Svarbu
Registracija
Briuselyje – bemiegė derybų dėl europinio biudžeto naktis su šviesia perspektyva Lietuvai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje AFP/„Scanpix“ nuotr. |
„Briuselyje jau – 4.20 val., Lietuvoje – 5.20 val., o mes pradėjome nuo ketvirtadienio trečios valandos po pietų. Net juokaujame tarp savęs, kad ką tikrai pamiršau į derybas, tai – dantų šepetėlį. Tikrai nesitikėjau, kad jo reikės“, – po derybų nakties dar ir jėgų pajuokauti surado valstybės vadovė.
Net juokaujame tarp savęs, kad ką tikrai pamiršau į derybas, tai – dantų šepetėlį. Tikrai nesitikėjau, kad jo reikės. Po derybų nakties dar ir jėgų pajuokauti surado valstybės vadovė.
ES lyderiai susitarė dėl Bendrijos biudžeto 2014–2020 metams metmenų
www.alfa.lt 2013-02-08
Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl šio bloko biudžeto 2014–2020 metams metmenų, kad per septynerius metus Bendrijos išlaidoms gali būti skirta iš viso 960 mlrd. eurų.
„Esama pakankamai įsitikinę, kad turime pagrindą susitarimui, - sakė vienas ES pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo. - Susitarimas dar ne visiškai baigtas, tačiau jaučiamės užtikrinti, jog tai bus padaryta šiandien.“
Gintaras Aleknonis. Žemai – žemaitis, aukštai – dievaitis...
Gintaras Aleknonis Evgenios Levin nuotr. |
www.bernardinai.lt Gintaras Aleknonis 2013-02-07
Kiekvienas mūsų norėtume savo darže ar sode rasti aukso gyslą. Tik vargu ar tai įmanoma - Lietuvos geologinė struktūra tokių stebuklų nežada. O štai tikėtis „juodojo aukso“ - naftos ar dujų galime. Ir toks atradimas būtų didžiulė laimė ir mums patiems, ir kaimynui. Todėl ne visai teisus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, pagrasinęs Andriui Kubiliui skalūnų dujų pradėti ieškoti po buvusio premjero naujuoju namu.
Jeigu konservatorių vadovo sklype „Chevron“ atrastų dujų, Andrius Kubilius galėtų garbingai baigti savo politinę karjerą ir džiaugtis atsivėrusiomis naujomis verslo galimybėmis. Gero užtektų ir vaikams bei vaikaičiams. Tokios dujų paieškos galėtų būti pelningos, net jeigu ir jokių dujų po namu neatrastų - visus įmanomus ir neįmanomus nuostolius kompensuotų draudimas.Teisės sutrikimai: anatomija, klinika, terapijos galimybės
Liudvika Pociūnienė Tomo Vinicko nuotr. |
www.alfa.lt Liudvika Pociūnienė 2013-02-08
Deja, apie mūsų teisinę sistemą kartais nebeįmanoma kalbėti teisine kalba, nes kai kurie reiškiniai joje iš tiesų labiau primena ūmius fizinius ar psichinius negalavimus, nei darnią gyvo organizmo veiklą.
Pakanka dviejų absurdiškų kraštutinumų šiam teiginiui pailiustruoti – tai dvi pastarojo meto rezonansinės bylos: vadinamoji pedofilijos byla, kurioje mažiausiai keturi lavonai ir gausybė įkalčių, bet jokios logiškos sekos ar neprieštaringos versijos per keletą metų taip ir nesudėliota, ir kitas kraštutinumas – Eglės Kusaitės byla, kurioje niekas nenukentėjo (išskyrus pačią kaltinamąją, jau nebe pirmi metai tampomą po tardymo izoliatorius ir teismus), rimtų įkalčių nerasta, ir teroristės įvaizdis nuolat kuriamas tiesiogine to žodžio prasme, iš oro. Neminėsim čia taip pat absurdiškų, bet ne tokių ryškių atvejų, kai su antrankiais pro žurnalistų kameras vedžiojami asmenys, įtariami tik smulkiais administraciniais pažeidimais, nors už tokius kardomoji priemonė sulaikymas net nenumatyta, o asmenys, įtariami stambaus masto grobstymais lyg niekur nieko puikuojasi politinio elito susibūrimuose. Apie politinės korupcijos atvejus apskritai nėra ko kalbėti – Lietuvoje už tai dar niekas nenubaustas.Nupirktiems laivams "Mistral" Rusija neturi degalų
2011 metais Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija, kad jai bus pristatyti du modernūs karo laivai "Mistral", tačiau dabar aiškėja, kad jie negalės plaukioti, nes Rusijoje negaminami jiems reikalingi degalai. Rusijos karo ekspertai jau atvirai vadina nutarimą pirkti "Mistral" absurdu.
Rusijoje negaminami laivui "Mistral", nuo kurio denio gali kilti ir leistis kariniai sraigtasparniai, reikalingi degalai. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas dėl to kaltę verčia buvusiam Gynybos ministerijos vadovui Anatolijui Serdiukovui ir aiškina, kad ministras apie tai privalėjo pagalvoti prieš pasirašydamas sutartį su prancūzais. D.Rogozinas sako, kad dabar teks pasukti galvą Rusijos chemikams ir pasiūlyti, kuo būtų galima varyti nupirktus "Mistral" laivus. Vicepremjeras tikisi, kad Rusijos specialistai sugalvos "kokią nors specialią įrangą" šiai problemai išspręsti.
Jau šio mėnesio viduryje numatytas konsultacinis Rusijos ir Prancūzijos Karinio techninio bendradarbiavimo komisijų susitikimas, per kurį turi būti aptartos "Mistral" eksploatavimo techninės detalės. D.Rogozinas aiškina, kad pastaraisiais metais "ypač nepakankamai" rūpintasi pasirašytų sutarčių dėl karinės technikos pirkimo moksliniu pagrindimu.Lenkijos lietuvių švietimas: vaikų darželis?!
www.lzinios.lt Petras Maksimavičius, „Aušra“
Teatleidžia man darželinukai už straipsnio pavadinimą. Rašysiu ne apie juos, o apie suaugusiuosius, kurie nesuvokiamo pykčio vedami bando iš vaikų paskutinius žaislus atimti. Ir nieko nebegalima padaryti.
Negi vaikų darželiu užsiims ESBO, JTO, seimai, jų komitetai ar komisijos? Tai būtų pernelyg vaikiška ir nerimta. Vaikų darželyje veikia kitos taisyklės. Arba prie jų prisitaikai, arba vienas lieki stovėti kampe. Tada jau tik dvi išeitys – garsiai trepsėti kojomis ir tikėtis, kad kas nors išgirs, arba tyliai verkti.
Mėnesio pradžioje viename skaitomiausių Lietuvoje dienraščių „Lietuvos žinios“ pasirodė straipsnis apie itin sudėtingą Lenkijos lietuvių padėtį (perspausdino jį www.punskas.pl). Straipsnis nagrinėjo dvi aktualias problemas: „Aušros“ išlikimo ir Vysk. Antano Baranausko fondo apmokestinimo.Arvydas Anušauskas. Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga
Arvydas Anušauskas Evgenios Levin nuotrauka |
www.bernardinai.lt Arvydas Anušauskas 2013-02-074
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų. Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. Juk išlaidų mažinimas palietė daugelį sričių – ir krašto apsauga, ir viešasis saugumas, ir specialiosios tarnybos neteko vidutiniškai po ketvirtadalį ankstesnio biudžeto. Tokia realybė, kuomet išlaikant didžiąją dalį valstybės įsipareigojimų socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse, teko mažinti valstybės išlaidas. To nepadarius valstybės skola ir graikiškasis sindromas Lietuvą būtų palietęs gerokai skaudžiau. Bet tai niekaip nepakeis tų, kuriems Lietuva yra niekaip nesusijusi su likusiu pasauliu.Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
www.ekspertai.eu Algimantas Zolubas 2013-02-07
Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui.