Kasparas Genzbigelis S. Kairio nuotr. |
Kasparas Genzbigelis, Parlamento gynėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Vilniaus rinktinės atsargos savanoris, interviu virtina: „Tikrai būtų ir aiškumo daugiau, ir gyventume normaliau, jeigu būtų įvykusi desovietizacija. Nesvarbu, ar formali, įstatymu pagrįsta, ar tiesiog būtų apsivalyta iš pagrindų. Bet taip neįvyko ir dabar dėl to kenčiame.“
- Savanorio parlamento gynėjo priesaiką Jūs davėte prieš pat Sausio 13-ąją?
- Prisiekiau sausio 11 d. Bet gynyboje dalyvavau nuo sausio 8 d. Susirinkome prie Mažvydo bibliotekos septintą ryto ir gavome užduotį saugoti Aukščiausiosios Tarybos pastato perimetrą, stebėti, kas vyksta. Tą dieną kaip tik „jedinstvenininkai“ bandė įsiveržti į parlamentą. Kaip baigėsi tas jų veržimasis – visi žino. O mes, savanoriai, kai jau Skučo vyrai atšaldė užpuolikų įkarštį prie pagrindinio įėjimo, nustūmėme juos iki bibliotekos. Toks buvo mūsų pirmasis krikštas. Iškart po jo mes ėmėmės organizuotis į būrius, pasiskirstėme atsakomybės zonas ir niekur nebesitraukėme. Ginklavomės kaip išmanydami.