Svarbu
Registracija
V. Landsbergis: viršūnėse bręsta bendrų ES ir NATO gynybos strategijų plėtros klausimas
Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetis kartu su Užsienio reikalų komitetu vakar diskutavo svarbiais Europos gynybos ateities klausimais, rengiantis gruodžio mėn. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.
Šiame susitikime europarlamentaras Vytautas Landsbergis teiravosi apie ES nuoseklaus bendradarbiavimo galimybę su NATO, kai prireikia, ir konkrečiai apie paminėtą „galimą demokratijų, gal tiesiog ES, "norinčiųjų koaliciją" (angl. "coalition of willing"), kuri veiktų bendrai ir solidariai, taip pat naudodama jungtines pajėgas užtikrinant taiką bei agresijos prevenciją“.
V. Landsbergio matymu, kartais ši formuluotė būdavo naudojama norint apeiti šališkus tam tikrų interesų veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
„Dažniausiai šį naują modelį aršiai kritikavo veto naudojančios valstybės, kad užkirstų kelią veikti "norinčiųjų koalicijai" padarant ją tarptautiškai nelegalia – tokiu būdu suteikiant Rusijai ir Kinijai viršesnį balsą pasaulio saugumo klausimuose. Pastaruoju metu ši įtampa auga dar labiau – nieko be mūsų!“, - pastebi Lietuvos politikas.
„Tuo metu, kai nei Rusija, nei Kinija dar nėra ES narės, o Europos saugumo ir gynybos "norinčiųjų koalicija" yra minima kaip galimybė, ar tai reiškia tolesnę atitinkamų strategijų plėtrą gruodžio mėnesį viršūnių susitikime, bent jau neatsisakant galimų Europos veiksmų, nors Rusija skelbtų, jog tai nelegalu?“, - V. Landsbergis prašė pakomentuoti diskusijos prelegentų.
Kadangi nė vienas trijų pranešėjų nepalietė pakartotinai šio klausimo, V. Landsbergio įsitikinimu, atsakymas institucijose subręs vėliau.
Europoje žemės pardavimą stabdo savivalda
lzinios.lt 2013-11-07
Jeigu Lietuvos (ir Europos Sąjungos; ES) pilietis nutartų ūkininkauti kitoje ES šalyje - Vakaruose, ir norėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, ne visur jis būtų sutiktas išskėstomis rankomis. Beveik visose ES šalyse įstatymai leidžia parduoti žemę užsieniečiams, tačiau jiems yra numatyta įvairių saugiklių.
Senosiose ES šalyse, kur per pusę amžiaus nusistovėjo stabili žemės rinka, teoriškai užsieniečiams leidžiama pirkti žemę laisvai. Tačiau realiai pagrindiniu sandorių arbitru dažniausiai yra vietos savivaldos institucijos, kurios privalo saugoti žemės ūkio plotų vientisumą bei ūkių stabilumą. Ir saugo.
Daugiausia žemės pardavimo saugiklių yra įvesta stipriausiose ES narėse - Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kai kurios kitos šalys - Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Italija, Ispanija - apribojimų parduoti žemės ūkio paskirties žemę nenumačiusios nei saviems, nei užsienio piliečiams.
Vokiečiai įsileidžia tik į mažus sklypelius
Kaip LŽ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, norintis Vokietijoje įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą Lietuvos pilietis pirmiausia turės reikalų su federalinės žemės kompetentingomis institucijomis, vadinamomis Landkreis'ais. Norint sudaryti bet kokį su žeme susijusį sandorį, pirmiausia būtinas šios vietos savivaldos institucijos leidimas.
Visiškai nereikia jokio savivaldybės leidimo tik perkant nedidelius žemės sklypus. Ši žemiausia riba Vokietijos žemėse labai įvairi - nuo 0,15 iki 2 hektarų. Pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje – 1 ha, Saksonijoje – 0,5 ha, Sare - 0,15 ha, Bavarijoje – 2 ha. Didesnio ploto sklypams pirkti reikalingi leidimai. Vienas svarbiausių kriterijų išduodant leidimus žemės sandoriams - žemės ūkio valdų struktūros vientisumo išsaugojimas.
G.Tumalavičienės teigimu, vietos valdžia Vokietijoje gali atsisakyti duoti sutikimą parduoti žemę konsolidacijos atvejais. Taip pat leidimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę nebus išduotas, jeigu tam prieštaraus kaimynai ūkininkai, nes būtent jie turi pirmumo teisę į šalia jų ūkių esančius žemės plotus. Sutikimo vietos valdžia neduos ir tais atvejais, jeigu matys, kad gali būti neefektyvus žemės paskirstymas, arba kils įtarimų, jog vysta spekuliacija, pavyzdžiui, jeigu siūloma sandorio kaina per didelė arba per maža pagal rinkos tendencijas.
„Dėl leidimo išdavimo į įgaliotą instituciją kreipiasi sandorio šalys, t. y. pirkėjas bei pardavėjas arba notaras. Bendras leidimo išdavimo ar atsisakymo išduoti terminas gali užtrukti ne ilgiau kaip mėnesį. Jeigu kompetentingai institucijai reikia surinkti papildomos informacijos dėl pirmenybės teisės įgyvendinimo, terminas gali būti pratęsiamas iki 3 mėnesių. Apie termino pratęsimą privaloma informuoti pareiškėją“, - sakė ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja.
Leidimai neišduodami arba išduodami tik su įpareigojimais, kai žemės ūkio įmonė, perleidusi dalį žemės, gali prarasti ekonominį gyvybingumą. Taip pat, jeigu žemės ūkio valda dėl sklypo perleidimo sumažėja ir tampa ekonomiškai neefektyvaus dydžio. Žemės ūkio paskirties valda negali būti mažesnė nei 1 ha, o miškų ūkio – 3,5 hektaro.
Leidimai parduoti žemę Vokietijoje privalomai išduodami, kai ją įsigyja savivaldybė arba savivaldybių sąjunga. Taip pat leidimai turi būti išduoti, jeigu žemę įsigyja artimi pardavėjo giminaičiai, jeigu jos perleidimas padeda pagerinti žemės ūkio valdų struktūrą arba žemė perleidžiama asmenims, kurie suinteresuoti paimti ją visuomenės poreikiams.
Papildomų apribojimų kitų ES šalių, taip pat ir Lietuvos piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Vokietijoje nėra.
Prancūzų tikslas - stabilūs ūkiai
Prancūzijoje žemės pardavimas taip pat turi būti aprobuotas vietinės valdžios institucijų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtoje informacijoje rašoma, kad Prancūzijoje žemės pardavimo reglamentavimą prižiūri institucija, vadinama SAFER (Sociétés d‘ Aménagement Foncier et d‘ Etablissement Rural). Tai vietos valdžios institucija, kurios speciali paskirtis – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų, įsikūrimą, žemės ir ūkių konsolidaciją bei kaimo žemės rinkų skaidrumą. Ši institucija visuomet privalo reaguoti, jeigu kyla įtarimų, jog vykdoma spekuliacija.
Apie kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejį turi būti pranešta vietos SAFER. Tai turi padaryti notaras, įteisinantis sandorį. SAFER turi per du mėnesius patvirtinti arba atmesti sandorį. Kai sandoris neatitinka institucijos įgyvendinamų tikslų, SAFER pradeda pardavėjo ir pirkėjo diskusiją, kad pasiektų abipusį susitarimą, kuris geriau atitiktų SAFER tikslus.
Jei tarp pardavėjo ir pirkėjo susitarimas nepasiekiamas, SAFER gali naudotis pirmumo teise, pavyzdžiui, jei yra svarbesnių aplinkosaugos tikslų arba tikėtina, jog vyksta spekuliacija žeme. Gali būti, kad parduodamas žemės plotas yra per didelis, nes vienas iš SAFER uždavinių - riboti ūkių didėjimą. Tada ši institucija stengiasi sudaryti kitą susitarimą, kuris geriau atitiktų savivaldos tikslus, pavyzdžiui, parduoti žemę kitam pirkėjui arba ją išnuomoti.
Švedai reikalauja išsimokslinimo
Panašų vietos valdžios filtrą parduodant žemės ūkio paskirties žemę turi ir Švedija bei Lenkija. Švedijoje fiziniams asmenims kti žemės ūkio paskirties žemės leidžiama nusipirkti be apribojimų. Tačiau retai apgyvendintuose regionuose žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai turi gauti leidimą. Šis leidimas išduodamas, jei pirkėjas turi išsimokslinimą arba ūkininkavimo patirtį. Dažniausiai reikalaujama abiejų dalykų. Atskirais atvejais privaloma, kad žemės savininkas gyventų toje žemėje. Toks leidimas būtinas ir juridiniams asmenims.
Lenkija yra įteisinusi panašų į prancūzišką modelį: šioje šalyje apie visus žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorius turi būti pranešta Žemės ūkio turto agentūrai. Ši agentūra įgyvendina valstybės žemės politiką, kurios uždaviniai - ūkininkavimo struktūros gerinimas, priešinimasis per didelei nuosavybės koncentracijai. Ši institucija taip pat prižiūri, ar žemės ūkio veiklą vykdo asmenys, įgiję tinkamą išsimokslinimą ir t. t. Individualiems ūkininkams nuosavybės teise priklausančios žemės plotas negali viršyti 300 hektarų.
Vengrai ruošiasi kautis
Rūta Bičiuvienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinio skyriaus vedėja sako, kad senosios ES šalys yra įsivedusios daugybę saugiklių, todėl nors žemę užsienio šalių piliečiai teoriškai įsigyti galėtų, tačiau praktiškai tai sunkiai įmanoma.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, norėdamas įsigyti žemę, žmogus turi būti tos šalies pilietis ne mažiau nei 5 metus, laisvai kalbėti tos šalies kalba ir pan. Tuo tarpu naujosios ES šalys narės įpareigojamos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą visiškai liberalizuoti.
„Šio žemės rinkos liberalizavimo niekas nelaukia ir mėgina imtis kažkokių veiksmų. Antai Vengrija, mano žiniomis, yra priėmusi įstatymą, pagal kurį visiškai bus draudžiamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne Vengrijos piliečiams. Patys vengrai tikisi dėl to atsidurti Europos teisingumo teisme, tačiau šį kontraversišką įstatymą vengrų parlamentas vis tik priėmė. Rumunai žada, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemės pardavimui įstatymuose atsiras daugybė saugiklių, kurie taip pat turėtų apsaugoti jų žemės rinką“, - sakė R.Bičiuvienė.
***
Lietuva nesipriešindama atsiveria
Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka: susiję asmenys kartu negalės įsigyti daugiau žemės nei nustatytas leistinas plotas. Pasak ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja G.Tumalavičienės, taip siekiama užkirsti kelią didelius žemės plotus sutelkti vienose rankose, iš rinkos išstumiant šeimos ūkius. Mūsų šalyje, kaip ir Vokietijoje nustatyta parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo eilė, pirmumą teikiant žemės bendraturčiui, naudotojui, kaimynui. „Toks reguliavimas pasirinktas įvertinus šių dienų žemės ūkio paskirties žemės disponavimo santykiuose pastebėtas tendencijas, tokias kaip žemės supirkimas spekuliaciniais tikslais ir, žinoma, ruošiantis 2014 m. gegužės 1 d., nuo kurios Lietuva nebegali taikyti apribojimų ES valstybių narių piliečiams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje“, - sakė ministerijos atstovė.
Išliks ir grynai lietuviški žemės pardavimo ypatumai, antai draudimas parduoti jas saugomose teritorijose ir t.t. Išimtys bus taikomos tik parduodant namų valdas ir asmeninių ūkių žemės sklypus. Taip pat išliks draudimas įsigyti žemę europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkantiems asmenims, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos valstybių piliečiams.
ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, Lietuvos žemdirbiai pasisako už tai, kad žemės ūkio paskirties žemė galėtų tapti prieinama užsienio šalių piliečiams tik tada, kai visos Europos žemdirbiai gaus vienodas tiesiogines išmokas už hektarą bei turės vienodą perkamąją galią. Šiuo metu mūsų ūkininkai tiesiog nėra tokie pajėgūs įpirkti žemę, kaip ES senbuvių šalių piliečiai, o paskolas žemės įsigijimui bankai dalija nenoriai.
Pasak ŽŪR vadovo, Lietuvos žemdirbiai iš esmės nėra prieš pardavimą, tačiau labiausiai baiminamasi, kad žemę supirks stambios kapitalo grupės ir ja pradės spekuliuoti. „Realybė tokia, kad užsieniečiai žeme Lietuvoje jau senokai prekiauja, nors įstatymai to neleido. Kitas dalykas, mūsų valdžios pozicija tokia: „kuo greičiau, tuo geriau“, - komentavo A.Stančikas.
R. Bogdanas. Torpedos į SGD terminalą
www.delfi.lt 2013-11-07
Pirmos salvės buvo leidžiamos vos atsiradus planams. Planai išliko ir pradėjo įgyti kontūrus. Dabar Pietų Korėjoje jau beveik baigtas statyti plaukiojantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Vėl leidžiamos torpedos. Bet terminalas atsparus, tad yra vilties, kad atlaikys.
SGD plaukiojantis terminalas yra iš dviejų dalių: tai laivas ir jame sumontuota įranga. Pasaulyje yra trys firmos, kurios jais užsiima. Dvi iš jų – norvegų, viena – amerikiečių. Visos trys dalyvavo Klaipėdos projekto konkurse, ir nugalėjo „Hoegh“ iš Norvegijos. Nė viena laivų statykla paskelbtame konkurse nedalyvavo, nes jos dirba tik pagal užsakymus. Viena iš jų Korėjoje dabar baiginėja Klaipėdai skirtą „Independence“ („Nepriklausomybė“; žr. nuotrauką). Du dešimtmečius dujų monopolistu Lietuvoje monopolistu buvęs „Gazprom“ nepajėgus stabdyti nei norvegų, nei korėjiečių. Todėl kerta per lietuvius, ir su jų pačių pagalba.
Iš Lietuvos pusės projektu užsiima AB „Klaipėdos nafta“. Kadangi darbas prasidėjo prie anos valdžios, senu lietuvišku papratimu naujieji užgulė įmonę, apimti baisaus įtarumo. Visi iš verslo žino, kad norint įmonę sužlugdyti, nereikia rasti jos klaidų: užtenka užversti ją patikrinimų lavina, ir neliks jai laiko dirbti, nes visas jėgas suės pasiaiškinimų ruošimas. Nuo rinkimų nepraėjo nė metai, o „Klaipėdos nafta“ tikrinta ne mažiau kaip keturis kartus. Ir švaru. Birželį Seimas patvirtino laikinąją komisiją situacijai energetikos sektoriuje išsiaiškinti. Viena iš komisijos temų – SGD terminalas. Paraleliai savo tyrimą apie SGD pradėjo seimūnas, labiausiai mėgstantis seksualinių mažumų (LGBT) temą.
Išsakomi priekaištai ir įtarimai rodo, jog klausiantys visai nepasidomėję sritimi, dėl kurios susirūpino. Kitaip sakant, mojuoja vėzdais vietoj to, kad pasiskaitytų. Kai kuriems žmonėms paprasčiau aiškintis kumščiais, o ne galva, tačiau taip besielgiantys politikai turėtų prisiminti, kad jų darbo kokybę lemia žinios, o ne klyksmai.Tokio sudėtingo įrenginio kaip plaukiojantis SGD terminalas statyba trunka ne vienerius metus. „Hoegh“ įžvalgiai numatė, kad SGD poreikis pasaulyje augs, ir dar prieš keletą metų užsakė Korėjoje iš karto keturis FSRU (Floating Storage and Regasification Unit – plaukiantis saugojimo ir išdujinimo įrenginys). Tai buvo didelė rizika, nes reikėjo investuoti virš 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau toks didelis užsakymas labai sumažino kiekvieno FSRU kainą. Rizika berods pasiteisino: jau užsakyti nuomai trys iš keturių terminalai: 20-čiai metų Indonezijoje, 10-čiai metų Čilėje ir 10-čiai metų Lietuvoje. Tik lietuviškas sandoris numato galimybę po to laivą išpirkti, o kiti du tik užtikrina galimybę nuomą pratęsti. Norint laivą valdyti, reikalinga nuolatinė maždaug 30 žmonių įgula. „Hoegh“ jau tariasi su Klaipėdos universitetu, kad per nuomos laiką padės paruošti laivui reikalingų specialistų.
Pasaulyje plaukiojančių SGD terminalų niekas neperka, visi yra nuomojami, nes savininkui paliekama rūpintis jo priežiūra, veikimu, įgula. Niekas į tą specifinį daržą nesiveržia.
Iš komisijos pirmininko socdemo Artūro Skardžiaus girdisi, esą laivą reikėję pirkti, ne nuomoti – būtų pigiau. Toks siūlymas gali būti palygintas nebent su pasiūlymu „Žemaitijos pienui“ užsiveisti karvių bandą, kad gamintų sūrius iš savo pieno, nes bus pigesnis, nei supirktas, o „Rokiškio pienui“ – įsteigti savo vilkikų parką, kad nereiktų permokėti vežėjams. Neracionalu ir nenaudinga. Tas pats su nusipirktu terminalu.
Italijoje „Livorno“ konsorciumas pabandė pats užsisakyti FSRU, ir šis tiek išbrango, kad italų pavyzdys dabar rodomas kaip blogas verslo planas. Mat reikia ne tik laivo: kainuoja jo projektavimas, iš įvairių tiekėjų komplektuojama speciali įranga, valdymas. Vienkartinis užsakovas už viską moka brangiau.
Be to, perkant reikia pinigų. Labai daug pinigų. Reiktų užsakyti projektą, surinkti po pasaulį už aukso kainą įrangos detales, gauti kreditavimą. 290 m ilgio „Independence“ pastatymas kainuoja 250 mln. eurų. Dar 60 mln. yra operavimo kaštai, dar 25 mln. už draudimą. O projekto finansavimo kaina yra dar 100 mln. eurų. Viso bus 435 mln. eurų.
Petras Gražulis moka rėkauti, bet nemoka skaičiuoti, todėl įžvelgia klastą, kad už 320 mln. JAV dolerių laivą per 10 metų sumokėsime 430 mln. eurų. Ar nepagalvoja, ar nenori pagalvoti, kad į nuomos kainą įeina ir laivo priežiūra, ir įgulos išlaikymas. Vien finansavimo kaštai sudaro penktadalį sąnaudų. Šitoms vaivorykštinio seimūno fantazijoms antrina ir Seimo laikinosios komisijos pirmininkas A. Skardžius.
Mūsų laivas yra sustiprinto korpuso, tinkamas šiauriniam klimatui ir išvystantis iki 18 mazgų/val. greitį. Todėl jis gali dirbti visose platumose, perveždamas pagal užsakymą SGD arba nuplaukdamas ar į Kuveitą, ar į Norvegiją pasiimti nupirktų dujų, kurios tokiu atveju yra 10 proc. pigesnės. Beje, šiemet Kuveitas išsinuomavo tokios pat talpos FSRU laivą iš „Golar LNG“ (kuri užėmė antrą vietą Klaipėdos konkurse) irgi 10-čiai metų po 4,7 mln. JAV dolerių/mėn. (Lietuva mokės 4,6 mln. JAV dolerių/mėn.), ir tas laivas 9 mėnesius į metus dirbs Kuveite nuomininkui, o 3 mėnesius plaukios pagal užsakymus. Po to Kuveitas turės galimybę nuomą pratęsti (o Lietuva – išsipirkti).
Pirmąjį FSRU „Golar Spirit“ prieš keletą metų sukūrė norvegų „Golar LNG“ iš buvusio SGD tanklaivio, ir jį 2008 išsinuomavo Brazilijos energetikos milžinas „Petrobras“ 10-čiai metų. Tas laivas yra su Maršalų salų vėliava. „Golar LNG“ registruota kitame mokesčių rojuje Bahamuose.
Ten pat registruota „Hoegh LNG“, o mūsų laivas bus su Singapūro vėliava. Tačiau „Hoegh“ yra nuo 1927 m. veikianti garsios ir gerbiamos norvegų šeimos laivininkystės kompanija, pasižymėjusi per Antrą pasaulinį karą kovoje prieš nacius. Norvegai raižo jūras jau virš 1000 metų ir išlieka su didžiuliu laivynu iki šiol, mokėdami prisitaikyti prie sąlygų. Dabar visa laivininkystė registruojasi mokesčių rojuose, ir tik laikydamasis šitos taisyklės, gali išlikti konkurencingas rinkoje.
Vis dėlto mums jokių garantijų neteiktų net faktas, jei „Hoegh LNG“ stambus akcininkas būtų pati Norvegijos vyriausybė, vienintelė saugumo garantija yra sutartis. Niekas neatkreipė dėmesio, kad toji sutartis pasirašyta angliškai, o lietuviško įteisinto varianto nėra. Galbūt tai ir nėra būtina, nes joje daugiausiai rizikuoja „Hoegh LNG“, kuri savo laivą su įgula atplukdys į Klaipėdą ir lauks nuomos mokesčio pagal sutartį.
Lietuviška pusė teturi gerai pasirengti priėmimui. „Klaipėdos nafta“ jau pasirašiusi sutartį su gamtinių dujų perdavimo sistemos Lietuvoje operatoriumi „Amber Grid“, kad šie bus pasiruošę ateinančių pabaigoje priimti dujas iš FSRU. Iš pradžių kiekis bus 2 mlrd. m3, o nuo 2016, pastačius dujotiekio atkarpą Kuršėnai-Klaipėda ir užžiedinus tinklą, bus galima priimti visą Lietuvai reikalingą kiekį. Paskaičiavus verslo planus matosi, kad iš šio projekto norvegai planuoja sau 5-9 proc. pelną, o Lietuva gaus laisvas rankas pigesnių dujų pirkimui. Velkommen til Litauen, Independence.
Klausimas dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę
www.15min.lt 2013-10-07
Seimo vadovė yra gavusi generalinio prokuroro prašymus leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti trijų Seimo narių laisvę – V.Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, R.Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir „Drąsos kelio“ frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių.
Prašymas dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo L.Graužinienės stalčiuje guli jau mėnesį. Ji praėjusią savaitę pareiškė imuniteto klausimų neteiksianti svarstyti Seimui, nes parlamentas turi svarbesnių klausimų. Opozicija ragino Seimo vadovę klausimų dėl neliečiamybės panaikinimo nevilkinti.
Tuo metu prašymo panaikinti A.V.Patacko teisinę neliečiamybę Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė neteiksianti. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl A.V.Patacko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu. Policija tiria administracinių teisės pažeidimų bylą, kad šių metų rugsėjo 2 dieną Seimo narys praėjo pro prekybos centro kasas nesumokėjęs už vieną elektros lemputę ir vieną saulėgrąžų pakelį, kurių bendra vertė – 10,28 lito.
„Aš informavau prokurorą, kad tikrai Seimui neteiksiu jo prašymo artimiausiu metu, įvertinusi Seimo nario sveikatos būklę, tas aplinkybes, kuriomis jis atliko galbūt ne visiškai tinkamą veiksmą. Aš turiu moralinę teisę įvertinti, ar jis tą savaitės neliečiamybės panaikinimo procesą Seime išgyvens. Neturiu moralinės teisės kaip Seimo pirmininkė teikti procesą Seime, visą savaitės maratoną, nes vertė yra 10 litų 28 centai“, – sakė L.Graužinienė.
„Aš manau, kad Seimo narys A.Patackas, įvertinant jo indėlį į nepriklausomos valstybės raidą, nepriklausomybės iškovojimą, aš kaip Seimo pirmininkė neturiu moralinės teisės prašyti Seimo nuimti neliečiamybę dėl 10 litų 28 centų“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Žiniasklaidoje skelbta, kad žymus sovietmečio disidentas ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras A.Patackas sunkiai serga. Pats A.V.Patackas viešai paskelbė prašantis teikti klausimą svarstyti Seimui.
Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Seimas turi panaikinti teisinį imunitetą ir tais atvejais, kai teisme sprendžiama byla dėl administracinio pažeidimo, už kurį kaip viršutinė baudos riba numatytas areštas.
NATO lyderis iškėlė sąlygą Rusijai dėl V. Žirinovskio pareiškimų
www.delfi.lt Eglė Samoškaitė 2013-09-06
Seime viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigė iš oficialių Rusijos valstybės institucijų besitikintis išgirsti pareiškimą, kad Rusija nepritaria liberaldemokratų lyderio Vladimiro Žirinovskio teiginiams apie Baltijos valstybių okupaciją, jeigu jos parems JAV smūgį Sirijos Basharo al Assado režimui.
Jo teigimu, V. Žirinovskio pareiškimus būtų lengva traktuoti kaip absurdą, tačiau pats NATO generalinis sekretorius siūlė priimti tai rimtai.
„Būtų lengva nurašyti tokius pareiškimus kaip absurdą, tačiau mes turime priimti šiuos teiginius rimtai ir jie yra nepriimtini. Aš labai norėčiau išgirsti Rusijos oficialių valdžios institucijų pareiškimą, kad Rusija nepritaria tokiems pareiškimams“, - sakė A. F. Rasmussenas.NATO vadovas: jei gynybos biudžetai ir toliau mažės, Europa nebegalės dalyvauti sprendžiant krizes
www.delfi.lt 2013-09-06
Europos šalys turi daugiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus, kad galėtų ginti demokratijos principus pasaulyje, sako Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Interviu BNS naujienų agentūrai Aljanso vadovas paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų prieš Sirijos režimą, kurį Vakarai kaltina dėl cheminių ginklų atakos.
A.F.Rasmussenas taip pat sakė nematantis pagrindo nuogąstauti dėl Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamų didelių karinių pratybų Lietuvos pašonėje. Kalbėdamas Vilniuje, jis pabrėžė NATO pratybų Baltijos šalyse ir Lenkijoje svarbą.
Generalinis sekretorius atsisakė komentuoti Lietuvos ir Estijos ginčą dėl oro policijos misijos rotavimo - Lietuva atmeta Estijos idėją, kad misija būtų vykdoma ne tik iš Šiaulių, bet ir iš Amario bazės. Pasak A.F.Rasmusseno, dėl tokių klausimų turi susitarti pačios Baltijos šalys.Dėl Laisvės dienos išvakarių prieš 20 metų
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-09-05
1993 metų rugsėjo pirmoji išaušo Lietuvai kaip pirmoji diena be buvusios SSRS okupacinės kariuomenės, 1992-aisiais jau perėjusios į Rusijos Federacijos jurisdikciją. Ši diena ir turi būti minima kaip Laisvės diena, o ne penkios minutės rugpjūčio 31-ąją prieš pat vidurnaktį. Arba tąsyk minėtina Laisvės naktis, jeigu kam nors taip labiau patinka.
Svarbesnis istorijai būtų teisingas vaizdas, kokius spaudimus Lietuvai teko atlaikyti jau po 1992-09-08 pasirašyto, iškart įsigaliojusio ir 1992-09-20 Jungtinėse Tautose įregistruoto Lietuvos ir Rusijos susitarimo – kariuomenės išvedimo grafiko. Pasirodžiusiose proginėse publikacijose nūnai aprašomas derybininkų delegacijų ir kariškių bei gynybos ministrų kontaktų, bet ne aukštasis diplomatinis lygmuo. Tą spragą noriu kiek papildyti.Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
www.voruta.lt 2013-09-05
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius
Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje pamokoje klasėse.
Rugsėjo 1-oji – puiki proga visiems pasidžiaugti susitikus su išsiilgtais draugais ir mokytojais, pasidalyti būsimųjų metų svajonėmis, pasijuokti ir pamąstyti. Juk tai šeimos ir mokyklos šventė, todėl ją pradėjome susirinkę Šalčininkų šv. Apaštalo Petro bažnyčioje, tęsėme gimnazijos kieme. Labiausiai jaudinanti akimirka – naujųjų mokyklos šeimininkų – abiturientų – ir mažiausių bendruomenės narių – pirmokėlių – eisena.