Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi Suomijoje, kur susitiko su Suomijos gynybos ministru Antti Häkkänen bei Suomijos Parlamento Gynybos komiteto pirmininku Jukka Kopra. 

kam.lt

Susitikimuose ministrė didelį dėmesį skyrė pasirengimo krizėms ir Suomijoje taikomo visuotinės gynybos modelio klausimams bei gerosioms praktikoms, kurias Lietuva galėtų perimti stiprinant šalies visuotinę gynybą. Šis gerai Suomijoje išvystytas modelis užtikrina, kad į krizės valdymą būtų įtrauktos visos valstybės institucijos.

„Suomija ruošiasi gintis nuo didelio intensyvumo pilno masto invazijos. Jų visuotinės gynybos koncepcija – pavyzdys mums, siekiantiems agresijos atveju neįleisti priešo į savo teritoriją. 80% suomių visuomenės pasirengę savo šalį ginti ginklu. 91% visiškai ar labiau sutinka, kad Suomija turėtų ginti sąjungininkus, jei jie susidurtų su agresija. Reguliariai rengiami Nacionalinės gynybos kursai, kuriuose dalyvauti — didžiausia garbė. Dirbsime kartu ir remsimės suomių patirtimi kurdami Lietuvą, galinčią kovoti ir laimėti šiandien”,– teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

Taip pat buvo aptartas Europos gynybos pajėgumų stiprinimas bei finansavimo didinimas. Ministrė pabrėžė, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje bus ypatingos svarbos, kadangi dabartinių grėsmių kontekste Europa privalo labai greitai ir reikšmingai išauginti tiek gynybinius pajėgumus, tiek ir finansavimą savo saugumui.

Pokalbiuose buvo aptarti transatlantiniai ryšiai. Ministrai akcentavo JAV buvimo regione svarbą siekiant užtikrinti efektyvų Rusijos atgrasymą. Kita svarbi susitikimų tema – parama Ukrainai. Šiaurės Baltijos šalys yra sutarusios treniruoti ir reikiama technika aprūpinti brigados dydžio vienetą Ukrainoje, kartu su Ukraina vystyti gynybos pramonę, paramos formas nuolat pritaikyti prie kariaujančios šalies poreikių.

Vizito metu ministrė taip pat susitiko su specialiąją amuniciją gaminančios Skandinavijos gynybos pramonės milžinės NAMMO viceprezidentu Dag Schjerven, apsilankė Suomijos Jėgerių brigadoje, kur iš arčiau susipažino su šalies rezervo rengimo procesu.

Lietuva siekia stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su Suomija semiantis patirties ir rengiant ekspertines konsultacijas tokiose srityse kaip visuotinė gynyba, minų naudojimas karo inžinierių lygmenyje. 

Dauguma pilnamečių Suomijos vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus yra aktyvioje tarnyboje, rezerve, arba pagalbiniame rezerve. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko maždaug 22 tūkst. naujų karių, iš kurių apie tūkstantis yra moterys.