Svarbu
Registracija
Nupirktiems laivams "Mistral" Rusija neturi degalų
2011 metais Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija, kad jai bus pristatyti du modernūs karo laivai "Mistral", tačiau dabar aiškėja, kad jie negalės plaukioti, nes Rusijoje negaminami jiems reikalingi degalai. Rusijos karo ekspertai jau atvirai vadina nutarimą pirkti "Mistral" absurdu.
Rusijoje negaminami laivui "Mistral", nuo kurio denio gali kilti ir leistis kariniai sraigtasparniai, reikalingi degalai. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas dėl to kaltę verčia buvusiam Gynybos ministerijos vadovui Anatolijui Serdiukovui ir aiškina, kad ministras apie tai privalėjo pagalvoti prieš pasirašydamas sutartį su prancūzais. D.Rogozinas sako, kad dabar teks pasukti galvą Rusijos chemikams ir pasiūlyti, kuo būtų galima varyti nupirktus "Mistral" laivus. Vicepremjeras tikisi, kad Rusijos specialistai sugalvos "kokią nors specialią įrangą" šiai problemai išspręsti.
Jau šio mėnesio viduryje numatytas konsultacinis Rusijos ir Prancūzijos Karinio techninio bendradarbiavimo komisijų susitikimas, per kurį turi būti aptartos "Mistral" eksploatavimo techninės detalės. D.Rogozinas aiškina, kad pastaraisiais metais "ypač nepakankamai" rūpintasi pasirašytų sutarčių dėl karinės technikos pirkimo moksliniu pagrindimu.Lenkijos lietuvių švietimas: vaikų darželis?!
www.lzinios.lt Petras Maksimavičius, „Aušra“
Teatleidžia man darželinukai už straipsnio pavadinimą. Rašysiu ne apie juos, o apie suaugusiuosius, kurie nesuvokiamo pykčio vedami bando iš vaikų paskutinius žaislus atimti. Ir nieko nebegalima padaryti.
Negi vaikų darželiu užsiims ESBO, JTO, seimai, jų komitetai ar komisijos? Tai būtų pernelyg vaikiška ir nerimta. Vaikų darželyje veikia kitos taisyklės. Arba prie jų prisitaikai, arba vienas lieki stovėti kampe. Tada jau tik dvi išeitys – garsiai trepsėti kojomis ir tikėtis, kad kas nors išgirs, arba tyliai verkti.
Mėnesio pradžioje viename skaitomiausių Lietuvoje dienraščių „Lietuvos žinios“ pasirodė straipsnis apie itin sudėtingą Lenkijos lietuvių padėtį (perspausdino jį www.punskas.pl). Straipsnis nagrinėjo dvi aktualias problemas: „Aušros“ išlikimo ir Vysk. Antano Baranausko fondo apmokestinimo.Arvydas Anušauskas. Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga
 |
|
Arvydas Anušauskas Evgenios Levin nuotrauka |
www.bernardinai.lt Arvydas Anušauskas 2013-02-074
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys
Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų. Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. Juk išlaidų mažinimas palietė daugelį sričių – ir krašto apsauga, ir viešasis saugumas, ir specialiosios tarnybos neteko vidutiniškai po ketvirtadalį ankstesnio biudžeto. Tokia realybė, kuomet išlaikant didžiąją dalį valstybės įsipareigojimų socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse, teko mažinti valstybės išlaidas. To nepadarius valstybės skola ir graikiškasis sindromas Lietuvą būtų palietęs gerokai skaudžiau. Bet tai niekaip nepakeis tų, kuriems Lietuva yra niekaip nesusijusi su likusiu pasauliu.Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
|
|
www.ekspertai.eu Algimantas Zolubas 2013-02-07
Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui.Pažangus gydymas – ne visiems
www.atgimimas.lt Vitalija Kolosova 2013-02-01
Sunkiomis ir retomis ligomis sergantiems pacientams siūloma vis daugiau ir vis pažangesnių gydymo būdų bei vaistų, tačiau jų prieinamumas Lietuvoje svyruoja priklausomai nuo paciento būklės, konkrečiai ligai gydyti skiriamo finansavimo ar net medikų geranoriškumo. Paprastai pažangus gydymas skiriamas tik tada, kai visos kitos išbandytos priemonės neveikia.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, praėjusiais metais naujausių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių poreikis mūsų šalyje buvo patenkintas 90 proc. Ministerija giriasi, kad 2012 m. centralizuotai užsipirko pačių pažangiausių vaistų įvairių formų vėžiui, reumatoidiniam, psoriatiniam, juveniliniam artritui, ankilozuojančiam spondilitui, sunkiai psoriazei, Crohno ligai ir opiniam kolitui gydyti už 65 mln. litų ir į centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtraukė keletą naujų medicinos pagalbos priemonių ir vaistų.
Prezidentė vyksta į derybas dėl ES biudžeto
 |
|
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Karolio Kavolėlio nuotr. |
www.alfa.lt 2013-02-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Europos Sąjungos (ES) vadovų derybas dėl 2014-2020 metų biudžeto, kurio mažinimas, palaikomas didžiųjų Europos valstybių, kelia susirūpinimą skurdesnėms šalims.
Naujas biudžeto projektas valstybių ir vyriausybių vadovams Briuselyje bus pateiktas jiems sėdus prie derybų stalo ketvirtadienio popietę.
Lietuvos pareigūnai sako siekiantys, kad būsima ES finansinė parama būtų artima dabartinio finansinio laikotarpio paramai. Lietuvai svarbiausi klausimai yra sanglaudos finansavimas, leidžiantis mažiau turtingoms šalims naudotis struktūrinių fondų parama, taip pat išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.
„Prezidentė pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo“, - sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Vytautas Pociūnas žiūri ir klausia
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-02-07
Nutraukus Vytauto Pociūno nužudymo bylą spaudos konferencijoje visuomenei liudijo Artūras Urbelis, ilgai tyręs Lietuvos prokuratūrai nežinybingą bylą, - taip, nežinybingą, jei nerasta žudiko arba padėjėjo, juolab užsakovo, kurie turėtų Lietuvos pilietybę, ir panašiai.
Tą teisinę padėtį ir atskleidė A.Urbelis, kartu paliudijęs kai kuriuos svarbius prokuratūros tyrimo nustatytus dalykus. Jei nutrauktos bylos medžiaga nebeįslaptinta, bus galima pasitikrinti tas vietas, kurios A.Urbelio energingame pasakojime liko neaiškios.
Ar tikrai V.Pociūno kūnas gulėjo, kur nukritęs, dar pusdienį, o statybiniai pastoliai su kritimo pėdsakais - galimomis drabužių ir kūno dalimis - buvo tuoj pat pašalinti ir sunaikinti? Kurie "tyrėjai" tai sankcionavo?Ėmėsi ginti valstybinę kalbą ir šalies teritorinį vientisumą
 |
|
LR Seimo narys Rytas Kupčinskas Roberto Riabovo nuotr. |