Svarbu
Registracija
Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?
balsas.lt 2013-12-17
Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?
Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. Tiesa, tarp pasirašiusių turbūt netrūksta ir euroskeptikų, manančių, kad ši narystė mums nebuvo kažkuo naudinga. Tačiau negalima ignoruoti, kad iš ES Lietuva kas metus gauna apie 7 mlrd. litų arba maždaug tiek, kiek per metus skiriame visoms senatvės pensijoms. Turbūt nekyla abejonių, kad grubiai pažeidę stojimo į ES sutartį, prarastume ir dalį privilegijų, kurias dabar laikome neliečiama duotybe.
300 tūkstančių laimingų žmonių
lzinios.lt 2013-12-18
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriai surinko 292 tūkst. parašų. Sausio mėnesį jie turės galimybę patikslinti bei papildyti sąrašus. Tada ir paaiškės, ar bus rengiamas referendumas.
Reikia gerbti nuomonę pareiškusius piliečius. Tikiu, kad dauguma jų pasirašė iš pačių geriausių paskatų. Vis dėlto patarčiau jiems apsidairyti ir pasidomėti, kokioje kompanijoje jie atsidūrė. Parašų rinkimo akcijoje susivienijo Algirdo Paleckio frontas, kraštutiniai dešinieji kartu su nenusisekusiais politikais, siekiančiais įsisiūbuoti ant sukeltos bangos. Todėl nenuostabu, kad referendumo iniciatorių kalbas apie idealizmą, taurumą, Tėvynės meilę ir pilietinės visuomenės galias tolydžio užgoždavo pykčio protrūkiai, neapykantos kurstymas, ksenofobija. Net svarbiausias akcijos organizatorius Pranciškus Šliužas referendumo agitacinėje laidoje leido sau pareikšti, kad tiems, kurie parduos žemę užsieniečiams, turėtų automatiškai būti atimta Lietuvos pilietybė, taip pat - net uždrausta juos laidoti kapinėse Lietuvoje. Toks tarsi juokas, bet visai nejuokingas. Diskusijose oponentai buvo vadinami nevispročiais, išdavikais. Buvo akivaizdu – žmonės nori išsaugoti žemę, bet sutrypti ir atstumti pusę Lietuvos gyventojų, kurie mąsto kitaip. Lygiai akivaizdu ir tai, kad garsiausiai už referendumą agitavo praeities nostalgija sergantys piliečiai, o dažnai – ir ne be svetimų valstybių įtakos.
Vytautas Landsbergis. Keli kraupūs dalykai
berbnardinai.lt 2013-12-17
Kai aiškinamės, tada ir aiškėja. Galimai. Štai Liudvikui Jakimavičiui iš vieno mano interviu – dar jų pasitaiko – išryškėjo išaiškėjo keli kraupūs dalykai (citata). Visų pirma, sako Liudvikas, "kad Lietuvos žemė yra prekė".
Aš matau kitaip, negu Liudvikas. Parduodama ir perkama būna Vasiliausko ir Petrausko žemė. Po Sovietų Sąjungos likvidavimosi, – o kažkada "liaudies" Seimas visą okupuotą Lietuvą urmu buvo padovanojęs Sovietų Sąjungai, – konkreti žemė vėl tapo tų asmenų nuosavybe ir yra prekė. Skaudu ir nemalonu, bet Vasiliauskas dabar gali ją ir turėti, – ne pirmininko skirtą pasodybinį sklypą, – ir parduoti, pavyzdžiui, Petrauskui. Taip jau atsitiko, Liudvikai, ir į "visaliaudinę" žemės nuosavybę gal negrįšime. Jeigu mus, atsisakančius ES, palaipsniui priglaus V. Putinas, tai ir ten žemė vis dar pardavinėjama ir perkama. O dabar kyla grėsmė, kad Vasiliauskas galės parduoti ir Petersonui. Net ir tada ji netaps Švedijos karalystės žeme, tebeliks suverenia mūsų tautos bei valstybės teritorija, nors ir švedas artų neaugindamas joje Sosnovskio barščių.
Antras kraupus dalykas, anot bičiulio Liudviko, tai kad prekybos "taisykles nustatome ne mes". Prisiėmėm išties po Kovo 11-osios įvairių taisyklių, ir Jungtinių Tautų, ir europinių konvencijų, pasirašėm net Šiaurės Atlanto sutartį, ko geresnėje tarybinėje santvarkoje nebūtume galėję nė pamėginti. Stodami į Europos Sąjungą prisiėmėm (referendumu) dar šiokių tokių taisyklių. Dėl kai kurių prašėmės išimties, kad atidėtų jų laikymosi terminą, ir gavom tų išimčių. Tada taisyklės dar buvo geros, daug kuo pasinaudojom.
LATA nariai ATA 59-ojoje Generalinėje asamblėjoje Briuselyje
2013 m. gruodžio 9-11 dienomis Briuselyje (Belgijoje) vyko Atlantic Treaty Association (ATA) konferencija „NATO po 2014 metų“ bei ATA 59-oji Generalinė asamblėja. Šiame renginyje dalyvavo ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) atstovai Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas dr. Audrius Skaistys (LATA pirmininkas), Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, Rokas Jonikas bei Justas Petrošius (LATA Jaunimo tarybos pirmininkas).Pagrindinė diskusijų tema buvo NATO ateitis po 2014 metų. Didelis dėmesys buvo skirtas 2014 metų rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui , kurio metu bus patvirtintas naujasis NATO
Janukovyčius Maskvoje ieškos nuolaidų
vz.lt 2013-12-17
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šiandien Maskvoje aptars glaudesnį bendradarbiavimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo metu Kijeve tęsiasi protestai dėl nepasirašytos sutarties su ES, rašo BBC.
Į darbotvarkę įtraukti paskolos ir nuolaidos dujoms klausimai.
Tačiau proeuropietiškai nusiteikę protestuotojai baiminasi, kad p. Janukovyčius Maskvoje gali pasirašyti sutartį, susiejančią Ukrainą su Maskvos vadovaujama Muitų sąjunga.
Perversmo pirmiausia reikia galvose
lzinios.lt 2013-12-17
Šiandien sukanka 87 metai, kai 1926 metų gruodžio 17-osios naktį Antano Smetonos vadovaujami tautininkai įvykdė valstybės antikomunistinį perversmą. Kai kurie istorijos tyrinėtojai teigia, kad anuomet jis išgelbėjo Lietuvą nuo valstybės taikaus inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Paralelių su seniai prabėgusiais metais matyti ir dabar. Viešojoje erdvėje atvirai dergiami Lietuvos laimėjimai, Seimo nariai bijo rodyti dokumentinį filmą apie Sausio 13-osios įvykius, iš šių įvykių tyčiojasi Rusijos televizijų Lietuvoje retransliuojami kanalai. Galbūt todėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) be užuolankų prakalbo apie Rusijos vykdomą informacinį karą, kurio tikslas – užkariauti Lietuvos gyventojų sąmonę ir simpatijas. Apie tai - „Lietuvos žinių“ pokalbis su Seimo nariu Arvydu Anušausku.
Prieš okupaciją – kova dėl protų
- Ar tikrai padėtis Lietuvoje 1926-aisiais buvo panaši į dabartinę?
- Sutinku, kad 1926 metų gruodžio 17 diena skiria tuometinės Lietuvos istoriją į dvi dalis - demokratinio ir autoritarinio valdymo. Tačiau negalėčiau sutikti, kad III Seimas buvo prosovietinis. Jokia bolševikinė okupacija tuo metu negrėsė, tačiau tuometinis konfliktas su Lenkija neleido atsipalaiduoti taip, kaip leido sau socialdemokratų ir liaudininkų vyriausybė. Reikėjo stiprinti Lietuvos karines pajėgas ir kartu stiprinti Lietuvos ekonominį pajėgumą. Nesu šalininkas tiesioginio praeities ir dabarties lyginimo, tačiau kai ką tikrai galima palyginti - atsakomybės ir garbės supratimą. Matyt, buvo mažiau dviveidiškumo, daugiau kvalifikacijos, elementaraus raštingumo ir kultūros. Tuo metu taip pat buvo atvirai Sovietų Sąjungai simpatizuojančių Lietuvos piliečių, tiesa, galbūt mažiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau supratimas apie valstybės nacionalinius, svarbiausius interesus buvo gerokai aiškesnis ir suprantamas skirtingų politinių orientacijų atstovams. Šiandien perversmo pirmiausia reikėtų galvose - politikoje atsirado per daug asmeniškumų, patyčių, diskusijų lygis nusirito iki kolūkių kontorėlių lygio šnekų. Tyčia ugdomas pilietis, kuris kuo mažiau savarankiškai galvotų, būtų priklausomas nuo pašalpų ir kitų vietinės valdžios malonių. Nežinau, ar perversmas galvose ir posūkis atsakingos politikos link įvyks. Lieku optimistas ir tai sieju su naujų kartų patyrimu.
A.Bačiulis. Socialdemokratų ministrai nebenori dirbti Vyriausybėje
veidas.lt 2013-12-17
Vienų darbo metų Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje pakako, kad beveik pusė Ministrų kabineto narių užsimanytų pirma pasitaikiusia proga iškeisti darbą ministerijose į jaukią, šiltą ir gerai apmokamą Europos Parlamento nario veiklą.
Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė rado progą pagirti Vyriausybę, mininčią vienų metų darbo sukaktį.
Šis prezidentės poelgis buvo toks netikėtas, kad daugelis pamanė, jog pagyros Vyriausybei – tik pretekstas atsidėkoti premjerui Algirdui Butkevičiui už tai, kad šis nutarė nekonkuruoti prezidento rinkimuose, vietoj savęs išstatydamas europarlamentarą Zigmantą Balčytį. Gali būti, tai teisingas spėjimas, nors dar didelis klausimas, kuris konkurentas rinkimuose D.Grybauskaitei būtų parankesnis: jos atvirai prisibijantis A.Butkevičius ar jokių kompleksų prezidentės atžvilgiu neturintis, Europos Parlamente patirties įgijęs, dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuosekliai kovojantis ir žmogiškai šiltas Z.Balčytis.
Ne ką mažiau tikėtina, kad prezidentė surado šiltų žodžių Vyriausybei, nes jai dabar labai reikia sąjungininko kovoje su Seimu, kurio pirmininkė Loreta Graužinienė ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas kasdienę D.Grybauskaitės kritiką pavertė savo pagrindine veikla.
Beribis LLRA noras turėti užrašus lenkų kalba: antikonstituciniam įstatymui priešinasi tiek valdantieji, tiek ir opozicija
alfa.lt 2013-12-17
Nepaisant to, kad Seimo teisininkai nutarė, jog dar sovietmečiu priimtas ir vėliau koreguotas Tautinių mažumų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai ir toliau sieks, kad šis teisės aktas parlamente būtų priimtas. Tuo metu daugiausia atstovų valdančiojoje koalicijoje turintys socdemai perspėja, kad įstatymus būtina gerbti, o opozicijoje triūsiantys konservatoriai konstatuoja, kad LLRA tiesiog užsiima šantažu.
Po lapkričio mėnesio pradžioje įvykusios valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis patikino, kad valdantieji pritarė iniciatyvai atgaivinti 1989 m. priimtą ir vėliau ne kartą taisytą, tačiau šiuo metu negaliojantį Tautinių mažumų įstatymą.
Pirminėje šio teisės akto versijoje, kuriai buvo pritarta prieš šalies Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą, Lietuva dar yra vadinama Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Po 1990 m. ši formuluotė buvo pakeista. Nepaisant to, nuo 1991 iki 2010 m. galiojusiame teisės akte labiausiai LLRA sužavėjo nuostata, reglamentuojanti kalbos vartojimą šalyje. Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba”. Taip pat teisės akte nurodoma, kad „administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba”.