Vien reklaminio Rolando Pakso teiginio, kad „pilietinė jėga turi prasiveržti“ per EP rinkimus, būtų neužtekę. Tačiau dalį vis dar ištikimų liūdnojo politikos kankinio gerbėjų turbūt jis sugebėjo sulaikyti nuo balsavimo, duodamas suprasti, jog prezidento rinkimai nėra tokie svarbūs.
Prie aktyvumo mažinimo prisidėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija. Konkretus pavyzdys: atėję balsuoti į įprastas Saltoniškių apylinkės patalpas, rinkėjai rado užrakintas duris ir raštelį ant jų, kad apylinkė perkelta į VPU (dabar vadinasi LEU – Lietuvos edukologijos universitetas) Gamtos mokslų fakultetą. Prie to raštelio vyko pirmasis balsavimas – vieni klausinėjo, kas tas VPU, kur rasti fakultetą, o kiti, nežinodami kur eiti, suko atgal namo.
Rinkėjų žinia Rusijai: Lietuvos neparklupdysite!
lzinios.lt 2014-05-13
Sekmadienis Vilniuje priminė fronto liniją. Be automatų, tankų, patrankų, raketinės ar kitokios technikos, be gatvės susirėmimų, todėl nubrėžti tikslios jos ribos nebuvo įmanoma.
Į antrąjį turą patekus proeuropietiškiems politikams Daliai Grybauskaitei ir Zigmantui Balčyčiui, galvą lenkiu prieš visos Lietuvos rinkėjus. Bet kartu drįstu teigti, kad toliau nuo Vilniaus ir jo rajono buvo tik rinkimų pafrontė. O fronto linija kirto būtent sostinę ir ją supantį kraštą. Ir tai ypač akivaizdu dabar, tragiškų Ukrainos įvykių akivaizdoje. Žinoma, istorijai liks tik sausi skaičiai. Jie liudys, kad pirmajame 2014 metų gegužės 11-ąją vykusių rinkimų į Lietuvos prezidentus ture šalies vadovė D.Grybauskaitė nugalėjo gavusi 611 293, arba 45,89 proc., rinkėjų balsų ir kad į antrąjį turą kartu su D.Grybauskaite pateko Socialdemokratų partijos narys, europarlamentaras Z.Balčytis, susižėręs 181 555, arba 13,63 proc., balsų. Tada, aišku, būtinai bus paminėta, kas nugalėjo antrajame prezidento rinkimų ture. O štai apie rinkėjų aktyvumą Vilniaus krašte tikriausiai niekas ir neužsimins, nes manys tai buvus nesvarbu. Nors galbūt nuo jų balsavimo rezultatų priklausė ne tik tai, kas per antrąjį rinkimų turą gegužės 25-ąją taps Lietuvos prezidentu, bet ir apskritai šalies ateitis. Sakyčiau, būtent sekmadienį buvo galutinai apsispręsta, su kuo Lietuva eis toliau – su Rytais ar Vakarais?
Europos abejingumas Ukrainai, arba neišmoktos istorinės geopolitikos pamokos
veidas.lt 2014-05-13
Europa bijo, kad tikrą nepriklausomybę nuo Rusijos išsikovojusi vieninga Ukraina gali pažeisti per šimtmečius nusistovėjusį Vidurio ir Rytų Europos geopolitinį balansą.
Praėjusią savaitę pažįstamas paprašė pagelbėti rasti argumentų, kaip išaiškinti išsilavinusiam prancūzui, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje – tai pati tikriausia agresija prieš suverenią valstybę, tad reikia ne žavėtis Vladimiro Putino veiksmais, bet juos smerkti. Patariau pasiteirauti pašnekovo, kaip Prancūzija vertintų Vokietijos veiksmus, jeigu ši jėga susigrąžintų Elzasą (jo sostinėje Strasbūre dabar posėdžiauja Europos Parlamentas ir įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas) ir Lotaringiją – dvi vokietakalbių dominuojamas Pareinės provincijas, kurias 1871-aisiais, kurdamas vieningą Vokietijos imperiją, ginklu prisijungė kaizeris Wilhelmas.
Nežinau, kiek šis patarimas padėjo, mat viskas priklauso nuo to, ko šiandien labiau bijo vidutinis išsilavinęs ir apie Europos geopolitiką mąstantis prancūzas: atgimusios vieningos Vokietijos, kurios formuojama Europos Sąjunga jau daugelio vadinama “Merkelreichu” ir į kurią visą šaltojo karo laikotarpį buvo nutaikytas Prancūzijos branduolinis ginklas, ar tolimos Rusijos, kuri nuo tų pačių 1871-ųjų yra matoma kaip svarbiausia geopolitinė sąjungininkė prieš Vokietiją.
Ekspertė: V. Putinas nustojo apsimetinėti
delfi.lt 2014-05-13
Po Šaltojo karo įsivyravusi santvarka, susiformavusi po Sovietų Sąjungos griūties, buvo pasmerkta nesėkmei, nes buvo pagrįsta įsitikinimu, jog postsovietinė Rusija nebekelia jokių problemų.
Tačiau net ir suvokę, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija tampa problema, Vakarų šalių vadovai dėl ekonominės naudos ėmėsi politinio pakantumo taktikos, rašo vyriausioji Carnegie centro Maskvoje mokslinė darbuotoja ir knygos „Putino Rusija“ autorė Lilija Ševcova.
Pateikiame visą jos straipsnį:
Liberaliomis vertybėmis pagrįstos demokratinės valstybės sutiko žaisti žaidimą, pagal kurio taisykles jos žvelgė į Rusiją kaip į normalią valstybę, tuo tarpu Rusijos elitas integravosi į Vakarus, tokiu būdu kenkdamas Vakarams iš vidaus, rašo „The Washington Post“.
Daugelio Vakarų ekspertų manymu, toks kompromisas turėjo užkirsti kelią Maskvai pridaryti bėdos už Rusijos ribų. Kaipgi neteisėtu būdu pralobę, savo turtus Vakarų bankuose saugantys ir vaikus atidavę į Vakarų šalių mokyklas, įtakingi asmenys galėtų kelti pavojų Vakarams?