Su­nku ne­pa­sik­lys­ti tarp dau­gy­bės ver­si­jų apie tai, kaip el­gia­si da­bar­ti­nė Ki­je­vo val­džia ir ją pa­lai­kan­čios už­sie­nio vals­ty­bės ne­slūgs­tant įtam­pai Ukrai­no­je.

LŽ kal­bė­jo­si su Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro Po­li­ti­kos ana­li­zės ir ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­ju po­li­to­lo­gu dr. Lau­ry­nu Kas­čiū­nu.

- Ukrai­no­je dvi die­nas lan­kė­si JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ar toks ame­ri­kie­čių ro­do­mas, at­ro­dy­tų, sim­bo­li­nis dė­me­sys ga­li duo­ti rea­lios nau­dos Ukrai­nai?

- Ame­ri­ka aiš­kiai de­mons­truo­ja, kad yra svar­bi vei­kė­ja šia­me re­gio­ne. Ji sig­na­li­zuo­ja Ru­si­jai, kad jei ši ir to­liau kė­sin­sis į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą, bus nu­baus­ta. Šiuo me­tu JAV yra pa­grin­di­nė va­ro­mo­ji jė­ga, su­ku­rian­ti at­sva­rą į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą to­liau be­si­kė­si­nan­čiam Krem­liui. Dėl to to­kį vi­zi­tą rei­kia ver­tin­ti tik tei­gia­mai.

Ži­no­ma, ame­ri­kie­čiai ne­skir­tų tiek dė­me­sio Ukrai­nai, jei­gu šio vaid­mens ak­ty­viai im­tų­si Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Ta­čiau da­bar JAV sank­ci­jos yra daug rim­tes­nės nei Bend­ri­jos na­rių.

Tie­sa, kad ES yra su­sie­ta su Ru­si­ja eko­no­mi­niais ry­šiais, ypač ener­ge­ti­kos sek­to­riaus (du­jų ir naf­tos) pre­ky­bos san­do­riais, dėl to bi­jo pa­ti skau­džiai nu­ken­tė­ti tai­ky­da­ma sank­ci­jas kai­my­nei. Ta­čiau rei­kia pri­si­min­ti, kad čia eg­zis­tuo­ja abi­pu­sis ry­šys. Pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kon­tro­liuo­ja­mas Ru­si­jos eli­tas pri­klau­so nuo Va­ka­rų, o ypač ES rin­kų. Jei du­jų kom­pa­ni­ja „Gazp­rom” stai­ga ne­be­gau­tų pa­ja­mų iš ES, Ru­si­jos po­li­ti­nis re­ži­mas grei­tai pa­jus­tų sa­vo veiks­mų pa­sek­mes. Ati­tin­ka­mos in­te­re­sų gru­pės pa­spaus­tų Krem­lių per­žiū­rė­ti da­bar­ti­nę Ru­si­jos po­li­ti­ką Ukrai­no­je.

Ne­pa­si­mo­ko iš pra­ei­ties klaidų

Bė­da ta, kad Bend­ri­ja Ukrai­nos klau­si­mu nė­ra nu­si­tei­ku­si vie­nin­gai. Įvai­rios Eu­ro­pos po­li­ti­nės jė­gos skir­tin­gai ver­ti­na Ru­si­jos po­zi­ci­ją dėl Ukrai­nos, da­lis jų net pa­lai­ko Krem­lių. Kai ku­rie Eu­ro­pos po­li­ti­kai dėl kri­zės Ukrai­no­je kal­ti­na pa­čią ES, ne­va dėl per­ne­lyg ak­ty­vios jos plė­tros į Ry­tus, t.y. į „Ru­si­jos kie­mą”.

Ką jau kal­bė­ti apie įvai­rių vers­lo ry­šių su Ru­si­ja tu­rin­čius stam­bius ES pra­mo­ni­nin­kus, vers­li­nin­kus. Kon­sen­su­so ne­bu­vi­mas aiš­kiai drą­si­na Ru­si­jos po­li­ti­kus.

Ru­si­ja ži­no, kad di­džio­sios ES vals­ty­bės – Pra­ncū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja, taip pat Skan­di­na­vi­jos ša­lys nė­ra lin­ku­sios ri­zi­kuo­ti. Šių de­mo­kra­ti­nių vals­ty­bių val­džia no­ri bū­ti per­rink­ta, tad da­ro vis­ką, kad iš­sau­go­tų sa­vo rė­mė­jų pa­lai­ky­mą. Aki­vaiz­du, kad to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis JAV po­li­ti­kų siū­lo­mos griež­tos sank­ci­jos ne­bus įves­tos. Ma­ty­ti, kad V.Pu­ti­nas ir jo kom­pa­ni­ja tie­siog mė­gau­ja­si su­si­da­riu­sia pa­dė­ti­mi.

ES ne­si­mo­ko iš pra­ei­ties klai­dų. Gru­zi­jos ka­ro su Ru­si­ja at­ve­jis taip pat par­odė Bend­ri­jos na­rių silp­nu­mą. Tuo­met ES su­si­mo­kė­jo Ru­si­jai Gru­zi­jos su­ve­re­nu­mo sąs­kai­ta mai­nais į ra­my­bę, ku­ria, re­gis, džiau­gė­si ne­il­gai.

Ne­pai­sy­da­ma pa­si­kar­to­jan­čio ag­re­sy­vaus Ru­si­jos el­ge­sio, ES nuo­la­tos suo­kia apie drau­gys­tės til­tų su šia ša­li­mi tie­si­mą. Briu­se­lio val­džia mėgs­ta sa­ve vaiz­duo­ti kaip tai­kos ba­lan­džius. ES po­li­ti­kai ne­no­ri ka­ro, ne­no­ri jo­kios įtam­pos ir ne­no­ri griež­tai rea­guo­ti į Ru­si­jos ag­re­si­ją. To­kios nuo­sai­kios po­zi­ci­jos at­sto­vus ru­sams la­bai leng­va stum­dy­ti.

- Kaip ver­tin­tu­mė­te Ukrai­nos val­džios veiks­mus ko­vo­jant su Ru­si­jos kurs­to­mo se­pa­ra­tiz­mo ap­raiš­ko­mis Ry­tų Ukrai­no­je?

- Pra­ėju­sią sa­vai­tę vyk­dy­ta spe­cia­lio­ji ope­ra­ci­ja ti­krai ne­pri­mi­nė ryž­tin­gos an­ti­te­ro­ris­ti­nės mi­si­jos. Įve­du­si ka­riuo­me­nę į se­pa­ra­tis­tų oku­puo­tus Ry­tų Ukrai­nos mies­tus, Ki­je­vo val­džia iš kar­to su­ri­šo jiems ran­kas, nes ne­da­vė lei­di­mo nau­do­tis gink­lais.

Aki­vaiz­du, kad Ki­je­vo val­džia jau­čia­si įstri­gu­si tarp dvie­jų ug­nių. Vie­na ver­tus, po­li­ti­kai ne­no­ri pa­nau­do­ti jė­gos ry­tuo­se bai­min­da­mie­si, kad tai iš­pro­vo­kuos jau tie­sio­gi­nius Ru­si­jos ka­ro veiks­mus Ukrai­no­je. Ta­čiau Ki­je­vo val­džios ne­veiks­nu­mas tik su­ku­ria pa­lan­kias są­ly­gas V.Pu­ti­no ap­lin­kai to­liau sėk­min­gai kur­ti pi­lie­ti­nio ka­ro iliu­zi­ją Ukrai­no­je ir ją vaiz­duo­ti kaip vi­siš­kai ne­sta­bi­lią, sa­vo kie­me ne­pa­jė­gią su­sit­var­ky­ti vals­ty­bę. Tai, kad ke­li šim­tai Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jai pa­pir­ki­nė­ji­mais, pro­pa­gan­da ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis kurs­to ry­tų ukrai­nie­čius, jau se­niai yra vie­ša pa­slap­tis.

Jei pro­ru­siš­kos jė­gos ir to­liau ne­su­lauks rim­tes­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo, V.Pu­ti­nui ne­rei­kės įves­ti jo­kios ka­riuo­me­nės, kad vi­siš­kai kon­tro­liuo­tų ma­žų ma­žiau­siai pu­sę Ukrai­nos.

L.Kasčiūnas palaiko ir netradicinę Ukrainos politikų kovą su separatistais. /LŽ archyvo nuotrauka

Dau­gy­bė ver­si­jų

Ukrai­nos val­džios ne­veiks­nu­mą ga­li­ma aiš­kin­ti ir ki­taip. Yra ma­nan­čių­jų, kad šie Ki­je­vo val­džios veiks­mai glau­džiai su­si­ję su jau už mė­ne­sio, ge­gu­žės 25 die­ną, nu­ma­ty­tais Ukrai­nos pre­zi­den­to rin­ki­mais. Kal­ba­ma, kad lai­ki­na­sis Ukrai­nos va­do­vas Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas, ku­ris yra par­ti­jos „Tė­vy­nė” kan­di­da­tės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko de­ši­nio­ji ran­ka, spe­cia­liai vil­ki­na si­tua­ci­ją. Ma­no­ma, kad rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se pre­zi­den­tas ga­li įves­ti ne­pap­ras­tą­ją pa­dė­tį, tuo­met rin­ki­mai bū­tų nu­kel­ti ir vyk­tų J.Ty­mo­šen­ko pa­lan­kes­niu me­tu. Ga­li bū­ti, kad siek­da­ma val­džios J.Ty­mo­šen­ko ir vėl mė­gins ieš­ko­ti par­amos Ru­si­jo­je.

Yra ir dau­giau pa­na­šių są­moks­lo teo­ri­jų. Su­nku su­vok­ti, ku­rios jų yra pa­grįs­tos, nes vi­sos ver­si­jos, tarp jų ir ši, at­ro­do ga­na rea­lios. Ypač tu­rint ome­ny­je J.Ty­mo­šen­ko po­li­ti­nę pra­ei­tį ir jos iš­ban­dy­tus triu­kus rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se.

- Kaip, jū­sų ma­ny­mu, da­bar ge­riau­sia elg­tis Ki­je­vo val­džiai?

- Vi­sų pir­ma rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad jei Ru­si­ja no­rės įsi­verž­ti į Ukrai­ną, ji su­gal­vos bet ko­kį pre­teks­tą ir tai pa­da­rys. Tad trauk­tis Ukrai­nos val­džiai nė­ra kur.

Ša­lies val­dan­tie­ji tu­ri im­tis griež­to at­sa­ko ša­lies ry­tuo­se. Aiš­ku vie­na: jei Ki­je­vo val­džia pa­ti smar­kiai ne­sip­rie­šins Ru­si­jai, joks iš­orės są­jun­gi­nin­kas jos ne­gins.

Ukrai­nos ly­de­riai tu­ri tai su­vok­ti ir duo­ti ati­tin­ka­mus nu­ro­dy­mus spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms. Tik ga­vu­sios rei­kia­mus įsa­ky­mus iš val­džios Ukrai­nos pa­jė­gos ga­lės prieš­in­tis pro­ru­siš­koms pro­vo­ka­ci­joms. Ži­no­ma, čia bū­ti­na pa­mi­nė­ti ir lo­ja­lu­mo prob­le­mą. Ukrai­nos ka­riai, Ru­si­jos par­agin­ti, ir ne tik, per­bė­ga į pro­ru­siš­kų pro­tes­tuo­to­jų pu­sę. Tai yra ypač rim­tas kliu­vi­nys Ki­je­vo val­džios veik­lai.

Griež­tą, tie­sa, ne­tra­di­ci­nį, bū­dą ko­vo­ti su se­pa­ra­tis­tais siū­lė Dniep­ro­pe­trovs­ko gu­ber­na­to­rius Igo­ris Ko­lo­mois­kis. Mi­li­jar­die­rius ukrai­nie­čiams pa­siū­lė di­de­les pi­ni­gi­nes pre­mi­jas už su­gau­tus se­pa­ra­tis­tus. Toks pa­siū­ly­mas la­bai pa­lan­kiai nu­tei­kia daž­niau­siai ypa­tin­gų sen­ti­men­tų nei Ki­je­vui, nei Mask­vai ne­tu­rin­čius, ta­čiau pra­gma­tiš­kai si­tua­ci­ją ver­ti­nan­čius ry­tų ukrai­nie­čius. Se­pa­ra­tis­tai, tarp ku­rių yra ir Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ny­bų at­sto­vų, sa­vo ruo­žtu ti­krai ne­no­rė­tų to­kio vie­šu­mo. To­kios ne­tra­di­ci­nės ko­vos su se­pa­ra­tis­tais prie­mo­nės ga­li bū­ti itin veiks­min­gos. Tai par­odo ir Dniep­ro­pe­trovs­ko pa­vyz­dys – šia­me Ukrai­nos ry­tų mies­te ty­lu ra­mu.