2012 metus Lietuva nugyveno pagal kišenę

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-03-06

Praėjusius metus Lietuva pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo gyveno savo sąskaita – šalies prekybos su užsieniu balansas buvo teigiamas, tai reiškia, kad daugiau pagaminome ir pardavėme, nei nusipirkome.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje subalansuotą užsienio prekybą prilygino ekonominės nepriklausomybės atkūrimui. Tai visai neperdėtas vertinimas. Jeigu valstybė, ypač tokia nedidelė, mažą vidaus rinką turinti šalis, kaip Lietuva, nuolat perka prekių ir paslaugų už didesnę sumą, nei uždirba parduodama, vadinasi, ji gyvena ne savo sąskaita, bet skolon. O skolas anksčiau ar vėliau tenka atiduoti, nes vėlgi nesame branduolinė valstybė, kaip Rusija, galinti į savo skolas žiūrėti pagal tą rusišką patarlę: jei kam buvau skolingas, visiems atleidžiu. Bet netgi iš Rusijos galima išsireikalauti skolas, kaip tą įrodė britai ir prancūzai, septynis dešimtmečius saugoję dar imperinės Rusijos paskolos obligacijas, kurias bolševikai buvo paskelbę nebegaliojančiomis. Valdžios pasikeitė, ir bolševikų anūkai sumokėjo viską, dargi su palūkanomis.

Skaityti daugiau...

Du minusai politikoje – ne pliusas, o bėda kvadratu

www.veidas.lt 2013-03-06

Darbo partijos susijungimas su “Tvarka ir teisingumu” nesuteiks jokio proveržio valstybės valdymo srityje.

“Šiandien jau galime aiškiai pasakyti, kad dvi didelį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčios partijos – “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija realiai gali tapti viena stipria politine jėga… Darome tai dėl Lietuvos žmonių”, – su fiureriams būdingu patosu sudėliotą pranešimo tekstą prieš savaitę išplatino Rolandas Paksas.
O Viktoras Uspaskichas žadėjo, kad susijungusios partijos taps didžiausia politine jėga šalyje, mat turės 26 tūkst. narių.

Skaityti daugiau...

Kalbos gramatiką rašo politikai, o teršalų žalingumą aplinkai analizuoja teisėjai

Zolubas_Algimantas
Algimantas Zolubas
Algimantas Zolubas 2013-03-05
Niekas tiek žalos negali padaryti, kaip iniciatyvūs neišmanėliai, nusitvėrę visuomenei svarbų reikalą tvarkyti. Artojo niekas nesodina lėktuvą valdyti, virėjos – kompiuterines programas kurti, o štai, pasirodo, kalbos gramatikos reikalus tvarkyti galima pavesti politikams, teršalų žalingumą aplinkai ir žmonių sveikatai vertinti – teisėjams.
Antai radosi Lietuvoje lenkų tautinės bendrijos partija Lenkų rinkimų akcija, kurios vadovas Valdemaras Tomaševskis, nebūdamas kalbininku, sugebėjęs į „reikalą“ įvelti dar ir kaimyninės Lenkijos politikus, jau kelinti metai drebina orą, reikalaudamas keisti lietuvių kalbos abėcėlę, vietovardžių pavadinimus. Ir ką gi? Mūsų politikai, vardan „draugiškų kaimyninių santykių“, taip pat tūpčioja aplink tam nepalankią Lietuvos Konstituciją, valstybinės lietuvių kalbos gramatiką ir Lietuvos geografiją, kad jas pataisius, kaip lenkas norėtų. Batsiuvys žmonai pasakytų – nepatarinėk kaip batus taisyti, aš nesiūlysiu recepto blynams kepti. Tačiau čia jums ne batsiuviai, ne kepėjos, o politikai! Jie viską moka, viską gali...

Skaityti daugiau...

Rusijos „Gazprom“ tiesia nagus į strateginį Lietuvos objektą

2013-03-05 13:42 Tomas Dapkus | Alfa.lt

ftai” rengiantis statyti suskystintųjų dujų terminalą, šią Energetikos ministerijai priklausiančią bendrovę krečia skandalai dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir darbų vilkinimo, kuris Lietuvos valstybei gali padaryti milžinišką žalą. Įtariama, kad ir Rusijos “Gazpromas”, ir jo partneriai tiesia rankas į strateginį Lietuvos objektą.

Rangovė minima korupcijos skandaluose

Suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės statybos konkursas baigėsi – ją statys Latvijos bendrovė BMGS (Balt Mor Gidro Stroi). BMGS figūruoja Latvijos teisėsaugos informacijoje dėl Rygos Pietinio tilto, kurio statyba buvo pati brangiausia Europoje. „Klaipėdos naftos“ partnerė minima ir Rygos jūrų uosto krantinių rekonstrukcijos korupciniame skandale. BMGS aktyviai dirba Rusijoje, turi filialus Sankt Peterburge. Gavo labai didelių užsakymų Sočyje, rengiantis 2014 metų vasario mėnesį vyksiančioms Žiemos olimpinėms žaidynėms.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis. Nepriklausomybės karai Radviliškyje

www.voruta.lt  prof. Vytautas Landsbergis 2013-03-05

V.Landsbergis. Nepriklausomybės karai Radviliškyje
Prof. Vytautas Landsbergis

Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais.

Kas buvo priešas?

Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų, o kieno teisė ir teisybė – antraeilis dalykas. Tad lyg ne priešas, bet nebūtinai draugas.

 

Kas Lietuva? Jos irgi dvi netgi toje pačioje Nepriklausomybės pusėje. Kariuomenė ir Vyriausybė. Abiejų skirtinga ir skirtingai suvokta atsakomybė. Vieniems – aiškiau, nes mūšio lauke. Kitiems – plačiau besimalančios tarptautinės intrigos, tokių būtent minų ir pinklių laukas.

Skaityti daugiau...

Valentinas Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas

www.bernardinai.lt  2013-03-04
Stundys

Valentinas Stundys

Evgenios Levin nuotr.

Ką tik Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta grupė paskelbė savo rekomendacijas dėl XVI Vyriausybės programos tautinių mažumų srityje nuostatų įgyvendinimo.

Šios grupės darbe dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, jos vadovas – Kultūros ministerijos viceministras Eduardas Trusevičius.

Džiugu, kad grupė nepatvirtino kai kurių savo, o gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), rekomendacijų. Vadinasi, dar turime valstybiškai atsakingai besielgiančių valstybės tarnautojų. Teks apsispręsti strateginiam komitetui, premjerui – jie gaus LLRA įgeidžių ir lūkesčių sąrašą.

Koks tų rekomendacijų turinys? Atšaukti, pakeisti, įteisinti, skirti lėšų, įkurti. Bandoma kalbėti apie strategiją, bet siaurai ir vienkryptiškai – tik kultūrinė tapatybė, visai nieko apie pilietiškumą, apie valstybinę savimonę ir panašius dalykus.

Skaityti daugiau...

Lenkai nori grąžinti Lietuvą į sovietmetį

www.alfa.lt  Rimantas Varnauskas 2013-03-04

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija Seime in corpore pasiūlė pratęsti sovietinio Tautinių mažumų įstatymo veikimą. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis kviečia „atvirai kovoti prieš tokias nesąmones“.

Nubraukė istorijos dulkes

„Pratęsti 1991 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas“, - tokio trumpo nutarimo projektą įregistravo LLRA frakcijos nariai Rita Tamašunienė, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič, Juzef Kvetkovskij, Irina Rozova, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont ir Zbignev Jedinskij.

R.Dobelienė. Apie gatvių lentelių karą ir teisinio nihilizmo priežastis

www.delfi.lt  Regina Dobelienė  2013-03-04
Lietuviškos - Lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės
Š. Mažeikos nuotr.

Pritariu dr. K. Jovaišo straipsnio „Lenkai nesilaiko įstatymų. Kokia D.Grybauskaitės pozicija?“ teiginiui, kad Lietuvoje skandalą dėl lenkiškų gatvių lentelių kursto visiškas teisinis nihilizmas tautinių mažumų teisių srityje.

Lenkų tautinei mažumai atstovaujantys politikai, reikalaujantys, kad būtų teisiškai pripažinti dvikalbiai (lietuvių ir lenkų k.) gatvių lentelių (ir ne tik jų) užrašai, faktiškai reikalauja pripažinti autonominį geopolitinį valstybės teritorijos darinį, išskirtą etniniu bei kalbiniu pagrindu ir pažymėtą dvikalbe atributika kelio ženkluose, gatvių lentelėse, kelių savivaldybių institucijų ir jų įstaigų iškabose. Tačiau, mano tvirtu įsitikinimu, šis reikalavimas nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija − jokia išskirtinėmis teisėmis besinaudojanti tautinė mažuma ir joks išskirtines teises turintis Lietuvos teritorijos darinys joje neminimas.

Skaityti daugiau...