Svarbu
Registracija
Kodėl VSD slepia Darbo partijos finansavimo šaltinius?
www.alfa.lt 2013-01-10
Netekęs neliečiamybės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ketvirtiadienį vėl sėda į teisiamųjų suolą dėl sukčiavimo, kuomet vedant juodąją buhalteriją buvo tikėtina nuslėpti 25 milijonai litų. Nors bylos medžiaga vos telpa į 150 tomų, tačiau iš kur milijonai pateko į Darbo partijos „juodąją kasą“ teisėsauga ir slaptosios tarnybos nepaaiškina. Buvę aukšti Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos pareigūnai sako, kad duomenys surinkti. Kodėl ir kas slepia Darbo partijos slaptus finansavimo šaltinius?
VSD slepia šaltinius
„Didžiausia problema, kad finansavimo šaltiniai yra nuslėpti ir niekas jų netyrė. Man labai buvo keista, kad prokuratūra pareiškė, kad šaltiniai nenustatyti. Kiek aš žinau iš liudijimų Nacionalinio saugumo komitetui tuometiniam, kuriam vadovavo Algimantas Matulevičius, tai šaltiniai yra nustatyti ir šaltiniai buvo du“, - LNK „Alfa savaitei“ sako buvęs VSD Kontržvalgybos valdybos skyriaus, tyrusio Darbo partijos veiklą, viršininkas Kastytis Braziulis.
Sausio 13-oji: SSRS respublikų ir viso pasaulio reakcijos
 |
|
Aukojamos šventos mišios už žuvusius Sausio 13-ąją (KAM arch. nuotr.) |
Sausio 13-osios aukos nebuvo bergždžios – jas įamžino ne vien ant kojų besistojančios Lietuvos valstybės veiksmai, bet ir 1991 metais pasipylę užsienio valstybių užuojautos pareiškimai bei konkretūs veiksmai, stiprinę dvišalius santykius. Tai, kad 1991 metų vasario 11 dieną Lietuvos nepriklausomybę pirmoji iš nepriklausomų valstybių pripažino Islandija, buvo ne atsitiktinumas, o vienas iš Sausio 13-osios padarinių.
Nemažai apie 1990 metų sausio įvykius ir jų poveikį Lietuvos tarptautiniam pripažinimui gali papasakoti istoriniai dokumentai, skelbiami Seimo interneto svetainėje.
Iš jų sužinome, kad vienos pirmųjų, neskaitant panašioje padėtyje buvusių Latvijos ir Estijos, reikšti užuojautą Lietuvai skubėjo kitos sąjunginės SSRS respublikos, anksčiau patyrusios neigiamą „blogio imperijos“ byrėjimo poveikį. Neatsitiktinai Lietuvos tragedija sujaudino Gruzijos, kurios gyventojai dar 1989 metų balandį Tbilisyje buvo tapę brutalaus sovietinės armijos susidorojimo aukomis, politikus.Kubilius: premjero Butkevičiaus kalbos yra absurdiškos
 |
|
Andrius Kubilius Eimanto Genio nuotr. |
www.alfa.lt Rimantas Varnauskas 2013-01-04
„Dabartinio premjero kalbos, kad nesurandama netgi kai kurių dokumentų, kurie buvo pasirašyti buvusios Vyriausybės su kitomis Baltijos šalimis, rodo naujosios Vyriausybės nesugebėjimą arba nenorą susipažinti su visiems viešai prieinama informacija“, – tvirtina opozicijos lyderis, konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius.
Sprendžiant iš daugkartinių premjero A. Butkevičiaus pasisakymų, esate išsinešęs, sunaikinęs ar bent pradanginęs šūsnis svarbių dokumentų, susijusių su VAE?
Juokauti galima įvairiai, bet premjeras ar jo komanda gali atsidaryti Vyriausybės interneto puslapį, kur yra paskelbti bent jau du paskutiniai memorandumai dėl VAE (2012 m. kovo 8 d., Prienuose, 2012 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje). Tad ir pridurti tuo klausimu daugiau nėra ko.
Tačiau, iš tiesų, derybos su regiono partneriais nebuvo lengvas dalykas. Dėl kai kurių dalykų mes negalėjome sutarti ir todėl, kad mūsų partneriai latviai ir estai, išgirdę, kad socialdemokratai, kurie pradėjo atominės energetikos plėtrą, keičia nuomonę ir pasisako už referendumą, stabtelėjo ir laukė. Tiek referendumo, tiek rinkimų rezultatų.Ryga laukia A.Butkevičiaus suglumusi, bet su viltimi
 |
| Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-01-09
Šią savaitę įvyksiantis naujojo Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus vizitas į Latviją gali turėti lemiamos įtakos Lietuvos energetikos ateičiai.
Bandau įsivaizduoti, kokios mintys sukasi Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio galvoje, belaukiant šią savaitę su vizitu atvykstančio naujojo Lietuvos premjero A.Butkevičiaus ir skaitant pranešimus iš Vilniaus. Pirmiausia jį pasiekia žinia, jog naujasis kolega važiuoja į Rygą tam, kad pasiklaustų: „Ar buvo kažkoks pasirašytas memorandumas ar kažkoks kitoks susitarimas dėl atominės elektrinės statybos“, nes, pasak A.Butkevičiaus, „kol kas man Vyriausybės darbuotojai dar nėra pateikę tų dokumentų, kurie tiesiog būtų nubrėžę tam tikras kryptis ir įsipareigojimus – tiek finansinius, tiek teisinius, tiek technologinėje srityje – tarp trijų Baltijos šalių”.
E.Vareikis. Dar apie Lietuvos savinieką: „maža šalis...“
 |
|
Dr. Egidijus Vareikis V. Kopūsto nuotr. |
Nesibaigiančiuose susitikimuose su esamais, buvusiais, ir būsimais rinkėjais baisus jausmas apima tada, kai norintieji paklausti ar pasisakyti savo kalbą pradeda fraze: „Lietuva, kaip maža šalis...“
Pastaruoju metu daug kalbame apie tai, ar esame geresni ar blogesni už kaimynus. Kiekvienas, aišku, galime susikurti apie tai savo statistiką, galime ginčytis ir įrodinėti, kas teisus, bet yra sąvoka, kuriai paprastai pritaria didelė dauguma žmonių, vadinančių save lietuviais. Įdomiausia, kad tam pritaria ir daugelis Lietuvos priešų. Tai LIETUVOS, KAIP MAŽOS ŠALIES, sąvoka.
Mažos šalies frazė savotiškai graži. Kaip sakoma small is beautifull. Bet tai nėra esmė. Kur kas svarbiau, kad mažos šalies frazė tinka viskam – ja galima pateisinti atsilikimą, nemokšiškumą, klaidas, pralaimėjimą, bejėgiškumą ir nieko nedarymą, ja galima pateisinti bet kokią valdžią, bet kokią situaciją pasaulyje...
In memoriam
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-01-08
Metams baigiantis atėjo nelinksma žinia iš anapus Atlanto: mus apleido ilgametis Lietuvos laisvės rūpintojas, gilus patriotas ir demokratas, Amerikos lietuvis Antanas (Anthony) Rudis. Buvo jau 101-erių, bemaž 102 metų, ir ligi paskutinio atodūsio jam rūpėjo Lietuva.
Prezidentės patarėja: galime tikėtis Sausio 13-osios bylos atomazgos
www.alfa.lt 2013-01-08
Per pastaruosius metus Sausio 13-osios byloje įvykę postūmiai leidžia tikėtis šios bylos atomazgos, mano prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Taip ji įvertino pažangą tiriant nusikaltimus prieš lietuvių tautą. Antradienio rytą kalbėdama „Žinių radijuje“ prezidentės atstovė atkreipė dėmesį, kad dar 2011 m. kovą įsigaliojo šalies vadovės inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pašalintos baudžiamųjų įstatymų spragos, dėl kurių Baudžiamojo kodekso nuostatos nevisiškai atitiko tarptautinės bendruomenės pripažintą karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui sampratą.
Lietuvos Sąjūdis – 2013-iesiems prasidėjus
 |
| Andrius Tučkus, Rytas Kupčinskas, mons. Alfonsas Svarinskas |
Lietuvos Sąjūdžio taryba pirmąjį naujųjų metų ketvirtadienį susirinko prisiminti praėjusių metų, nuveiktų darbų, drauge pabūti gražiausių metų švenčių fone. Tarybos garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas vakarą pradėjo malda ir mintimis apie Lietuvą ir jos nūdieną. Tarybos garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio sveikinimo žodį perdavė tarybos narys Andrius Tučkus. Susirinkusiuosius pasveikino ilgametis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas.
Tą pačią dieną Kauno rotušėje Gerumo kristalu buvo apdovanotas reikšmingais darbais Lietuvai ir Kaunui nusipelnęs Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas habil. dr. Kazimieras Garšva. Jis įvertintas už lietuvių kalbos saugojimą, valstybingumo stiprinimą, lietuvybės puoselėjimą etninėse lietuvių žemėse. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai ir pirmininkas R. Kupčinskas pasveikino laureatą ir palinkėjo toliau nenuilstamai tęsti pradėtus darbus. Ta proga buvo paminėti ir prasidedantys Tarmių metai. Kalbininkas habil. dr. K. Garšva buvo vienas iš iniciatorių, kad 2013-ieji būtų skirti prisiminti lietuvių tarmes, patarmes, šnektas.