• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Sudėjo saugiklius užsieniečiams, Lietuvoje norintiems įsigyti žemės

Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)vz.lt 2014-04-25

Likus vos kelioms dienoms iki žemės rinkos liberalizavimo Seimas paskubėjo priimti naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nustatantį leidimą Europos Sąjungos šalių piliečiams įsigyti dirbamos žemės sklypus Lietuvoje, bet kartu patvirtinantis saugiklius ir apribojimus įsigyjant tokius sklypus.

Ketvirtadienį už tokio įstatymo priėmimą balsavo 78, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Kartu priimti keli vadinamąjį Saugiklių įstatymą lydintys teisės aktai. 

Šis įstatymas turi įsigalioti nuo š.m. gegužės 1 d., kai baigsis dešimt metų trukęs draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės sklypus.

Įstatyme numatyti saugikliai ir apribojimai, kurie turėtų įsigalioti nuo gegužės liberalizavus žemės rinką Lietuvoje. Iniciatorių teigimu, Saugiklių įstatymu „siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime“.

Skaityti daugiau...

Kaip nuspręsti, už ką balsuoti?

lzinios.lt 2014-04-25

Prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus di­de­lei da­liai rin­kė­jų ky­la di­le­ma - kaip iš dau­gy­bės kan­di­da­tuo­jan­čių par­ti­jų ir po­li­ti­kų iš­si­rink­ti tą, ku­ris ge­riau­siai ati­tiks jų in­te­re­sus? 

Spren­di­mas pri­klau­so nuo tri­jų kri­te­ri­jų gru­pių: es­mi­nių rei­ka­la­vi­mų po­li­ti­ko pro­fe­si­jai, kon­kre­čių rin­ki­mų spe­ci­fi­kos ir ideo­lo­gi­nių pa­žiū­rų. Šia­me ko­men­ta­re pa­tei­kia­ma lo­gi­ka, ku­ria rin­kė­jai ga­lė­tų va­do­vau­tis per ar­tė­jan­čius pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Pra­dė­ki­me nuo dvie­jų rei­ka­la­vi­mų, ku­rių tai­ky­mas tu­rė­tų su­ma­žin­ti pa­si­rin­ki­mo ska­lę bet ku­riuo­se rin­ki­muo­se. Pir­mas yra aki­vaiz­dus - tai san­ty­ki­nis, kiek įma­no­ma su­ži­no­ti iš prie­ina­mos in­for­ma­ci­jos, są­ži­nin­gu­mas ir skaid­ru­mas. Rin­kė­jai pri­va­lo at­si­ri­bo­ti nuo po­li­ti­kų, ku­rių biog­ra­fi­jo­se esa­ma rim­tų įta­ri­mų (ar­ba net įro­dy­mų) ėmus ky­šį, ban­džius ką nors pa­pirk­ti ar įsi­vė­lus į ki­to­kio po­bū­džio ko­rup­ci­nius skan­da­lus. Kar­tais Lie­tu­vo­je gir­di­mas tei­gi­nys “ši­tas vogs, bet ir ki­tiems duos” ne­ga­li bū­ti pa­si­tel­kia­mas kaip pa­si­tei­si­ni­mas ati­duo­dant bal­sus už ne­skaid­rius kan­di­da­tus. Tei­si­nę sis­te­mą nie­ki­nan­tys po­li­ti­kai bet ko­kiuo­se rin­ki­muo­se tu­ri su­lauk­ti griež­tos rin­kė­jų baus­mės - kuo ma­žiau bal­sų.

An­tras rei­ka­la­vi­mas - po­li­ti­nis nuo­sek­lu­mas ir lo­ja­lu­mas. Rin­kė­jai tu­rė­tų la­bai įta­riai žiū­rė­ti į kan­di­da­tus, ku­rie yra pa­kei­tę ke­lias par­ti­jas (ar koa­li­ci­jas) ir sa­vo po­li­ti­nį iš­gy­ve­ni­mą iš­kė­lę aukš­čiau už ki­tus po­li­ti­nius tiks­lus. Rei­kė­tų pri­si­min­ti jų veik­lą ir anks­tes­nius rin­ki­mus: ko­kius pa­ža­dus kė­lė, ar bent ban­dė juos iš­te­sė­ti, ar bu­vo iš­ti­ki­mi sa­vo veiks­mams ir pri­nci­pams. Jei­gu po­li­ti­kas sa­vo vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je pa­si­ro­dy­da­vo tik per Sei­mo rin­ki­mus, ga­li­ma prog­no­zuo­ti, kad ir Lie­tu­va (pre­zi­den­to rin­ki­mų apy­gar­da) jam ne­bus di­džiau­sias pri­ori­te­tas.

Kan­di­da­tai, bent di­džią­ja da­li­mi ten­ki­nan­tys (su­nku ras­ti to­kį, ku­ris yra ne­da­vęs ne­įvyk­do­mo pa­ža­do) du pir­muo­sius rei­ka­la­vi­mus, ke­liau­ja į an­trą spren­di­mo eta­pą. Čia tu­ri­me at­siž­velg­ti į rin­ki­mų spe­ci­fi­ką - pa­vyz­džiui, me­rui rei­kia kiek ki­to­kios kom­pe­ten­ci­jos nei kla­sės se­niū­nui. Pre­zi­den­tas yra vals­ty­bės va­do­vas, to­dėl jis daž­nai tu­ri per­ženg­ti Sei­mui ar Vy­riau­sy­bei bū­din­gus idė­ji­nius ir as­me­ni­nius ne­su­ta­ri­mus, siek­ti ša­liai nau­din­go kon­sen­su­so svar­biau­siais klau­si­mais. Šia­me pos­te rei­ka­lin­gas Lie­tu­vos vi­daus po­li­ti­ko­je pa­ty­ręs, pa­grin­di­nių par­ti­jų ir jų ly­de­rių ger­bia­mas žmo­gus. Tai­gi iš­si­šo­kan­čiam an­ti­sis­te­mi­nių pa­žiū­rų kan­di­da­tui, ku­ris ak­cen­tuo­ja po­li­ti­kos par­ibių prob­le­mas ir no­ri "sprog­din­ti" sis­te­mą, ne­tin­ka bū­ti pre­zi­den­tu.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją pre­zi­den­tas spren­džia pa­grin­di­nius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus ir kar­tu su Vy­riau­sy­be vyk­do už­sie­nio po­li­ti­ką. To­dėl ki­ta kom­pe­ten­ci­ja, itin svar­bi no­rin­čia­jam tap­ti pre­zi­den­tu, - ge­bė­ji­mas rep­re­zen­tuo­ti ša­lį už­sie­ny­je aukš­čiau­siu ly­giu. Tam rei­ka­lin­ga dip­lo­ma­ti­nė ar dar­bo eu­roat­lan­ti­nė­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NA­TO) struk­tū­ro­se pa­tir­tis, ry­šiai su svar­biais ki­tų vals­ty­bių po­li­ti­kais. Jei­gu kan­di­da­tas vi­są sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą pra­lei­do Lie­tu­vos pro­vin­ci­jo­je, la­bai ti­kė­ti­na, kad iš­rink­tas jis van­giai megs ir iš­lai­kys dip­lo­ma­ti­nius ry­šius.

Ži­no­ma, ge­bė­ji­mas rep­re­zen­tuo­ti vals­ty­bę api­ma ir rei­ka­la­vi­mą bū­ti lo­ja­liam Lie­tu­vai. Tarp­tau­ti­niu ly­giu Lie­tu­vą dis­kre­di­tuo­jan­tys po­li­ti­kai ne­ga­li bū­ti rim­tai trak­tuo­ja­mi kaip kan­di­da­tai į pre­zi­den­tus. Pre­zi­den­tas, kaip vals­ty­bės va­do­vas ir už­sie­nio po­li­ti­kos vyk­dy­to­jas, tu­ri la­bai ge­rai su­vok­ti ša­lies stra­te­gi­nius in­te­re­sus ir sa­vo po­li­ti­nės kar­je­ros bei už­sis­py­ri­mo ne­kel­ti aukš­čiau už vals­ty­bės li­ki­mą.

Skaityti daugiau...

S.Spurga:Kaip atremti šliaužiančią agresiją?

lzinios.lt 2014-04-24

Ma­žai ti­kė­ti­na, kad Ru­si­ja ar­ti­miau­siu me­tu nu­kreips sa­vo ag­re­si­ją į Bal­ti­jos vals­ty­bes. Ki­ta ver­tus, pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis net tie, ku­rie ne­pa­si­žy­mi di­de­le fan­ta­zi­ja, bent kai ku­rio­mis aki­mir­ko­mis, ma­tyt, pa­ju­to le­di­nį ka­ro nuo­jau­tos gū­sį, jo ga­li­my­bės rea­lu­mą.

Si­tua­ci­ja ver­čia su­si­mąs­ty­ti, kuo gy­ny­bos po­žiū­riu stip­ri ir kuo silp­na mū­sų vals­ty­bė.

Vi­sų pir­ma im­ta ver­tin­ti ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mą. Dar kar­tą su­sizg­rib­ta, kad ka­riuo­me­nė fi­nan­suo­ja­ma ne­pa­kan­ka­mai - gy­ny­bai ne­ski­ria­ma 2 proc. BVP, kaip yra įsi­pa­rei­go­ta. Par­ti­jos at­nau­ji­no su­si­ta­ri­mą pa­ma­žu di­din­ti ka­riuo­me­nės fi­nan­sa­vi­mą.

Skir­si­me 2 proc. BVP ir ga­lė­si­me jaus­tis sau­gūs? To­li gra­žu ne. Ka­riuo­me­nės stip­ri­ni­mas - la­bai svar­bus da­ly­kas, ta­čiau tai tik vie­nas gy­ny­bos veiks­nių.

Įvy­kiai Ukrai­no­je at­sklei­dė, kad ag­re­si­jos po­bū­dis kei­čia­si. Ga­li at­si­tik­ti taip, kad tu­rė­si­me ge­rai par­eng­tą ka­riuo­me­nę, ta­čiau le­mia­mą aki­mir­ką ji ne­ži­nos, nei su kuo, nei kaip ka­riau­ti. Kry­me vei­kė „ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai“. Prieš to­kio po­bū­džio ant­puo­lį avia­ci­ja, „ra­ke­ti­nis sky­das“, tan­kai ir pa­būk­lai bū­tų be­jė­giai.

Skaityti daugiau...

Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo klausimą

lrytas.lt 2014-04-24

Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje nebeliko planuotų svarstyti įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Tuo tarpu lietuvių kalbą saugoti pasiryžę visuomenininkai ir Tautininkų sąjunga neatsisako planų gegužės pradžioje surengti tūkstantinį mitingą prieš valdžios vykdomą politiką.

Paklausta apie tokį Seimo seniūnų sueigos apsisprendimą, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad tai padaryta socialdemokratų iniciatyva.

Parlamentarų darbotvarkėje nebeliko nei Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengto įstatymo projekto, nei alternatyvaus dokumento, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.

Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Skaityti daugiau...

Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams uždrausta vykti į Lietuvą ir dar 100 šalių

Rusijos policininkai15min.lt 2014-04-24

Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams apribotas išvykimas iš šalies. Rusijos Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų, taip pat kitų žinybų vadovų nurodymuose policininkams ir kariškiams draudžiama vykti į daugiau nei 100 valstybių, į šį sąrašą įtraukta ir Lietuva bei Lenkija.

Kaip rašo Karaliaučiaus naujienų portalas klops.ru, apribojimai susiję su neseniai paskelbtomis Rusijos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis Rusijos piliečiams nevykti į šalis, pasirašiusias abipusio teisinio bendradarbiavimo sutartis su JAV. Šiose valstybėse Rusijos piliečiai esą gali būti sulaikyti pagal JAV specialiųjų tarnybų prašymus.

Klops.ru portalo teigimu, šie įsakymai jau apribojo tūkstančių Karaliaučiaus srities kariškių ir policijos pareigūnų judėjimą. Skirtingai nei kitų Rusijos regionų pareigūnams, Karaliaučiaus srities policininkams ir karininkams negalima vykti per Lietuvą net norint grįžti iš didžiosios Rusijos teritorijos į savo gyvenamąją Karaliaučiaus sritį.

Skaityti daugiau...

Rusija ir Lietuva atšaukia konsulus

lzinios.lt 2014-04-24

Ru­si­ja at­šau­kė ge­ne­ra­li­nį kon­su­lą Klai­pė­do­je Vla­di­mi­rą Ma­ly­gi­ną, o Lie­tu­va grą­ži­na į Vil­nių kon­su­lus Ka­ra­liau­čiu­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge, tre­čia­die­nį pra­ne­šė dip­lo­ma­tai.

Šie spren­di­mai pri­im­ti, kai Lie­tu­vos Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) pa­skel­bė, kad su dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­ga Lie­tu­vo­je vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­bų dar­buo­to­jai.

Kaip BNS tei­gė Ru­si­jos kon­su­la­to at­sto­vai, V.Ma­ly­gi­nas iš­vyks­ta pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, jis pa­skir­tas dirb­ti Mask­vo­je. Kon­su­lo par­ei­gas lai­ki­nai eis pa­ta­rė­jas Vla­di­mi­ras No­vi­ko­vas.

V.Ma­ly­gi­nas Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo par­ei­go­se ne­iš­bu­vo nė dve­jų me­tų - į šį pos­tą jis bu­vo pa­skir­tas 2012 me­tų rug­sė­jį.

Kon­su­la­to tink­la­la­py­je iš­pla­tin­ta­me at­sis­vei­ki­ni­mo laiš­ke V.Ma­ly­gi­nas dė­ko­jo sa­vi­val­dy­bių va­do­vams, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, vers­lo at­sto­vams bei „vi­siems drau­gams lie­tu­viams“, su ku­riais te­ko bend­ra­dar­biau­ti, už pa­gal­bą plė­to­jant Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kius.

Skaityti daugiau...

Nerimas dėl Rusijos: Prancūzija į Baltijos šalis siunčia naikintuvus

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/696a479/nato-kariniu-oro-pajegu-treniruote-baltijos-saliu-oro-erdveje-64433302.jpgdelfi.lt 2014-04-24

Keturi Prancūzijos naikintuvai nuo sekmadienio prisidės prie NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos, trečiadienį pranešė Vašingtone viešintis Prancūzijos gynybos štabo vadovas.

Generolas Pierre'as de Villiers nurodė, kad keturi naikintuvai – „Mirage 2000“ arba „Rafale“ – bus dislokuoti vienoje Lenkijos bazėje, didėjant Baltijos šalių nerimui dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje.

„Jie dalyvaus oro policijos misijoje virš Baltijos šalių, (bazuodamiesi) Lenkijoje“, – kariškis sakė žurnalistams.

Prancūzija taip pat parodys kitą „padrąsinimo“ ženklą, pasiųsdama ankstyvojo perspėjimo ir vadovavimo sistemos (AWACS) lėktuvus patruliuoti virš Rumunijos, pažymėjo generolas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios 600 oro desantininkų į pratybas Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, demonstruojant solidarumą su NATO narėmis, kurių teritorijos ribojasi su Rusija.

Skaityti daugiau...

Renovacija gali ir palaukti

lzinios.lt 214-04-24

An­tra­die­nį mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius Sei­me pri­sta­tė Vy­riau­sy­bės 2013 me­tų veik­los at­as­kai­tą. Gal­būt kai ku­riems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ji nė­ra įdo­mi, ta­čiau iš es­mės tai svar­biau­sia po­li­ti­ko kal­ba, sa­ko­ma Sei­me kar­tą per me­tus. Bū­tent prem­je­ras, o ne pre­zi­den­tas yra at­sa­kin­gas už rea­lius dar­bus ar ne­vei­ki­mą vals­ty­bės gy­ve­ni­me.

Pa­sik­lau­sius prem­je­ro, Sei­mo na­rių ir pa­žvel­gus pro lan­gą api­ma tre­jo­pi jaus­mai. Be abe­jo, val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ly­de­ris tu­ri gir­tis nu­veik­tais dar­bais, opo­zi­ci­ja - jį kri­ti­kuo­ti, o pi­lie­čiai - bent su­pras­ti, apie ką kal­ba­ma.

Pra­dė­ki­me nuo opo­zi­ci­jos kri­ti­kos. Da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei di­džią­ja da­li­mi bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma dėl ne­veik­lu­mo, nau­jų idė­jų ne­tu­rė­ji­mo ir dėl to, kad ji esą sa­vo au­to­ri­te­tą di­di­na ant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės nu­ties­tų bė­gių.

Jei taip ir yra, su­nku su­pras­ti, ko­dėl pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mas tu­rė­tų bū­ti blo­gy­bė. Ma­no gal­va, bet ku­rią Vy­riau­sy­bę, ku­ri tę­sia prieš tai bu­vu­sių­jų val­džio­je ge­rus dar­bus, de­rė­tų tik gir­ti. Es­mi­nis klau­si­mas, ar iš tie­sų ge­ri dar­bai yra tę­sia­mi, ar esa­ma po­ten­cia­lo blo­gus, tar­ki­me, kraš­to ap­sau­gos silp­ni­ni­mą, tai­sy­ti?

Pa­sik­lau­sius opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tų da­ro­si ap­mau­džiai gai­la, kad ji iki šiol ne­la­bai su­vo­kia sa­vo pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­čių pa­sta­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą ir prieš kal­tin­da­ma ką nors ne­veik­lu­mu, tu­rė­tų pa­ti ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti į veid­ro­dį. Gal­būt vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Lands­ber­gis nuo­sek­liai Lie­tu­vai ir pa­sau­liui pa­tei­kia sa­vo po­žiū­rį, pa­ta­ri­mus bei pa­sta­bas. Bet jis - ne opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ku­ris ve­da ją į pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus. O dau­ge­lis ki­tų kon­ser­va­to­rių, krikš­čio­nių de­mo­kra­tų, li­be­ra­lų, re­gis, su­si­tai­kė su ra­miu ir jau­kiu nie­ko ne­vei­kian­čios opo­zi­ci­jos įvaiz­džiu. To­dėl vie­šo­jo­je erd­vė­je jos vaid­me­nį pe­ri­ma mar­gi­na­lai, ver­kian­tys dėl mis­ti­nio že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ar eu­ro įve­di­mo.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas
  2. Eugenijus Gentvilas: Feodalizmo triumfas: saugikliai prieš Lietuvą – 3:0
  3. „Darbiečių“ darbinimas - pabaigos ženklas
  4. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

Puslapis 865 iš 984

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 860
  • 861
  • 862
  • 863
  • 864
  • 865
  • 866
  • 867
  • 868
  • 869
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis