Svarbu
Registracija
M.Jastramskis: Kas nesikeis 2014-aisiais
lzinios.lt 2014-01-03
Naujųjų metų proga įprasta linkėti teigiamų pokyčių, optimistiškai kalbėti apie ateitį. Neišvengiamai dalis šių linkėjimų susiję ir su politika. Tačiau čia, skirtingai nei asmeninėje erdvėje, kur „naujo lapo“ atvertimas motyvuoja siekti naujų tikslų, perdėtas optimizmas gali pakišti koją - kur kas svarbiau kritiškai įvertinti tai, kas 2014-aisiais turi mažai šansų pasikeisti ir patobulėti.
Dar 2005 metais Egidijus Motieka, Česlovas Laurinavičius ir Nortautas Statkus Baltijos šalis pavadino geopolitine anomalija - tai valstybės, kurios egzistuoja plyšyje tarp dviejų galingų jėgų ir nuolat rizikuoja būti „suvalgytos“ Rytų įtakos. 2014-aisiais Lietuvos geopolitinė padėtis nesikeis. Toliau bandysime išlikti savarankiški, o mūsų visuomenės politinės sąmonės "vakarėjimui" (tai ne tas pats, kas yra formalus įstojimas į Europos Sąjungą) koją kaišios sovietmečio palikimas ir Rusijos artumas, pasireiškiantis per informacinę ir kultūrinę sklaidą.
Zigmas Zinkevičius: Reikia tik sveikatos
ve.lt 2014-01-02
Žinomas šalies kalbininkas Zigmas Zinkevičius sausio 4 dieną minės 88-ąjį gimtadienį. Pasak jo, dabar gimtadieniai būna ramūs, su artimiausiais šeimos nariais ir draugais. O anksčiau, dar sovietiniais laikais, kalbininkas, kaip ir daugelis kitų žmonių, labiau mėgo švęsti ne gimtadienius, o vardadienius. Tik tais laikais švęsti vardo dieną buvo draudžiama.
„Sovietiniais laikais gimtadienius švęsti buvo populiaru. O už vardo dienos šventimą buvo persekiojama. Žmonės vardo dieną šventė slapta, nes jos tuometinė valdžia nemėgo, mat vardo diena buvo siejama su tautiškumu. Būtent to sovietinė valdžia ir nemėgo”, - kalbėjo Z.Zinkevičius.
Kalbininko teigimu, anksčiau per gimtadienius niekas didelių dovanų nedovanodavo, svarbiausia buvo bendravimas, žmogaus ryšys su žmogumi. „Anksčiau gyvenome visi kukliai, ne apie dovanas svajojome. Pasveikindavo visi savi tokia proga”, - pridūrė jis.
Lietuva pradeda darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje
alfa.lt 2014-01-01
Lietuva nuo sausio 1 dienos pradeda darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kuriai pagal tarptautinę teisę tenka pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje.
Už Lietuvos narystę Saugumo Taryboje spalio mėnesį balsavo 187 valstybės. Iš viso Jungtinėms Tautoms priklauso 193 šalys.
Lietuva bus viena iš 10 nenuolatinių narių 2014 ir 2015 metais. Saugumo Taryboje Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija yra nuolatinės narės, jos turi veto teisę.
Lietuva vasarį pirmininkaus šiai institucijai. Pirmininkavimas Saugumo Tarybai trunka vieną mėnesį, o pirmininkaujančių šalių eilė nustatoma abėcėlės tvarka. Per dvejų metų kadenciją Lietuvai pirmininkauti Saugumo Tarybai teks du kartus.
R.Pakalkienė: Laisvos dvasios žmonės nebuvo „pagaminti Sovietų Sąjungoje“
lzinios.lt 2013-12-31
Prastesnį scenarijų sunku net įsivaizduoti. Dainininkas Olegas Gazmanovas sukėlė Baltijos šalių žmonių apmaudo bangą, kai per Rusijos Federacijos Konstitucijos dvidešimtmečio minėjimą Kremliaus didžiuosiuose rūmuose, į kuriuos buvo sukviesti užsienio šalių ambasadoriai, atliko Sovietų Sąjungą šlovinančią dainą „Sdelan v SSSR“ („Pagamintas SSRS“). O po to gruodžio 29 dieną koncertuodamas Lietuvos sostinėje Vilniuje ir manipuliuodamas žiūrovais, rusų atlikėjas pasiekė, kad jie patys paprašytų atlikti šią dainą.
Kodėl „pagamintieji Sovietų Sąjungoje" tuo džiaugėsi? Gal nesuprato tapę pašaipos objektais? Apskritai kyla klausimas dėl tų žiūrovų realybės suvokimo. Ar jie nežino istorijos apie Lietuvos okupaciją? Nepastebėjo, kada ir kaip šalis išsivadavo iš sovietinio jungo? Ar tikrai supranta, kad dabar gyvena laisvoje Europos šalyje? Juk jie yra piliečiai valstybės, iš kurios į daugumą kitų Senojo žemyno kraštų gali keliauti laisvai – automobiliu, autobusu, traukiniu, lėktuvu, o jei nori, kad ir pėsčiomis. Ir niekas neuždraus ir nesustabdys prie sienų. Arba net emigruoti, kur tik pageidauja, jei Lietuvoje nepatinka gyventi. O pas mus gali atvažiuoti kas tik nori ir net sudainuoti savo kūrybos Sovietų Sąjungos ilgesio himną. O.Gazmanovo gerbėjams taip pat niekas netrukdytų paskui savo dievaitį keliauti į Rusiją. Tiesa, į šią pusę reikia vizų, bet jas gauti nesunku.
A. Anušauskas. Lietuva – ne Antarktidoje įstrigęs laivas
delfi.lt 2013-12-31
Metų pabaigoje, kai gyvenimas pasaulyje, atrodo, teka kaip visada (Rusija vis neranda išėjimo iš įsukto terorizmo rato, pietų pusrutulyje visi, kas gali, gelbėja įšalusį tyrinėtojų laivą, žurnalistai bando nuspėti išlaisvinto Michailo Chodorkovskio mintis ir turtus, Ukrainoje mušami Maidano aikštės žurnalistai, Latvija atjungia bankomatus prieš euro įvedimą, Formulė-1 žvaigždė Michaelis Šumacheris patiria traumą slidinėdamas...), visi skaičiuoja nuveiktus ir neįveiktus darbus.
Ne, rašau ne apie Valdovų rūmų atidarymą ir nuosprendį Darbo partijos finansinio sukčiavimo byloje (nors tai irgi svarbu); net ne apie žvalgybos tarnybų apžvalgas, kurios aiškiai įvardijo Rusijos naudojamus įrankius, siekiant daryti įtaką Lietuvos vidaus padėčiai. Tuo socialdemokratinė koalicija pati aiškiai įsitikino, kad Rusijos pradėta lietuviškų pieno produktų blokada tikrai liudija ne apie verslo problemas, o apie atvirą politinį spaudimą.
Euro impulsas pesimistams
Būčiau linkęs kalbėti apie optimizmą, nors Europos Sąjungos laivą nuo sausio 1-osios perleidžiame labiausiai prasiskolinusiai ir didžiausią nedarbą turinčiai Graikijai. Lietuva būsimiems septyneriems metams suderėjo 10 proc. daugiau paramos ir iš ES gausime net 44,5 mlrd. litų septyneriems metams.
JAV ambasadorė: "Lietuva pasaulyje matoma"
lzinios.lt 2013-12-30
JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy pabrėžia, kad prasidėjo naujas Lietuvos ir JAV santykių etapas, kai paramą mūsų šaliai keičia partnerystė. Nors toliau bendradarbiausime tradicinėje saugumo srityje, turėtume sutelkti dėmesį ir į inovacijas, švietimą bei aukštąsias technologijas.
Apie tai, kuo Lietuvos ir JAV santykiai pasižymėjo 2013 metais ir kas buvo svarbiausia amerikiečių užsienio politikai apskritai, - "Lietuvos žinių" interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Deborah A. McCarthy.
Pokyčių metai
- Baigiasi kalendoriniai metai, o visai netrukus sueis metai, kai dirbate Lietuvoje. Kokie jums buvo 2013-ieji?
- 2013-uosius apibūdinčiau taip - tai buvo svarbių laimėjimų, atradimų ir pokyčių metai. Atvykau į šalį, kuri atlieka svarbų vaidmenį palaikydama tarptautinius santykius ir kurią gerbia ne tik JAV, bet ir kitos valstybės bei tarptautinės organizacijos. Lietuvoje gyvena daug nepaprastai talentingų ir išsilavininusių žmonių.
Kaip apie svarbiausią Lietuvos pirmininkavimo ES įvykį atsiliepia užsienio spauda?
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Apie aštuonis šimtus žurnalistų, daugiausia iš Europos šalių, dirbo ES rytų partnerystės forume. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES įvykis aprašomas, komentuojamas užsienio spaudoje, TV kanalų laidose, per radiją.
ES rytų partnerystės forumas plačiai nušviečiamas užsienio spaudoje, netrūksta jo dalyvių komentarų. Dėmesio centre – Ukraina.
Vokietijos „Spiegel“ cituoja Europos parlamento pirmininką Martiną Schulzą, kokios, jo nuomone, Ukrainos pokerio klaidos. Neva ES nepakankamai atsižvelgė į vidaus padėtį Ukrainoje, išgyvenančioje gilią finansų ir kitokią krizę.
Nors Rusijos spaudimu aiškinamas Ukrainos apsisprendimas nepasirašyti sutarties, Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ komentatorius atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – asmeninius prezidento ir aplinkso interesus.
Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu
2013-12-29 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Religija patvirtina, kad protas teisus, bet viršija jo galimybes. Taip teigia teigia buvęs ateistas, dabar – vyriausiasis Anglijos teologas ir Oksfordo universiteto profesorius Alisteris McGrathas. Anot jo, tai, kas peržengia proto ribas, nėra neprotinga.
Prof. A. McGratho manymu, mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo. Veikiau atvirkščiai – nors mokslas ir religija pateikia skirtingas interpretacijas, jos abi praturtina realybės suvokimą.
„Krikščionis sako – Dievas sukūrė pasaulį. Mokslininkas kalba – Visata turi pradžią. Matote skirtingas idėjas, bet kartu jos aiškina tą patį dalyką, tik tą daro skirtingais būdais. Noriu pabrėžti, kad religija praturtina grynai mokslinį pasaulio suvokimą“, – akcentuoja profesorius.
– Ateistai, diskutuodami su krikščionimis ar kitą religiją išpažįstančiais žmonėmis, kartais sako: „O kodėl man reikėtų norėti kažko daugiau? Gyvenu nuostabiame pasaulyje, užsiimu mokslu. Pasaulis ir taip nuostabus, pilnas netikėtumų. Todėl man nereikia dangaus, Dievo ar panašių dalykų.“ Ir jie iš dalies sako tiesą: pasaulis tikrai nuostabus, jei į jį taip žvelgi. Jūs dirbote molekulinės biofizikos srityje. Nuo pat mažų dienų stebėdavote žvaigždes ir sau sakydavote – gamtos mokslas yra puikus, noriu ir pats būti mokslininkas. Juo ir tapote. Kodėl po viso to Jūs norėjote daugiau? Kodėl tapote kunigu ir teologu?
– Nepasakyčiau, kad norėjau kažko daugiau. Aš labiau supratau, suvokiau, kad yra kažkas daugiau. Vienintelis intelektualiai teisingas atsakas buvo išsiaiškinti, kas yra tas „daugiau“, ir tai priimti. Aš visiškai suprantu ateistus, sakančius „žiūrėk – tai, ką mes turime, yra viskas, ko mums reikia“. O aš sakau, kad gamtoje yra gausybė raktų, užuominų, kad už viso to yra kažkas daugiau ir geriau. Kaip geras mokslininkas, seku tomis užuominomis ir galiausiai priimu Dievą, kartu gaudamas gyvenimo prasmę. Noriu pabrėžti, kad tau nebūtina to daryti, bet visa tai yra čia ir laukia, kol atrasi. O tas atradimas labai jaudinantis.