Prezidentūroje subrendo veiksmų planas

Prezidentūroje subrendo veiksmų planasdelfi.lt 2014-05-19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengė susitikimą su ekspertais, skirtą socialinės atskirties mažinimo tematikai.

Po maždaug pusantros valandos trukusio pokalbio pateikta prezidentūros pozicija – esą laikas kelti mažiausias pensijas, grąžinti senuosius ligos pašalpų dydžius ir kitaip pažvelgti į darbo santykius. Tiesa, D. Grybauskaitę konsultavę ekspertai šiais klausimais nebuvo vieningi.

Laikas kelti

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams perdavė D. Grybauskaitės poziciją.

„Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna, ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė iš ekspertų išgirdo „labai daug pasiūlymų“, tačiau pirmiausiai akcentuoja, jog laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir didinti mažiausias pensijas ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį.

„Dabar 126 tūkst. šalies žmonių verčiasi gaudami nuo 324 Lt iki 650 Lt pensijas. Reikėtų apie tai jau galvoti“, - akcentavo D. Ulbinaitė.

Be to, anot prezidentės patarėjos, laikas rimtai galvoti apie darbo santykių reformą. „Tai yra ypatingai svarbu ir ekonomikos skatinimui, ir investicijų pritraukimui, ir darbo vietų kūrimui“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, tas pats galioja ir nedarbo išmokoms, ypač kai be darbo lieka aukštos kvalifikacijos specialistai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį.

„Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė D. Ulbinaitė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat pastebėjo, kad po vadinamojo algų atstatymo valstybės sektoriuje atsirado didelės disproporcijos tarp aukštas pareigas užimančių tarnautojų ir eilinių valdininkų.

„Šitą sektorių reikia taip patvarkyti, kad būtų didesnis teisingumas“, - teigė N. Udrėnas.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: Kokios Lietuvos norime po dešimties metų?

15min.lt 2014-05-20

Dažnas padorus politikas pasvajoja apie savo valstybę po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų. Martinas Lutheris Kingas 1963 m. stovėdamas šalia Linkolno memorialo Vašingtone pasakė savo žymiąją frazę: „Aš turiu svajonę“. Šis didis Jungtinių Valstijų politikas tuo metu svajojo, kad vaikai gyventų valstybėje, kurioje apie žmogų būtų sprendžiama ne iš jo odos spalvos. Tuo metu tai buvo didelis ir sunkus siekis. Dabar JAV vadovauja jau ir juodaodis prezidentas.

Mes, lietuviai, dar prieš dešimtmetį svajojome būti ES ir NATO nariai, o štai šiandien po Lietuvą jau keliauja ekspertai, pasakodami žmonėms, kaip keisis jų gyvenimas nuo sausio pirmosios įvedus eurą.
Prasidėjus įvykiams Ukrainoje NATO partnerių siųsti lėktuvai papildė jau buvusią eskadrilę Šiauliuose, o amerikiečių elitiniai kareiviai išsilaipino Rukloje. Net ir didžiausias skeptikas turėtų būti įtikintas, kad Lietuva pasiekė užsibrėžtus tikslus ir yra patikima NATO ir ES klubų narė. Didžiosios svajonės apie grįžimą į Vakarų demokratijų šeimą, ko taip troškome atsikovoję Nepriklausomybę ir apie ką svajojo ryžtingai sovietams priešinęsi mūsų partizanai, išsipildė, nors kadaise tai atrodė tik tolimas ir sunkiai pasiekiamas tikslas.
Apie kokią Lietuvą šiandien galime svajoti? Kalbėdamas apie ateities Lietuvą su savo vaikais dažnai miniu žodžius, kurie galėtų apibūdinti mūsų valstybę po dvidešimties metų. Noriu, kad mūsų šalis būtų saugi, ryžtinga ir kūrybinga.

Skaityti daugiau...

Atviras laiškas tautiečiams lenkams: „Man gėda“

lrytas.lt 2014-05-19 Renata Underis

„Koloradka“... Kažkada Lietuvos lenkai taip vadindavo baltą aksesuarą kunigo sutanoje prie kaklo. Šiandien „koloradka“ pas mus, Lietuvos lenkus, skamba kaip sinonimas „Georgijaus juostelei“, kurios nešiotoju gegužės 9 dieną, tapo vienas iš mūsų tautiečių. Ar tik vienas? Nežinau.

 

Dar vieną tokį „talismaną“ nuėmiau nuo tavo, Jaroslavai, automobilio (buvo ant lentelės viduje užrašytas tavo vardas). Prie Vilniaus „Akropolio“ vėliau šia juostele papuošiau šiukšlių konteinerį. Tikiuosi, kad kažkada paskaitysi šią rašliavą ir mane suprasi.

Sustojusi prie konteinerio pagalvojau, kokia vis tik stebuklinga ta juostelė! Nes šiandien ji ryžtingai perrišo tą simbolinį, juodą, perdirbto plastiko maišą, viduje palikdama tai, dėl ko tokio pobūdžio maišai įgauna prasmę. O išorėje liko tie, kas neįpratę būti maiše, kas nesutiko į tokį lipti, nes supranta, ką tas maišas reiškia ir kas jame, tokiame perrištame neaiškios kilmės simboliu, galėjo nutūpti.

Sukandau stipriai dantis ir pajutau burnoje kraujo skonį. Pasidarė negera, nes įsivaizdavau vienai sekundei skonį burnoje tų, kuriems tai buvo paskutinis skonis jų gyvenime. Tada, 1940 metų pavasarį, Katynėje. Pradžioje iškilo vaizdai iš vakare per LRT žiūrėto filmo „Katynė“ (ačiū LRT už solidarumą), paskui vaizdai iš Ukrainos.

Tautiečiai, kas iš jūsų šiandien galėtų nesudrebėjus rankai tokią juostelę sau prikabinti prie atlapo? Ir tai padaryti šalia Lenkijos vėliavos spalvos juostelės? Ką jums reiškia šis simbolis?

Skaityti daugiau...

Rusijos ekonomikos bėdos – atlygis už Ukrainos kančias

lrytas.lt 2014-05-20

Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė pripažino, kad prasidedantis Europos ir kitų pasaulio šalių boikotas Rusijos ekonomikai bus skaudus. Su ministrais aptardamas socialinės ir ekonominės plėtros prognozes Rusijos premjeras D.Medvedevas pareiškė, kad šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus ne didesnis nei 0,5 proc., o „jei ir toliau bus justi politinė įtampa, užuot augęs, BVP trauksis 0,2–0,3 procento“.

Pagal Rusijos Federacijos ekonomikos ministerijos prognozę, ateityje padėtis dar blogės. Kaina, kurią Rusija turės sumokėti už geopolitinį konfliktą, – ekonominis ir technologinis atsilikimas. Per penkerius metus nuo 2013 iki 2017 metų pabaigos šalis dukart atsiliks nuo pasaulinės ekonomikos pagal BVP – pasaulyje šis rodiklis išaugs 19,8 proc., o Rusijoje – vos 9,6 proc.

Priežastis – net ne Europos, JAV, kitų valstybių įvedamos sankcijos Rusijai, o nebylus ignoravimas – jo laipsniškai griebiasi pasaulio verslas.

Pirmiausia rusai pajuto, kaip iš šalies traukiasi kapitalas. Įvairių šaltinių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė šitaip prarado nuo 50 iki 63 mlrd. dolerių.

Skaičiuojama, kad per metus šis skaičius galėtų išaugti iki 105–136 mlrd. dolerių.

Skaityti daugiau...

JAV Sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHughas: „NATO narės būtų ginamos ne tik nuo tankų, bet ir nuo „žalių žmogeliukų“

15min.lt 2014-05-21

Į Lietuvą dviem dienom atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHughas užtikrina, kad Lietuva pagal penktąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kuris numato kolektyvinę NATO šalių gynybą, būtų ginama ne tik konvencinio karo atveju, bet ir čia pasirodžius „žaliems žmogeliukams“.

Išskirtiniame interviu 15min.lt J.McHughas patikino, kad ateityje Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas bus dar glaudesnis, tačiau konkrečių priemonių, kurių ketinama imtis, dar neįvardijo.

– Tai pirmasis kartas, kai lankotės Lietuvoje. Kodėl nusprendėte atvykti būtent dabar? Ką aptarėte su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku?

– Taip, esu čia pirmą kartą. Vilnius yra nuostabus miestas. Vakar vakarieniaudami sutikome daugybę amerikiečių turistų. Tikrai norėčiau čia pasilikti dar ilgiau.

Būtent šiomis dienomis į Lietuvą atvykau dėl to, kad dabar JAV kariai iš173-iosios oro desanto brigados dalyvauja pratybose Lietuvoje. Lankiausi Rukloje, stebėjau jų darbą. Norėjau pamatyti, kaip abiejų šalių kariams sekasi bendradarbiauti. Esu labai patenkintas tuo, ką pamačiau. Tai mūsų atsakas į tai, kas vyksta Ukrainoje.

O su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku aptarėme tolesnį mūsų karinį bendradarbiavimą.  

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Jeigu karas šiandien

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/63330962/vytautas-landsbergis-apsilanke-lsu-64651139.jpgdelfi.lt 2014-05-17

Pirmosios sovietų okupacijos metais Lietuvoj buvo populiarinama raudonarmiečių daina: „Jeigu karas rytoj, eisim žygin mes tuoj“ ar panašiai.

Dabar suprantu, kad taip buvo auklėjami ne socializmo gynėjai, o Europos užkariautojai, kuriems didžiojo vado ir tautų mokytojo J. Stalino valia jau rytoj tektų kilti „v pochod“.

Nūnai Rusija pasirengusi ir savo kariuomenę parengusi naujiems didiesiems užkariavimams. Gruzijos, Ukrainos gabalai jau atplėšti ir verčiami tolesnių žygių tramplynais. O nustėręs pasaulis dar nepajėgia suvokti, kas įvyko – Rusija nusimetė kaukę, ji visapusiškai pasiruošė ir kyla „v pochod“.

Blogiausia, kad tai ne vien Kremliaus valdovų užmačios. Masinė tyčia iškreipta propaganda visais nacionalizuotais kanalais rusams pilte pila agresyvias idėjas ir neapykantą kaimynų atžvilgiu. Gerai sustyguotų MMP (masinio mulkinimo priemonių) jėgomis milijonai Rusijos gyventojų verčiami sufanatizuotais fašistais. Parengti ir nauji kariavimo būdai, naujos puolamojo karo formos. MMP yra svarbus jų komponentas, tolygus divizijoms.

 

Gera nors tai, kad realus karas prieš Ukrainą jau blaivina ir mus. Labai pavėlavę imame ruoštis išties galimiems išmėginimams nebe Afganistane, o Lietuvos žemėje. Informuojama visuomenė, antai portale Delfi (2014-05-11) pasirodė svarbus platus straipsnis „Rusija pagimdė naujosios kartos karybą“. Kitą dieną dar vienas - lrytas.lt portale. Juose teikiama dalykų, kuriuos noriu pakomentuoti ir pratęsti. Kas nūnai doktrinizuota ir vykdoma?

Karas be fronto (žemėje) ir jokiu būdu neskelbiant kam nors karo – tartum, jei nepaskelbta, tai nesą nė karo, nė karo nusikaltimų.

Skaityti daugiau...

Ukraina tarptautiniam arbitražui pateiks ieškinį prieš Rusiją, sieksiantį 100 mlrd. dolerių

Oleksandras Turčynovas15min.lt 2014-05-19

Laikinasis Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pranešė, kad Kijevas rengia ieškinį tarptautiniam arbitražui ir dėl Krymo okupacijos prašo daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.

Kaip skelbia News.liga.net, Rusija naudojasi šantažu ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse. Atėjo laikas padaryti galą šiam šantažui, – pareiškė O.Turčynovas, duodamas interviu TSN.

Anot jo, Ukraina kreipsis į tarptautinį arbitražą, siekdama „sustabdyti Rusijos vienašališkus veiksmus, nuolat peržiūrint gamtinių dujų kainas ir jas didinant jų atžvilgiu“.

Šiame kontekste O.Turčynovas pabrėžė, kad Rusijos agresija ir Krymo okupacija Ukrainos ekonomikai padarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių, teigdamas, kad šalies Teisingumo ministerija rengia ieškinį prieš Rusiją, sieksiantį daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.

Skaityti daugiau...

„Washington Post“: Vladimiro Putino žvilgsnis nukrypęs į Moldovą, Kazachstaną ir Baltijos šalis

15min.lt 2014-05-19

Po Ukrainos labiausiai pažeidžiama gali būti Moldova, – rašo „Washington Post“. „Nekalbama apie Sovietų Sąjungos atkūrimą“, – teigė Markas Galoetti, Niujorko universiteto profesorius, kuris yra Rusijos saugumo klausimų ekspertas.

„Tai yra tikra situacija, kurioje V.Putinas – caras, renkantis Rusijos turėtas žemes“, – pridūrė profesorius.

Gegužės 9 d. Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas Pergalės dienos proga atvyko į kitą separatistinį regioną, nuo Moldovos atplėštą Padniestrę. Kitos šalys nepripažįsta Padniestrės suverenumo, tačiau Maskva palaiko šį regioną, kurio gyventojai per 2006 metų referendumą nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Analitikų teigimu, D.Rogozino apsilankymu Padniestrėje parodytos Kremliaus intencijos į šį regioną.

„Yra svari priežastis susirūpinti dėl Moldovos“, – pareiškė pareigūnas iš JAV prezidento Baracko Obamos administracijos.

Kazachstanas taip pat, atrodo, turėtų būti sunerimęs, kad jame nebūtų pakartotas Krymo scenarijus. Praėjusį mėnesį šalyje pasiūlytas įstatymas, kuris numatytų griežtesnes bausmes už separatizmo raginimus. Šiaurinėse Kazachstano dalyse rusai sudaro daugiau kaip pusę gyventojų, o diktatorius Nursultanas Nazarbajevas įdėjo daug pastangų įtvirtinti savo įtaką šiame regione. Vis dėlto JAV analitikė Martha Brill Olcott yra teigusi, kad nors šiaurinis Kazachstanas yra vienas tikėtiniausių V.Putino taikinių, tačiau tik tuomet, kai pats N.Nazarbajevas pasitrauks iš valdžios.

Susirūpinimas Latvijoje

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas V.Putinas dekretu nurodė skirti papildomų išmokų buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais žiauriai kankino ir žudė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“. Kaip rašo „Washington Post“, tai žingsnis, kuris ypač paliečia Latviją ir Estiją, kur rusai sudaro atitinkamai trečdalį ir ketvirtadalį gyventojų.

Nauja ekspansionistinė retorika iš Kremliaus nuvylė ne vieną valdžios atstovą.

„Tokia doktrina iš tikrųjų netinka XXI a.,“ – sako Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Vis dėlto, pasak jo, panašūs įvykiai kaip rytų Ukrainoje Latvijoje yra sunkiai tikėtini – šalis priklauso Europos ekonominėms ir saugumo struktūroms.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Dvikova dėl prezidentūros prasideda: Vytautas Landsbergis pavadino Zigmantą Balčytį palankiu Rusijai kandidatu
  2. Finansinė sankcija, kuri galėtų priversti V.Putiną atsisakyti okupacinių ambicijų
  3. Lenkijos premjeras: Ukraina gali žlugti, jeigu ES nepavyks užtikrinti jos prezidento rinkimų
  4. Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus