Tolimuosius Rytus. Nežinomybė, į kurią vedė branduolinės Sovietų Sąjungos subyrėjimas, baugino amerikiečius ir europiečius kur kas labiau nei komunizmas, su kuriuo visi jau buvo apsipratę ir ypač Europoje sukūrę gerus verslo ryšius.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė: kodėl mes taip stengiamės nesupykdyti V. Putino?

Dalia Grybauskaitėdelfi.lt 2014-09-25

Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija Ukrainoje kelia nerimą, nes toliau gali ateiti NATO priklausančių Baltijos valstybių eilė. Duodama interviu „The Washington Post“ D. Grybauskaitė linkusi įspėti dėl šio pavojaus.

Ar remiate JAV prezidento Baracko Obamos vykdomą bombardavimą Sirijoje?

Taip, jis parodė sugebėjimą vadovauti. Jos trūkumas šiandieniniame pasaulyje – Europoje ir JAV – tai priežastis, dėl kurios taip stiprėja teroristiniai judėjimai.

Ar jaučiate lyderystės trūkumą savo regione?

Taip. Lyderystės trūkumas sukūrė galimybę augti teroristinėms grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“. Kalbant apie Ukrainą, tai suteikė galimybę Rusijai tapti valstybe su terorizmo elementais.
Kaip vertinate situaciją Ukrainoje?

Situacija vis dar bauginanti. Rusijos kariuomenė vis dar yra Ukrainos teritorijoje. Tai reiškia, kad Europa ir visas pasaulis leidžia Rusijai būti šalimi, kuri ne tik grasina savo kaimynėms, tačiau taip pat ir atlieka karinius veiksmus prieš kaimynines valstybes. Tai tas pats tarptautinis terorizmas kaip ir Irake ir Sirijoje.

 

Ukrainoje vyksta tikras karas. Europos Sąjunga (ES) ir dauguma pasaulio vadovų mėgina kalbėti apie tai lyg tai nebūtų karas, o tik savotiška teroristams skiriama pagalba. Matėme, kas vyko Kryme. Pačioje pradžioje buvo „žalieji žmogeliukai“, vėliau – Rusijos kariuomenė. Dabar tas pats vyksta Rytų Ukrainoje. Esu tikra, kad tai nėra paskutinė teritorija, kurioje V. Putinas ketina demonstruoti savo galią.

Jūsų nuomone, kur jis patrauks toliau?

Jei būsime pernelyg švelnūs skirdami sankcijas ar jas taikydami, tačiau jų neįgyvendindami, manau, jis toliau mėgins apjungti Rytų Ukrainą su Pietų Ukraina ir Krymu. Neseniai jis pasakė, kad per dvi dienas gali pasiekti Varšuvą, Baltijos valstybes ir Budapeštą, o tai – atviras kaimynėms keliamas pavojus.

Ar jis galėtų toliau pajudėti į Padniestrę?

Jei mes jam leisime, jis gali pajudėti bet kur. Problema ta, kad V. Putino valdoma Rusija šiandien yra pasirengusi ir trokšta karo. Europa ir Vakarai nėra pasirengę karui ir jo nenori. Europoje ir visame pasaulyje nėra V. Putiną sustabdyti galinčios galios. Galiausiai stebėsimės tuo, kad užimtos naujos teritorijos, suskaldytos naujos valstybės, o tada tai išspręsti gali būti per brangu ir per vėlu.

Ar Jums kelia nerimą tai, kad toliau gali būti užpultos Baltijos valstybės?

Jei jis nebus sustabdytas Ukrainoje, eis toliau.

Ar tai reiškia, kad Penktojo straipsnio ir NATO nepakanka?

Ne. Visi teigia, kad bus pasinaudota Penktuoju NATO steigiamosios chartijos straipsniu. Tačiau tai nesustabdys V. Putino planų, jei jie nematys realių Europos ir pasaulio lyderių veiksmų. Jie tik kalba. Turime sustabdyti jį Ukrainoje. Kol kas dar tai nėra suvokta. Štai kodėl sakau, kad šiandien Europoje vadovauja V. Putinas, o ne Vakarai. 

Ar V. Putinas siekia suskaldyti Europą? 

Šiandien dėl Rusijos elgesio kylantis pavojus nė kiek nemažesnis nei „Islamo valstybės“ keliamas pavojus Irake ir Sirijoje.

Skaityti daugiau...

Jei sulaikyto laivo „Jūros vilkas“ žurnalas yra tvarkingas, viskas baigsis gerai?

„Jūros vilkas“15min.lt 2014-09-25

Jei Lietuvos žvejybinis laivas „Jūros vilkas“ turėjo tarptautinio ryšio palydovą, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą, arba laivo buvimo vieta buvo užfiksuota žurnale, teisininkams neturėtų būti sudėtinga įrodyti, jog įgula yra teisi, LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Saulius Katuoka bei asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas Juozas Liepuonius. Lietuva teigia, kad Rusijos pareigūnai praėjusią savaitę neteisėtai sulaikė Lietuvos laivą „Jūros vilkas“ tarptautiniuose vandenyse. Rusija tikina, kad laivas neteisėtai žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje. Pasak MRU Tarptautinės ir ES teisės instituto direktorius profesorius Saulius Katuoka teigia, kad fakto klausimo nustatymas yra išties keblus.

„Viena šalis gali teigti vieną, o kita šalis gali teigti kitą. Galima vadovautis tarptautine ryšių sistema, tarptautinio ryšio palydovu, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą tam tikrą valandą, netgi tam tikrą minutę. Tuo galima remtis“, – LRT radijo laidoje kalbėjo S.Katuoka.

Savo ruožtu asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas J.Liepuonius pažymi, jog laivas yra nekonvencinis, žvejybinis, o šie laivai ne visi turi palydovinio ryšio sistemą.

„Galima greitai nustatyti prekybinio laivo vietą, o kariniai ir žvejybiniai laivai ne visi, deja, turi palydovinio ryšio sistemą, kuri fiksuoja nuolatinę vietą. Bet jei ta vieta buvo užfiksuota laivo žurnale ir viskas yra tvarkinga, teisininkams nebus sudėtinga įrodyti, kad laivas yra teisus“, – paaiškino J. Liepuonius.

Skaityti daugiau...

Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė.

 

Dr. Romas Batūra

 

Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius.
Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro baudžiavinio režimo kariuomenei teikti tūkstančius žirgų. Dėl netolerantiškos, neperspektyvios Lenkijos magnatų politikos Padnieprės kazokų atžvilgiu, susidarė sąlygos Rusijai 1654m. juos prisijungti, pradėti naują karą prieš Respubliką, prieš Lietuvą, puolant daugiatūkstantinėmis raitelių kariuomenėmis.
XVIIa. viduryje, vadinamojo Tvano laikotarpyje Lietuvą užplūdo maskvėnų armija, pasitelkus kazokus ir Kazanės totorius. Tuo metu Lietuvą bei Lenkiją puolė ir švedai.
Karo pavojus, deja, nesubūrė Abiejų Tautų Respublikos valdančiųjų sluoksnių, Seimas, kosmopolitinis Lietuvos – Lenkijos Vazų šeimos valdovo Jono Kazimiero (1648 – 1668) dvaras neužtikrino reikiamų sąlygų gynybai. Lietuvos kariuomenės vadas , didysis etmonas Jonušas Radvila sunkiomis sąlygomis, drąsiai, nelygioje kovoje stabdomaisiais mūšiais prilaikė besiveržiantį į Lietuvą priešą. Štai 1654m. rugpjūtyje prie Šepelevičių (LDK rytuose tarp Mogiliovo ir Borisovo) 6-7 tūkstančiai LDK karių kovėsi su 83 tūkstančiais maskvėnų. Vėliau, 1655 m. vasarą maskvėnų priekiniai daliniai sėkmingu mūšiu stabdyti dar arčiau į vakarus, jau prie Ašmenos upės. Tačiau nežiūrint į tai, didžiulės Maskvos pajėgos artėjo prie Vilniaus – trys kariuomenės (po 40, 60, ir 80 tūkstančių), apie 180 tūkstančių priešo karių.
Jonušas Radvila nieko nebodamas siekė duoti atkirtį. Siuntė universalus, šaukdamas visų pavietų bajorus Tėvynės ginti, nes turimų pajėgų akivaizdžiai nepakako. Nuo liepos 31d. Vilniaus vaivadijos bajorai kariai buvo skubiai surašomi prie Vilniaus „už Trakų vartų“. Vilniaus pavieto vėliavos rugpjūčio 2d. traukė ryčiau Vilniaus  į Nemėžį,  prisijungti prie samdytos kariuomenės. Turėjo prisijungti Vilkmergės pavietas ( 120 husarų, 120 kazokų), Ašmenos pavietas (200 husarų, 300 kazokų), Žemaitija (200 husarų, 300 kazokų) ir kt. Nemaža pavietų delsė organizuotis, vėlavo.
  Kariuomenės dvasią labai pakirto karaliaus Jono Kazimiero įsakymas iš Varšuvos
- Vilniaus prieigose buvusias karališkąsias  pajėgas (5 tūkstančius žmonių) skubiai perkelti į Marienburgą. Akivaizdu, kad karalius tapo abejingas LDK ir Vilniaus gynybai. Rugpjūčio 6d. stovykloje prie Nemėžio buvo gautas pranešimas, kad Didžioji Lenkija, Poznanės regionas, dar liepos 25d. pasidavė švedams.
       Didelis mūšis prie Vilniaus įvyko 1655m. rugpjūčio 8d. Neturint jėgų Vilnių tiesiogiai ginti, pagal  J.Radvilos planą nutarta trauktis, pereiti Nerį mūriniu tiltu ir čia gintis. Lauko etmono žmonės bandė sutelkti savo pajėgas ir gintis prieš tiltą (Neries kairiajame krante), bet tai nepasiteisino, kovoje su maskvėnais patirta daug nuostolių.

Skaityti daugiau...

Silpnas Vladimiras Putinas laimi, nes puikiai naudojasi trimis Vakarų silpnybėmis

15min.lt 2014-09-26

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atrodo stipresnis nei yra iš tikrųjų, nes puikiai išnaudoja tris Vakarų silpnąsias vietas: painiavą žiniasklaidoje, žurnalistams siekiant balanso ir objektyvumo; Vakarų norą siekti paliaubų, neturint ryžto atremti agresiją; valios trūkumą Maskvą nubausti ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, „The Interpreter“ rašo Paulas Goble'as.

Kremliaus vadovas puikiai naudojasi visomis trimis silpnybėmis – ir jos toli gražu nėra vienintelės. Jeigu Vakarai neatras savyje stiprybės susidoroti su jomis, V.Putino agresija prieš kitas šalis ir prieš savo tautiečius ir toliau tęsis.

Propagandos lavina

Pirmiausia nuo pat Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios matyti, kad V.Putinas naudojasi Vakarų žurnalistų siekiu tekstus pateikti kuo objektyviau – kad būtų pateikiamos abi pusės. Jis su savo šutve užtvindė žiniasklaidą pranešimais, kurie yra paprasčiausias melas, tačiau Vakarų žiniasklaida praneša tai kaip žinias.

Žurnalistai tokiu atveju gali gintis, kad išlieka objektyvūs, tačiau kartu jie sukuria situaciją, kurioje Vakarų valstybių valdžios nejaučia jokio spaudimo imtis veiksmų.

Daugelio šalių žiniasklaidos ir vyriausybės Kremliaus veiksmų Ukrainoje neįvardija kaip karinės agresijos. V.Putinas meluoja, kad Ukrainoje nėra Rusijos karių – nors įrodymai teigia ką kitą.

To pasekmė – situaciją Ukrainoje apibūdina ne faktai. Vakarų žiniasklaidos ryžtas nuosekliai pateikinėti abiejų pusių nuomonę leidžia tokiems šalių vadovams kaip V.Putinas labai lengvai visuomenei grūsti savo melus.

Daugiau kalbų, mažiau darbų

Antra, Vakarų vyriausybės kiekvieną konfliktą stengiasi išspręsti paliaubų paskelbimu, o ne agresijos atrėmimu. Jos mano, kad daugeliu atveju problemas išspręsti gali vien tik diplomatinės priemonės. Tačiau dėl tokio požiūrio kyla mažiausiai dvi problemos – kaip ir parodė susitarimas Minske.

Viena vertus, paliaubų skelbimas, o ne status quo atkūrimas leidžia agresoriui laikyti atsirėžus jau užimtas žemes, aiškinti turint moralinę teisę ten būti ir sukurti įšaldytą konfliktą. Maskva rodo puikiai mokanti tą daryti jau 15 metų.

Kita vertus, rodydami, kad neprieštaraus konkrečiam agresijos atvejui, Vakarai V.Putiną ir jo režimą moko: agresija padeda pasiekti savo tikslų, o po tam tikro laiko ji bus tiesiog ignoruojama, nebesukels jokių neigiamų pasekmių santykiuose su Vakarais, ir galų gale galės būti pakartota. 

Kadangi Vakarai niekaip neatsakė į Rusijos įsiveržimą į Gruziją, jis nusprendė, kad gali užimti ir Krymą. Kai Vakarai nesugebėjo duoti atsako ir tam – jis įžengė ir į Rytų Ukrainą. Dabar V.Putinas turi Minsko susitarimą – tai jam leis dar labiau plėsti savo agresiją, o ne ją mažinti.

Skaityti daugiau...

Kadenciją baigiantis Foghas Rasmussenas: „Labiausiai nuvylė Rusija“

Andersas Foghas Rasmussenas15min.lt 2014-09-26

Trečiadienį kadenciją baigsiantis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas tvirtina, kad per pastaruosius penkerius jo vadovavimo Aljansui metus NATO tapo tokia stipri organizacija, kokia niekada iki šiol nebuvo. Deja, savo stiprybę, pasak F.Rasmusseno, dabar teks įrodyti sprendžiant konfliktą su vis labiau agresyvėjančia ir įtaką buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse siekiančia atgauti Rusija.

Tai baigiantis NATO vadovo kadencijai F.Rasmussenas teigė interviu „USA Today“.

„Dabar jau gana aišku, kad Rusija mus laiko ne partneriais, o priešais. Ir, žinoma, mes turime prie to prisitaikyti“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

Apibendrindamas penkerius savo vadovavimo NATO metus, F.Rasmussenas pareiškė kad pasikeitęs Rusijos elgesys yra didžiausias per kadenciją jo patirtas nusivylimas.

Jis pripažino savo kadencijos pradžioje dar tikėjęsis, kad su Rusija pavyks glaudžiau bendradarbiauti net priešraketinės gynybos srityje. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad kai kuriose srityse – pavyzdžiui, Afganistane, kovoje su organizuotomis narkotikų platinimo, teroristinėmis grupuotėmis – bendradarbiavimas su Rusija buvo visai sėkmingas.

Tačiau pastaruoju metu, anot F.Rasmusseno Rusijos elgesys Ukrainoje viską pakeitė.

Skaityti daugiau...

Buvęs V. Putino patarėjas: pasauliniam karui Rusija ruošiasi nuo 2003 m.

Buvęs V. Putino patarėjas: pasauliniam karui Rusija ruošiasi nuo 2003 m.delfi.lt 2014-09-25

Baltijos šalių gyventojai saugiai miegoti negali. Rusijos prezidento Vladimiro Putino galvoje - planas, dėliotas daugiau nei dešimt metų.

Tuo tiki Lietuvoje viešintis buvęs V. Putino patarėjas Andrejus Illarionovas, kuris bando narplioti Rusijos vadovo voratinklį.

Palangoje vykstančioje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ pranešimą skaitęs buvęs Rusijos vadovo patarėjas prisiminė Rygoje vykusioje konferencijoje apie saugumą iškeltą klausimą – ar žmonės Rygoje gali saugiai miegoti.

„Šį klausimą galima užduoti ir Taline, Vilniuje, Palangoje, Bukarešte ar kituose miestuose. Niekas Rygoje negalėjo teigiamai atsakyti į šį klausimą, - kalbėjo A. Illarionovas. - Bet iš mano pusės šis klausimas turėtų būti performuluotas, ypač po Baracko Obamos vizito Estijoje, kai jis pasakė, kad NATO yra pasiruošusi apginti Taliną, Rygą ir Vilnių. Po šio pareiškimo situacija atrodo saugesnė, bet reikia žiūrėti ne į pasakymą, o į karinį pasirengimą, turimą karinę techniką. Mes suprantame, kad iš karinio pasirengimo pusės, NATO pajėgos Baltijos šalyse nepakankamos“.

Skaityti daugiau...