Svarbu
Registracija
Pradeda veikti Gynybos fondas
voruta.lt, 2024 10 04
Spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir kontrmobilumo priemonėms bei svarbios ginkluotės įsigijimui.
„Suvokiant, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį nacionaliniam bei regioniniam saugumui, ieškome toliau įvairių būdų, kaip galėtume ne tik padėti Ukrainai, bet ir stiprinti savo nacionalinius pajėgumus. Birželio 20 d. Seime buvo priimtas įstatymas ir patvirtintas Valstybės gynybos fondo įsteigimas. Gynybos fondas leis paspartinti šiuo metu itin svarbių gynybos iniciatyvų įgyvendinimą, dėl kurių priimti aukščiausio lygmens Valstybės gynimo tarybos sprendimai“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų
kam.lt, 2024 10 04
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
kam.lt
„Oro gynyba yra kritinis pajėgumas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Aljanse“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė ministras.
Tarptautinė paroda, skirta Kijevo Rusiai, siekia griauti propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį
lnm.lt, 2024 09 23
Lietuvos nacionaliniame muziejuje rugsėjo 18 dieną atidaryta tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Parodos autorių siekis – atskleisti valstybės, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis ištakomis, istoriją ir paveldą, šiandien susiduriančius su rimtais klastojimo iššūkiais. Eksponatus parodai skolino beveik dvi dešimtys muziejų ir institucijų iš septynių valstybių. Ji veiks Istorijų namuose Vilniuje iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos.
lnm.lt
Kijevo Rusia – viena iš svarbiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių, kuriai atsirasti akstiną davė vikingų sidabro troškimas. Ji buvo grįsta vakarietiška valdymo tradicija ir buvo daugiakultūris darinys: kūrėsi ir klestėjo, jungdama slavų, skandinavų ir kitų kultūrų įtakas.
Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė nauja dronų siunta
kam.lt, 2024 09 23
Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė pirmieji „Parrot“ mikro dronai (kvadrokopteriai). Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos birželio mėnesį pasirašė sutartį su UAB „Deftools“ dėl Prancūzijos gamintojo mikro dronų (kvadrokopterių) „Parrot“ pirkimo. Šios sutarties vertė – 2,5 mln. eurų.
kam.lt
„Žingsnis po žingsnio Lietuvos kariuomenėje plačiame skirtingų tipų droninius pajėgumus. Tai leis ne tik paruošti daugiau dronų operatorių, bet ir sustiprins mūsų operacines galimybes“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Vyriausybėje – memorandumas: amerikiečių gigantė pradės gaminti šaudmenis Lietuvoje
lrt.lt, 2024 09 23
Lietuva ir amerikiečių gynybos technologijų kompanija „Northrop Grumman“ šiandien turėtų pasirašyti memorandumą, kuris padės stiprinti Lietuvos vidaus gynybos pramonės pajėgumus. Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, bus pradedami kurti, gaminti ir diegti vidutinio kalibro šaudmenis.
lrt.lt
„Išties dar viena svarbi diena Lietuvos gynybai, ateina amerikiečių gigantas. Šios dienos memorandumas nubrėš kryptį ir rėmus, pagal kuriuos pasirašę pradėsime intensyvias derybas dėl įvairių detalių ir modalų, kurių tikslas yra Lietuvoje pradėti lankstaus mechanizmo gamybos liniją“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ aiškina krašto apsaugos ministras.
Į komendantūras užsirašė 6 tūkst. žmonių, prasideda mokymai
kam.lt, 2024 09 20
Valstybės ir jos piliečių ryžtas ginti tėvynę yra rimtas priešus atgrasantis signalas. Gintis turi būti pasiruošę visi – visuotinė gynyba prasideda ir baigiasi kiekvieno piliečio įsitraukimu. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis.
kam.lt
Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Taikos metu veikiančios karo komendantūros – bus dar vienas būdas prisidėti prie valstybės gynybos. Formuojama Karo komendantūrų valdyba (KKV) Karo komendantūros, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pagrindu. Jos sudėtis: valdybos vadovybė, 6 regioninės karo komendantūros ir 54 savivaldybių karo komendantūros.
Edwardas Lucasas: Europa neturi deramo atgrasymo Rusijos hibridinei agresijai
lrt.lt, 2024 09 20
„Ai!“ Toks yra atgrasymo tikslas. Priešininkas turi pajusti, kad apsiskaičiavo. Jo taikinys nebuvo įbaugintas, jis atsakė veiksmingai ir skausmingai.
lrt.lt
Rusija (ir kitos priešiškos valstybės) nuo pat praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio išbando Europos ir Šiaurės Amerikos šalių atgrasymo priemones. Įsiveržimas į kaimynines šalis. Kibernetinės atakos. Ekonominis karas. Kišimasis į politines sistemas. Padegimai. Sabotažas. Žmogžudystės. Sąrašas ilgas. Tačiau veiksmingų atsako priemonių sąrašas yra labai trumpas. Niekas, ką padarė Britanija, Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Vokietija ar kitos didžiosios Vakarų šalys, nesukėlė Kremliuje (arba Pekine, Teherane ar Pchenjane) tokio „ai“, kuris priverstų tų šalių režimus pagalvoti, kad jie rimtai suklydo. Todėl jie tęsia veiksmus.
Istorinė atmintis yra tapusi informacinio ir kultūrinio karo sudedamąja dalimi
voruta.lt, 2024 09 18
2024 m. rugsėjo 16 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“.
voruta.lt
Pranešimus skaitė: prof. Valdas Rakutis, LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys („Kodėl reikalinga valstybės istorijos politika“), prof. Rasa Čepaitienė, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos gyventojų genocido centro darbuotoja („Ar Lietuvoje galima valstybinė istorijos politika?“), prof. Arūnas Gumuliauskas, buv. LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas („Valstybės istorijos politika: ar dar ne per vėlu?“), prof. Vytautas Radžvilas, filosofas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys („Nacionalinis susitarimas dėl valstybės istorijos politikos: būtinos politinės ir intelektualinės prielaidos“) bei doc. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro pirmininkas („Istorinės atminties faktų teisinio vertinimo aspektai“).