Premijos už blogus darbus

Ridas Jasiulionis

www.atgimimas.lt Ridas Jasiulionis 2013-04-02

Vyriausybė už darbo broką papildomu finansavimu apdovanoja iš pradžių policiją, o dabar – dar ir Generalinę prokuratūrą. Apie žmonių pasitikėjimą jų darbu nė neužsimindama.

Interesus supainiojusio, į milžiniškos vertės valstybės paslapties nutekinimo skandalą įsipainiojusio Dariaus Raulušaičio vadovaujama Generalinė prokuratūra mėgina parodyti, kad jos (jo?) valdžia Lietuvoje yra absoliuti. Keturi iš šešių Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos Generalinė prokuratūra nori pateikti įtarimus Neringai Venckienei ir dėl kurių generalinio prokuroro postą užimantis Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti jos neliečiamybę, yra susiję su šios parlamentarės veiksmais perduodant jos dukterėčią motinai. Logiška, kad Seimo laikinoji komisija, prieš apsispręsdama, ar D.Valio prašymas yra adekvatus, nėra susijęs su politine N.Venckienės veikla, kreipėsi į prokurorus, prašydama mergaitės perdavimo vaizdo įrašo. Šis kreipimasis buvo užtvirtintas ir viso Seimo protokoliniu nutarimu. Į tai Generalinė prokuratūra atsakė nuoroda į Baudžiamojo proceso kodeksą ir teismų praktiką, kuri skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius draudžia absoliučiai. Konstitucinę Seimo prievolę tikrinti, kodėl Seimo narys traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, prokurorai prilygino kokios komercinės televizijos veiklai ir pritaikė Parlamentui draudimą, kuris skirtas žiniasklaidai. Žodis „absoliutus“ čia ne pabrėžia kokią nors konstitucinę vertybę, o reikalauja nemąstant paklusti. Nes tas, kas susimąstys bent sekundėlei, supras, kad prokurorai siekia ištrinti skirtumą tarp sąvokų „slaptos informacijos suteikimas“ ir „skelbimas“. Kad jaustųsi tvirčiau, jie primena Konstitucinio Teismo draudimą Seimo komisijai kištis į prokuroro veiklą, taigi ieško dar vienų naivuolių, manančių, kad susipažinimas su slapta informacija reiškia kišimąsi į ta informacija disponuojančio asmens veiklą.

Savo valdžią D.Raulušaičio kontora šią savaitę primetė ir vykdomajai valdžiai. Be premjero posėdžiaujanti Vyriausybė iš savo rezervo (kuris yra skirtas valstybinės reikšmės laidotuvėms ar stichinių nelaimių padariniams finansuoti) skyrė daugiau nei 600 tūkst. Lt Generalinei prokuratūrai. Šių pinigų absoliučios valdžios kvapą pajutę prokurorai nepasidrovėjo prašyti tyrimams, kurie prasidėjo gerokai anksčiau nei Seimas patvirtino asignavimus 2013 m. Banko „Snoras“ savininkų byla prasidėjo dar 2011 m., o Sausio13-osios byla tiriama jau 23-ečius metus. Žinoma, ši Vyriausybė neprikiš įžūliems prokurorams, kad jie iki šiol nesugeba paskelbti įtariamuoju Sausio 13-osios byloje vyriausiąjį karo nusikaltimus Vilniaus gatvėse vykdžiusios kariuomenės vadą Michailą Gorbačiovą. Neprimins jiems tūlo smogikų vado Michailo Golovatovo teiginių apie M.Gorbačiovo veiksmus, nepasiūlys perskaityti Vytauto Landsbergio surinktų dokumentų apie M.Gorbačiovo atsakomybę knygoje „Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją“. Už gėdingai bailiai atliekamą darbą ši Vyriausybė skiria prokurorams premiją iš padegėlių fondo.

Vyriausybė patuštino viesulų ir potvynių padarinių likvidavimo fondą 90 mln. Lt per metus gaunančiai Generalinei prokuratūrai tą pačią dieną, kai Valstybės kontrolė paskelbė, kad prokurorai neetiškai, nekorektiškai gadina valstybės kontrolierių reputaciją. Visagaliai prokurorai mat nutraukė tyrimą dėl mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo Valdovų rūmų atstatymo aferoje „be sąmatų“ ir apkaltino tyrimą inicijavusią Valstybės kontrolę neteisingų duomenų pateikimu. Tiesa, paskelbdami šį prokurorišką verdiktą paprastu pranešimu spaudai, nepasivargindami Valstybės kontrolei nusiųsti jokio oficialaus nutarimo. Kiekviena diena, kai svarbiausiai šalyje teisingumą užtikrinti turinčiai įstaigai vadovauja asmuo, neturintis tam jokios moralinės teisės, didina valstybėje pakrikimą.